Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Moralės atsiradimas Sokrato filosofijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Moralės atsiradimas Sokrato filosofijoje

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Sokratas. Dorybės sąvokos. Etinės Sokrato pažiūros. Sokrato logika.

Ištrauka

V a. graikų intelektualinio gyvenimo centras iš kolonijų persikėlė į metropoliją: Atėnai tapo graikų kultūros aukso amžius, Periklio epocha, taikos ir gausos metai, civilizacijos, meno ir mokslo žydėjimas, Sokrato, Euripido ir Aristofano, Feidino ir Perikleito laikai.
Stulbinanti permaina įvyko graikų mąstysenoje: greitai buvo atsikratyta primitivumo ir naivumo. Intelektualinis gyvenimas ne tik suintensyvėjo, bet ir pakito jo kryptys: iki tol svarbiausias graikų dėmesio ir tyrinėjimo objektas buvo gamta, o dabar juo tapo žmogus ir jo veikla. Tas pokytis atsispindėjo ir filosofijoje, kuri įžengė į savo humanistinį tarpsnį.
Pasirinkau šią temą, nes norėčiau panagrinėti Sokrato požiūrį į pasaulį ir žmogų, jo ideologiją, bei loginį mąstymą. Manau, kad tai įdomi tema vien dėl to, kad nagrinėsiu senovės filosofijos laikotarpį. Tai yra labai paslaptingas ir dar iki galo neatrastas laikotarpis.
Istorikai skiria du senovės filosofijos laikotarpius: humanistinio švietimo laikotarpį, kuriam priklauso sofistai ir Sokratas, bei sistemų laikotarpį, kurio svarbiausi atstovai buvo Platonas ir Aristotelis. Tačiau man šiandien yra svarbiausias laikotarpis humanistinio švietimo. Išnagrinėsim jo atstovo – Sokrato mintys.
Gyvenimas. Sokratas (469-399) gimė Atėnuose ir Atėnuose nugyveno visą savo gyvenimą. Tai buvo žmogus, kurio mintys nesiskyrė nuo darbų. Kai reikėjo tėvynei, tarnavo jai kaip kareivis ir valdininkas-pritanas; kare rodė vyriškumo pavyzdžius, taikos metu -pilietinį apdairumą ir drąsą, pats vienas pasisakydamas prieš įsiaudrinusią minią. Apskritai jis nesikišo į valstybės reikalus; buvo visiškai atsidavęs kitos rūšies veiklai - mokytojo veiklai. Ji daugeliu atžvilgių priminė sofistų veiklą, ir amžininkai Sokratą laikė sofistu; tačiau nuo sofistų jis skyrėsi ne tik tuo, kad mokė nesuinteresuotai, - kitoks buvo ir jo mokslo turinys. Jo veikla buvo mokyti žmones doros, tiksliau sakant, lavinti jų protą, kad jo dėka būtų pasiekta dora. Tokią veiklą jis laikė savo gyvenimo prasme. Į šią veiklą jis buvo taip įsitraukęs, kad visai negalvojo apie savo reikalus - gyveno nepritekliuje atskirai nuo šeimos. Visada jis buvo ten, kur galėjo rasti pašnekovų, sulaikydavo žmones turguje, palestroje arba puotoje, kad su kiekvienu pasikalbėtų apie jo reikalus ir priverstų patį apie juos susimąstyti, pagalvoti apie savo sugebėjimus ir dorą. Apie save jis sutelkė būrį šalininkų ir mokinių; prašmatniausias Atėnų jaunimas, kaip antai Alkibiadas, Kritijas, Platonas, Ksenofontas, nuolatos būdavo su juo. Tačiau greta šalininkų turėjo ir rūsčių kritikų. Buvo jis populiarus, bet jo populiarumas nebuvo susijęs su pripažinimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-14
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai2 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.17 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdoc. S. Kanišauskas
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Morales atsiradimas Sokrato filosofijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • doc. S. Kanišauskas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą