Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Melo motyvacija

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Melas ir pašnekesiai telefonu. Kada meluojame? Motyvai. Melo malonumas. Šventas melas. Melas – nepagarbos rodiklis. Alternatyvos. Išvados.

Ištrauka

Mūsų jausmai būna stiprūs, spontaniški, kartais neužmirštami. Palyginti su gyvūnais, mes daug dažniau jaučiame baimę, pyktį, liūdesį, džiaugsmą, meilę ir melą. Niekam nereikia įrodinėti, kad emocijos įvairina mūsų gyvenimą, o stresų metu jos gali būti pražūtingos arba melas gali padėti išsigelbėti. Melas būna baltasis ir juodasis. Žmonės meluoja siekdami sau naudos arba tikslų. Bet yra žmonių kurie nekaltai meluoja. Kai kurie meluoja tiesiog nejausdami saiko, tokie žmonės tiesiog tiki tuo, ką patys pasakoja t.y. meluoja kitiems. Meluoja visi: tėvai, vaikai, draugai ir kiti – tai yra žmogaus prigimtis.
Jei yra fizinių emocijų rodmenų, tai galbūt mes kaip Pinokis (kai jis meluodavo, jo nosis ištįsdavo) rodome tam tikrus mūsų melą išduodančius ženklus? Paraustame, akis nuleidžiame, šnekame nerišlia kalba ir mikčiodami. "Melo detektorių", arba poligrafą, anksčiau daugiausia naudodavo tardytojai ir nacionalinio saugumo tarnybos.
Tiesos perteikimo požiūriu ryšių technologijos toli gražu nėra lygiavertės. Pirmieji šio bendravimo aspekto – sąžiningumo – tyrimai parodė, kad šnekėdamiesi telefonu žmonės, ko gero, meluoja dukart dažniau nei rašydami elektroninius laiškus. Kodėl? Laiškas yra dokumentas, tad, parašę netiesą, rizikuojate, kad ji atsigręš prieš jus patį.
Ithacos (Niujorko valst.) Cornello universiteto darbuotojas Jeffas Hancockas parengė eksperimentą. Jis paprašė savo studentų vieną savaitę vesti bendravimo telefonu ir elektroniniu paštu dienoraštį. Jie fiksuodavo tuos telefono pokalbius ir pasikeitimus elektroninėmis žinutėmis, kurie trukdavo ilgiau nei 10 minučių. Pamelavę studentai turėdavo prisipažinti. Apibendrinęs rezultatus, J. Hancockas apskaičiavo vidutinį kiekvieno ryšio tipo melo dažnį. Išvados buvo įdomios: iš visų elektroninių laiškų melagingų pasitaikydavo 14 proc. Momentinių žinučių – 21 proc., pokalbių akis į akį – 27 proc., o telefono pokalbių – 37 proc.
Šie rezultatai, 2003 m. balandžio mėn. pateikti žmogaus ir kompiuterio sąveikos konferencijoje Vienoje, nustebino net psichologus. Kai kurie iš jų manė, kad didžiausi melagiai yra elektroninių laiškų rašinėtojai, nes apskritai apgavystės verčia žmones jaustis nesmagiai, o rašant elektroninį laišką adresatui į akis žiūrėti nereikia, tad meluoti yra lengviau. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-20
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis11.22 KB
AutoriusAndrius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojaslektorė Irena Zabulienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasRokiškio filialas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Melo motyvacija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Panevėžio kolegija / 1 Klasė/kursas
  • lektorė Irena Zabulienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą