Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Nusikaltimo sudėtis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nusikaltimo sudėtis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Nusikaltimo sudėtis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės samprata. Nusikaltimo sudėties elementai ir jų ryšys su baudžiamąja atsakomybe: nusikaltimo objektyviosios pusės elementai; nusikaltimo subjektyviosios pusės elementai: nusikaltimo subjektas; specialusis nusikaltimo subjektas. Nusikaltimo sudėties požymiai ir jų ryšys su baudžiamąja atsakomybe. objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdinantys požymiai: pavojinga veika; nusikalstamos pasekmės; priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių pasekmių. Subjektyviąją nusikaltimo pusę apibūdinantys požymiai: kaltė; klaidos įtaka baudžiamajai atsakomybei.

Ištrauka

Šiandieninis gyvenimas yra sudėtingas ir keblus. Kiekvienas kovoja už teisę gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau ta kova yra labai nevienoda. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus kaip asmenybės: vieni to siekia plėsdami savo akiratį, semdamiesi žinių tam, kad įgytų atitinkamą išsilavinimą ir gautų gerą darbą, o kartu – atitinkamai gerą atlyginimą, užtikrinantį gerą pragyvenimo lygį, kiti to pragyvenimo lygio siekia ne itin gerais keliais: kas vagia, kas sukčiauja, o kai kas imasi net žiaurių priemonių savo tikslui pasiekti. Prarandamas žmogiškumas, supratimas apie teisingą gyvenimo būdą, išnyksta bet kokios moralės normos.
Nusikalstamumo liūnas darosi vis gilesnis: vagystės, plėšimai, išžaginimai, žmogžudystės … . Todėl kuo toliau, tuo labiau iškyla nusikalstamumo problema. Šiame nusikalstamumo liūne net nekaltas žmogus kartais gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl greta iškyla ir kita problema – kaltumo įrodymo problema. "Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu"1. Tačiau, kad tai būtų teisingai bei teisėtai įrodyta, mes turime suprasti kas tai yra nusikaltimas, kokia jo sudėtis ir požymiai, turime teisingai suvokti baudžiamąją atsakomybę, jos atsiradimo bei šalinimo pagrindus, klaidos įtaką baudžiamajai atsakomybei, t.y. turime suvokti ryšį tarp nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės.
Šie iškelti uždaviniai ir paskatino mane pasirinkti šią temą. Nusikaltimo "išlukštenimas", jo sudėties įrodymas – tai, manyčiau, yra teisingumo siekimas prieš tuos, kurie tampa nusikaltimų aukomis. Kita vertus, nusikaltimo sudėties įvertinimas leidžia apsaugoti nekaltą žmogų nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Kiekvieno žmogaus veika turi būti motyvuota ir tikslinga. Žmogus turi turėti pasirinkimo laisvę tarp gero ir blogo elgesio. Nusikaltimu laikoma ir tokia veika, kuri sudaro grėsmę žalai atsirasti. Asmuo turi atsakyti ir už pasikėsinimą ir už rengimąsi daryti nusikaltimą. Veika tampa pavojinga ne dėl to, kad kažkas taip panoro. Įstatymas turi būti visuomenės interesų atspindys. Teisės reikia ieškoti gyvenime, ji negali nukristi iš dangaus. Jei įstatymų leidėjas kriminalizuoja kokį tai elgesį, tai jis turi būti įsitikinęs, kad tas elgesys tikrai daro žalą viešpataujančių vertybių sistemai. Pavojingumas visuomenei – tai požymis, kuris nekinta ir yra objektyvus. Kiekviename gyvenimo etape turi būti peržiūrima vertybių skalė ir tuo pagrindimu formuojama teisė.
"Tam, kad padarytą veiką galėtume pavadinti nusikaltimu, o asmenį – nusikaltėliu, nepakanka įvertinti vien tik išorinę, matomą elgesio pusę. Vertinant žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje remiamasi nusikaltimo sudėties modeliu. Remiantis šiuo modeliu, išvadai apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį padaryti būtina nustatyti nusikaltimo sudėties buvimą kaltininko veikoje, t.y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius"2.
Asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinimui kaltu yra būtina nustatyti, kad jo elgesyje yra tam tikro nusikaltimo sudėtis – jei veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tuomet tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu. Todėl savo darbe, nagrinėdama nusikaltimo sudėtį, jos elementus – nusikaltimo objektą, nusikaltimo objektyviąją pusę, nusikaltimo subjektą ir nusikaltimo subjektyviąją pusę, nusikaltimo požymius bei baudžiamosios atsakomybės pagrindus, pabandysiu įrodyti, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.
Savo darbe remsiuosi įvairia literatūra. Bandysiu apžvelgti mintis ne tik iš baudžiamosios teisės vadovėlių, bet ir medžiaga iš teismų praktikos, straipsnių, Baudžiamojo kodekso. Pasistengsiu pateikti tam tikrus palyginimus su kitų šalių gvildenamais aspektais, kurie siejasi su nusikaltimu ir jo padariniais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-31
DalykasBaudžiamosios teisės referatas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai13 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis26.33 KB
AutoriusRamunė
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nusikaltimo sudetis kaip baudziamosios atsakomybes pagrindas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą