Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Kriminalinės bausmės paskirtis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kriminalinės bausmės paskirtis

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Fiziškas sulaikymas. Atpildas ir kerštas. Teisingumas. Perauklėjimas. Prevencinis poveikis. Išvados.

Ištrauka

XIX a. nusikalstamo elgesio aiškinimai, taip pat kaip prieš tūkstančius metų buvusieji, stengėsi nusikalstamą elgesį paaiškinti taip, kad pateisintų nusikaltėliui skiriamą bausmę. Bausmė, skiriama už nusikaltimus, praėjo keletą etapų. Vienas pirmųjų baudimo už nusikaltimus būdų buvo kraujo kerštas. Jį palaipsniui apribojo genties vado, lyderio valdžia ir nužudymą, kaip vienintelę priemonę pagal kraujo kerštą papildė bausmės, susijusios su nuosavybės atėmimu (kompozicijos principas) ir kitokie baudimo būdai. Baudžiamasis įstatymas gali numatyti tokias bausmes kaip baudos mokamos valstybei, nuostolių atlyginimas nusikaltimo aukai ar kitiems, visuomeninės paslaugos ar darbai, lygtinis nuteisimas paprastai su nuteistojo priežiūra ir tam tikrais apribojimais, įkalinimas, kūno bausmės, dalyvavimas įvairiose programose (pvz. gydymo nuo narkomanijos) ir kt. Kai kurios šių bausmių, pvz. kūno bausmės, dabar daugumoje šalių nebepripažįstamos, nors praeityje buvo taikomos.
Istoriškai, kūno bausmės suvaidino didelį vaidmenį kaip nusikaltimo aukų ir visuomenės reakcija į nusikaltimus. JAV Konstitucijos 8-oji pataisa uždraudė žiaurių ir neįprastų bausmių taikymą. Tą patį sako ir svarbiausios tarptautinės sutartys, priimtos žmogaus teisių ir laisvių srityje.
Baudžiamojoje teisėje bausmės pasireiškia tik kaip valstybės prievarta. Praeityje buvo pripažįstama ir privačių asmenų teisė taikyti bausmes pažeidėjams. Klausimai šiandien kyla ne dėl to, ar valstybė turi bausti pažeidėjus, bet dėl to, kokiu pagrindu, kokia apimtimi, kokiu būdu ir kokiais tikslais ji turėtų takyti bausmes. Kad galima būtų mėginti atsakyti į šiuos klausimus, reikia apžvelgti koncepcijas, kurios kalba apie bausmių paskirtį. Nuo krypties, kuri pripažįstama valstybėje, priklauso ir jos vykdoma bausmių politika. Vienas iš bausmės tikslų gali būti fiziškai atimti nusikaltėliui galimybę pakartoti nusikaltimą ateityje. Šiandien tai dažniausiai pasireiškia kaip įkalinimas, bet anksčiau buvo taikomos ir tokios bausmės kaip vagies rankos nukirtimas, prievartautojo kastracija ar prostitutės subjaurojimas.
Šiais laikais taikomas terminas – selektyvus teisių apribojimas, kai griežta, fizišką sulaikymą nuo nusikaltimo padarymo garantuojanti bausmė, taikoma tik tam tikrais atvejais, o ne visiems nusikaltėliams. Nusikaltėliai, padarę pavojingesnius nusikaltimus įkalinami, tuo tarpu už mažiau pavojingus nusikaltimus jie susilaukia švelnesnės bausmės. Praeityje, o kai kuriose šalyse ir dabar, nusikaltėlio sulaikymas nuo nusikaltimų padarymo ateityje reiškėsi kaip fiziškas teisių apribojimas (pvz. vagių rankų kapojimas). Tai nėra visiškai praeityje dingusi praktika, štai 1992 m. Malaizijoje kilo etinė, o kartu ir teisinė dilema dėl Islamo įstatymų, pagal kuriuos leidžiama vagiui amputuoti ranką. Jei tokie įstatymai įsigaliotų, kaip reglamentuoti pačią procedūrą? Ar ją turėtų atlikti Malaizijos gydytojai? ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-24
DalykasBaudžiamosios teisės referatas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis16.24 KB
AutoriusBlasphemy
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kriminalines bausmes paskirtis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą