Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Komercinė teisė>Akcinės bendrovės (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Akcinės bendrovės (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273747576777879808182838485868788
Aprašymas

Įvadas. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės. Akcinių bendrovių rūšys. Akcinės bendrovės kaip juridiniai asmenys. Akcinės bendrovės steigimas. Bendrovės steigimo sutartis. Bendrovės registravimas. Akcijų pasirašymas. Akcijos ir obligacijos. Vardinės akcijos. Pareikštinės akcijos. Paprastosios akcijos. Privilegijuotosios akcijos. Darbuotojų akcijos. Bendrovės įstatai. Steigiamasis susirinkimas. Juridinio asmens įregistravimas registro centre. Juridinio asmens pavadinimas. Juridinio asmens buveinė. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos. Akcininkų teisės. Teisė disponuoti akcijomis. Teisė laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie bendrovę. Teisė dalyvauti ir balsuoti visuotinuose akcininkų susirinkimuose. Teisė rinkti bendrovės valdymo organus. Teisė gauti bendrovės pelno dalį. Teisė kreiptis dėl teisminės pažeistų teisių gynybos. Akcinės bendrovės valdymo organai. Visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba. Akcinės bendrovės valdyba. Valdybos pirmininkas ir nariai. Bendrovės vadovas. Akcinės bendrovės administracija. Akcinės bendrovės turtas. Auditas ir revizija akcinėse bendrovėse. Akcinės bendrovės pabaiga. Bendrovės gali būti reorganizuojamos. Išvados. Priedas (1).

Ištrauka

Istoriniu aspektu nagrinėjant juridinio asmens klausimą, pažymėtina kad juridinio asmens sukūrimo poreikis atsirado ne neprivatinės, bet viešosios teisės veikimo sferoje. Romos visuomenėje pirmiausia buvo siekiama įtvirtinti bendruomenės (miesto, valstybės) turtinį savarankiškumą, sudaryti sąlygas dalyvauti civilinėje apyvartoje bendruomeniniams interesams realizuoti. Tik po to vėliau Romos jurisprudencija, siekdama įveikti ribotas atskiro žmogaus galimybes pasiekti savo tikslų, sukūrė dvi diametraliai priešingas išvestinių civilinės teisės subjektų teisines konstrukcijas –bendrijas (societas) (neturinčias savarankiško teisinio subjektiškumo) bei korporacijas (universitas), turinčias savarankišką teisinį subjektiškumą .
Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus.
Pagrindinis juridinių asmenų skirstymo į viešuosius ir privačiuosius kriterijus yra steigėjų interesas. Privatieji juridiniai asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius sreigėjų interesus. Vis dėl to privačiųjų ir viešųjų interesų atskyrimas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sąvokoje "viešasis interesas" slypi tam tikras prieštaravimas: "intereso" sąvokoje slypi individualistinis elementas, nes "interesas" iš esmės nusako tai, ko geidžia įvairūs žmonės, o sąvoka "viešasis" nusako į tam tikrą kolektyvinę visumą. Kai kurie mokslininkai mano, kad toks viešojo intereso svarbos iškėlimas yra nepagrįstas , nes kiekvienas interesas, kuris yra legalus, yra ir "viešas". Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius P. Leonas 1931 m. savo knygoje "Teisės enciklopedija" teigia, jog, "interesų turi tik atskiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomenės dalys". Viešasis interesas yra privačių interesų sujungimas, ir todėl galima pasakyti , kad teisė saugoja tik atskirų žmonių interesus.
Egzistuoja ir priešinga nuomonė, paneigianti grynai privataus intereso egzistavimą. Jeigu laikysimės pozicijos, jog asmuo yra pirmesnis nei valstybė, jog valstybė egzistuoja ir veikia žmogaus labui, atskiro žmogaus atžvilgiu vykstantys procesai, pavyzdžiui, teisingumo vykdymas, konkrečios teisinės problemos sprendimas gali būti laikomi nebe privačiu to žmogaus interesu, bet iš esmės- viešu interesu. Taigi ir tie interesai, kurie tradiciškai būtų vadinami "privačiais", patektų į "viešųjų interesų" apsaugos sritį.
Nepretenduodami į galutinį šios mokslinės problemos sprendimą, pateiksime privataus intereso apibrėžimą, paremta naudos kriterijumi. Mūsų nuomone, pakanka, kad būtų galima tiksliai apriboti privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Taigi sąvoka "privtūs interesai" reiškia bet kokią materialią naudą (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai arba dalyviai.
Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis:
1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 str.), todėl steigimo dokumentuose privačių juridinių asmenų veiklos tikslai gali būti apibūdinti labai plačiai (pvz.: pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);
2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 1.82 str. 1 d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y. netaikomas ultra vires principas..
Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam tikra komerscine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-18
DalykasKomercinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Komercinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis103 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis139.15 KB
AutoriusNatalija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdr. V.Jaruševičius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Akcines bendroves (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-11-13 IP: 194.176.50.40
    Ramunas sako

    geras darbas 10:)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 103 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • dr. V.Jaruševičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą