Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Sokratas ir dorovės samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sokratas ir dorovės samprata

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įžanga. Sokrato epocha. Dorovės samprata. Dorovės samprata apskritai. Sokrato dorovės samprata. Sokrato darbai ir idėjos. Išvados.

Ištrauka

Kiekvienas žemėje egzistuojantis individas, gebantis jausti skausmą, matyti besikeičiančią aplinką, uosti gamtos kvapus, ragauti, neišvengiamai susiduria su tokia gyvenimo realybe, kokia ji yra iš tikrųjų. Tik akis į akį susidūręs su gyvenimo išbandymais, patyręs neteisybę ir žiaurumą, smurtą ir patyčias, ar tiesiog matydamas, kaip kenčia kiti, mąstyti gebantis individas ryžtasi ieškoti užtarimo kitų prieglobstyje arba pats imasi diegti pagarbos, savitarpio supratimo, doro elgesio principus artimojoje aplinkoje, nes aktyvus dorovinių vertybių puoselėjimas pakylėja žmogų į dvasinio pasaulio lygmenį. Nereikalaudamas jokio atlygio, žmogus spinduliuoja paprastumą, gerumą, jautrumą, nuoširdumą, dėmesingumą ir pagarbą, teisingumą, kilnumą kitam žmogui, neatsižvelgdamas į jo pareigybes ar padėtį visuomenėje.
Šio darbo tikslas – parodyti, kad Sokrato suformuluotos dorovės idėjos yra aktualios ir mūsų dienomis, kad tos idėjos, siekiai, tikslai yra neužmiršti, reikalingi, kad be jų niekaip neapsieinama ir šiandien.
Sokrato epocha – tai visų graikų kultūros daugelio šimtmečių istorinės raidos produkto – polio civilizacijos aukščiausio, visapusiško klestėjimo ir nuosmukio, filosofinio mąstymo radikalių pokyčių, polio kaip valstybės formos, krizės apraiškų laikotarpis . Tuo metu ko gero nėra labiau žinomo asmens nei Sokratas. Jau senovėje jis tapo žmonių išminties įsikūnijimu, išminčiaus idealu, tiesą iškėlusiu aukščiau už gyvenimą. Sokratas savo filosofinę veiklą, susijusią su tiesos paieškomis, doro, teisingo elgesio nuostatų kūrimu, pradėjo pačiame Atėnų klestėjimo laikotarpyje "Periklio amžiuje" (444 – 429 m. iki Kr.). Jis buvo to meto politinių ir visuomeninių įvykių liudininkas, įvairių reformų, krizių vertintojas. Atėnų ir Spartos tarpusavio varžybos bei dėl šios priežasties krašte kilusi suirutė buvo palanki dirva skleistis kritiškoms Sokrato pažiūroms. Valdžių kaita po Atėnų pralaimėjimo Spartai Peloponeso kare leido Sokratui analizuoti, suvokti ir daryti išvadas, kaip kinta žmonių tarpusavio santykiai priklausomai nuo pokyčių šalies politikoje, ekonomikoje, valdžios organuose. Nesivaržydamas Sokratas be perstojo kritikavo miesto valdininkiją, kokia ji bebūtų – demokratinė ar tironiška. Dėl to filosofas buvo nesuprastas daugelio piliečių ir dar sukėlė priešiškumą. Garsusis mąstytojas buvo įsitikinęs, "kad visų žmonių nelaimių šaltinis – nesilaikymas jų pačių priimtų įstatymų". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-05
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis15.35 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sokratas ir doroves samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą