Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Kognityvinė psichologija>Mąstymo sąvoka ir formos. Formalaus operacinio mąstymo požymių apžvalga
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mąstymo sąvoka ir formos. Formalaus operacinio mąstymo požymių apžvalga

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Mąstymo sąvoka. Mąstymo samprata. Mąstymo klaidos. Mąstymo formos. Sąvoka. Teiginys. Protavimas. Formalaus operacinio mąstymo požymiai. Hipotetinis - dedukcinis mąstymas. Propozicinis (teoretinis) mąstymas. Struktūriniai formalių operacijų pasikeitimai. Kombinacinis mąstymas. INRC grupė. Binarinė propozicinė logika. Operacinių mąstymo struktūrų formavimosi metodai. Išvados.

Ištrauka

Graikų filosofas Dekartas yra pareiškęs: "Mąstau, vadinasi egzistuoju".
Jeigu kaupimas ir paieška būtų vieninteliai procesai, kuriais žmogus naudojasi informacijai tvarkyti, tuomet žmogus nedaug kuo skirtųsi nuo gero kompiuterio. Tačiau žmogus pajėgia taip apdoroti informaciją, kad net patys sudėtingiausi kompiuteriai, palyginti su žmogaus galiomis, atrodo kaip žaislai. Tai atsiskleidžia visu įstabumu, kai susiduriama su kūrybiškumo, originalumo reikalaujančiais mąstymo uždaviniais.
Mąstymas apima įvairius procesus: planavimą, numatymą, atradimą, vertinimą, supratimą ir daugybę kitų.
Nors mąstymas vyksta labai įvairiose situacijose, jis turi ypatybių, skiriančių jį nuo atminties, suvokimo ar judesių.
Darbo tikslas: Apžvelgti mąstymo sąvoką, jo formas bei formalaus operacinio mąstymo požymius.
Darbo uždaviniai:
1) Pristatyti mąstymo sampratą ir mąstymo klaidas.
2) Nurodyti mąstymo formas.
3) Pateikti formalaus operacinio mąstymo požymius bei jo formavimosi metodus
Situacijos arba mąstymo veikimai vertinami ne tik protu. Žmogui mąstant visada dalyvauja jo motyvacija ir emocijos. Dalykai, kuriuos žmogus sau atskleidžia, visada jo patyrimo lauke įgyja tam tikras reikšmes ir prasmes. Visų lygmenų – daiktų, jų suvokimo, vaizdinių ar sąvokų – žmogaus mąstymo tėkmę lemia ne tik informacijos turinys, bet dažnai įtakos turi aplinkybės, situacija, uždavinio sąlyga bei jos pateikimo forma ir ankstesnė žmogaus patirtis.
Šių veiksnių poveikis priklauso nuo mąstančiojo tikslų, poreikių, interesų, vertybinių nuostatų ir įvairių individualių psichofiziologinių ypatybių.
Vidinės paskatos gali padėti arba trukdyti mąstyti. Pavyzdžiui, gali pradėti aktualizuotis nereikalingi vaizdiniai arba sąvokos, gali kilti noras priimti nepatikrintus sprendimus. Žmogui mąstant, iškyla vis naujų tikslų, keičiasi interesai, poreikiai, atsiskleidžia naujos vertybės, gimsta sumanymai . Tai galingas procesas, keičiantis visą asmenybę.
Galima apibrėžti, kad mąstymas yra jutimais nepažįstamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius. Mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus atranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos patikimumo lygius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-29
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis16.21 KB
Autoriusgintare
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasI. Zabulienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasRokiškio filialas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mastymo savoka ir formos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Panevėžio kolegija
  • I. Zabulienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą