Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Asmenybės teorijų lyginamoji analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės teorijų lyginamoji analizė

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Froido asmenybės teorija. Jungo ir Froido asmenybės teorijų palyginimas. Adlerio asmenybės teorija ir jos palyginimas su kitų autorių teorijomis. Eriksono teorijos analizė. Fromo humanistinės psichoanalizės palyginimas. Horni asmenybės teorijos palyginimas su kitomis teorijomis. Salivano asmenybės teorija ir jos lyginimas su kitomis teorijomis. Apibendrinimas.

Ištrauka

Austro Zigmundo Froido darbai pateikė savo laikmečiui naują asmenybės supratimą, sukrėtusį Viktorijos laikų normas ir padariusį didžiulę įtaką Vakarų kultūrai. (Asmenybė ir sveikata, 2004, p.18). Teorija, kurią jis sukūrė yra pirmoji visapusiška asmenybės teorija. Tačiau Froidas – tai ne vienintelis psichoanalitinės asmenybės teorijos atstovas. Jis labai greitai sulaukė šalininkų – daugiausia jaunų, ambicingų medikų, kurie susibūrė į Froido vadovaujamą ratelį. Pirmieji psichoanalitikai pripažino pagrindines Froido mintis. Jie sutiko, kad asmenybę sudaro Id, Ego ir Superego; kad pasąmonė yra labai svarbi; kad asmenybė formuojasi vaikystėje; kad nerimas yra varomoji jėga ir kad egzistuoja gynybos mechanizmai. Tačiau kai kurios Froido idėjos jiems atrodė ginčitinos. Neofroidistai kritikavo Froido teoriją už tai, kad joje per daug dėmesio skirta biologinėms instinktams, per daug akcentuojama seksualinė žmogaus gyvenimo sfera. Ypač prieštaringai buvo vertinamas Froido požiūris į seksualinį potraukį, libido, determinizmą ir mechaninę žmogaus koncepciją. Daug jo pasekėjų bandė įnešti į pradinę teoriją daugiau socialinių faktorių, pripažinti socialinės aplinkos įtaką asmenybei, užpildyti pasąmonę ne seksualiniais potraukiais, o kito pobūdžio turiniu.
Froido ir Jungo psichoanalitinės teorijos išaugo pozityvizmo kontekste. Tuomet į individą buvo žiūrima kaip į sudėtingą energetinę sistemą, palakančią save sąveikos su ją susupančiu pasauliu pagalba. O pagrindiniai šios sąveikos tikslai – tai individualus išgyvenimas, dauginimasis ir evoliucinis vystymasis. Šiuos tikslus įgyvendinti padeda įvairūs psichiniai procesai, sudarantys asmenybę. Tuomet net akademinė psichologiją pasidavė darvinizmo įtakai. Iš pradžių Jungas visiškai pritarė Froido požiūriams, bet vėliau pradėjo juos smarkiai kritikuoti. Du žymūs psichologai išsiskyrė visam gyvenimui. Jungas pradėjo visiškai savarankišką darbą, įnešė į psichoanalizę naujų idėjų, tačiau nuo jos nenutolo per daug.
19 a. pabaigoje pradėjo vystytis sociologija ir antropologija kaip savarankiškos disciplinos. Šie visuomeniniai mokslai skelbė, kad žmogus – tai visuomenės produktas. Pamažu šios kultūrinės ir socialinės doktrinos pradėjo įtakoti psichologiją ir psichoanalizę. Fiziologinis mokslų pagrindas tapo netvirtas. Eilė Froido pasekėjų pradėjo kritikuoti savo mokytoją už tai, kad jis nepripažino socialinių faktorių svarbos. Jie nutraukė savo ryšius su klasikine psichoanalize. Adleris, Horni, Fromas ir Salivanas įnešė į psichoanalizę socialines-psichologines idėjas. Naujo požiūrio tėvu galima laikyti Adlerį, kuris 1911 m. nutraukęs ryšius su Froidu pradėjo kurti savo teoriją, kurios pagrindą sudarė socialinis interesas ir pranašumo siekimas. Vėliau prieš ortodoksinę psichoanalizę pakilo Horni ir Fromas. O paskui savo tarpasmeninių santykių teorijoje Salivanas įtvirtino socialinį požiūrį. Nors šių 4 autorių daug sąvokų ir supratimų skiriasi , daug kas juos jungia (Холл, Линдсей, 1997, c. 138). Salivanas buvo mažiausiai priklausomas nuo psichoanalitinių doktrinų, jį daugiau veikė antropologija ir socialinė psichologija. Horni ir Fromo pažiūros liko psichoanalitinės, o Adlerį visą gyvenimą lydėjo ankstyvasis bendradarbiavimas su Froidu.
Svarbu tai, kad Adleris ir Jungas dažnai laikomi Froido pasekėjais ir jo teorijos vystytojais, nors iš tikrųjų jie sukūrė visiškai originalias ir savitas teorijas. Jie abu savo teorijų pagrindus žinojo dar iki susitikimo su Froidu. O tai, kad jie besąlygiškai nepriėmė jo teorijos ir neatsisakė savo originalių idėjų, lėmė jų išsiskyrimą su Froidu.
Taigi, psichoanalizę žymiai išplėtojo ir praturtino nauji požiūriai ir idėjos. Atsirado tokios psichoanalitinės koncepcijos:
1. Individuali A. Adlerio psichologija;
2. Analitinė K. Jungo psichologija;
3. E. Eriksono Ego-psichologija;
4. Sociokultūrinė K. Horni teorija;
5. E. Fromo teorija;
6. H. S. Salivano teorija ir kt.
Kiekvienas aukščiau išvardintų autorių griovė tam tikrus klasikinės psichoanalizės principus ir suprato žmogų ir asmenybę vis iš kitų pusių. Skyrėsi jų požiūris į seksualinius ir agresijos instinktus, į pasąmonę ir raidos stadijas.
Taigi, šio darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti psichoanalitikų asmenybes teorijas bei apžvelgti jų panašumus ir skirtumus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-31
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis24.79 KB
AutoriusFelu
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes teoriju lyginamoji analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą