Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Valstybės ir individo harmonija Aristotelio idėjose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybės ir individo harmonija Aristotelio idėjose

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Istoriografija. Aristotelio pirmtakai. Aristotelis ir Aleksandras Makedonietis. Valstybė ir žmogus. Pilietybė ir santvarka. Įstatymų viršenybė. Žmogaus auklėjimo teorijos. Opozicija prieš Platoną. Aristotelio atitrūkimas nuo Platono. Aristotelio sekėjai. Išvados.

Ištrauka

Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau iš didžiosios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas autoritetas pripažįstamas tik nedaugeliui, ir jų vardai įgyja tiesiog simbolinę prasmę. Vienas iš tokių neprilygstamų autoritetų filosofijoje – Aristotelis.
Aristotelio filosofijos istorinė reikšmė itin ilgaamžė. Ne tik amžininkai jį žinojo kaip garsų filosofijos mokytoją, įsteigusį savo mokyklą, išlikusią dar ilgai po įkūrėjo mirties. Jo vardas neužmirštas ir viduramžiais, kurie apskritai nebuvo palankūs filosofijai tarpti. Maža to, nuo XIII a. Aristotelis atsiduria teologinių ir filosofinių ginčų centre ir tampa beveik visuotinai pripažįstamu scholastinės filosofijos autoritetu, savo šlove nustelbusiu net bažnyčios tėvus. Pagaliau ir naujausiais amžiais atgimusi filosofija, kuri savo svarbiausiu uždaviniu laikė naujos – mokslinės – pasaulėžiūros pagrindimą, ilgai negalėjo ištrūkti iš Aristotelo įtakos. Beveik visi naujosios filosofijos kūrėjai ne tik rėmėsi vienomis ar kitomis Aristotelio idėjomis, bet ir kiekvieną reikšmingesnę savo filosofijos naujovę siejo su klausimu, kas yra gyva Aristotelio filosofijoje ir gali būti perimta iš jos.
Darbo problema:
Atskleisti bei išnagrinėti individo ir valstybės tarpusavio santykį bei harmoniją Aristotelio idėjose.

Darbo uždaviniai:
1. Parodyti, kokią reikšmę būsimajai Aleksandro Makedoniečio veiklai turėjo Aristotelio mokslas;
2. Nustatyti valstybės tikslą;
3. Išsiaiškinti Aristotelio valstybės formų klasifikaciją;
4. Parodyti valstybės, kaip pilietinės bendrijos, skirtumą nuo miesto-valstybės;
5. Nustatyti žmogaus prigimtį Aristotelio idėjose – "santuokinis ir pilietinis gybūnas";
6. Parodyti vergovę ne tik kaip sutartinę socialinę instituciją;
7. Išnagrinėti ryšį tarp valstybės identiškumo ir jos piliečių;
8. Išsiaiškinti valstybės konstitucinį valdymą;
9. Parodyti auklėjimo reikšmę žmogaus ugdyme;
10. Parodyti Aristotelio ir Platono idėjų bei nuomonių skirtumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-31
DalykasSenovės filosofijos kursinis darbas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis100.51 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasP. Baronas
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybes ir individo harmonija Aristotelio idejose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • P. Baronas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą