Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Eurointegracija ir žmogaus teisės Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Eurointegracija ir žmogaus teisės Lietuvoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Integracijos samprata ir pricipai. Integracijos principai. Europos sąjunga ir žmogaus teisės. Žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisių istorinė raida. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus teisių atsiradimo bei vystymosi istorija siekia seniausius laikus. Kova tarp žmogaus teisių pripažinimo ir garantavimo bei valstybės savivalės ir kišimosi į privačią žmogaus sferą buvo ta varomoji visuomenės jėga, sudariusi sąlygas atsirasti pirmiesiems žmogaus teisių apsaugos dokumentams.
Jau 1215 m. Anglijos Magna Charta bei 1628m. Teisių peticija įtvirtino pirmuosius laimėjimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Teisių peticija įtvirtino pirmuosius laimėjimus žmogaus teisių srityje. Teisių peticijoje buvo pabrėžta, kad "joks laisvas žmogus negali būti įkalintas be prideramo teisinio proceso". Vėliau, 1679m., paskelbtas Habeas corpus aktas bei 1689m. Teisių bilis anglosaksų teisės sistemoje įtvirtino žmogaus apsaugą nuo neteisėto įkalinimo bei kitų prigimtinių teisių pažeidimų kalinimo metu.
Lietuvos Respublika 1995m. balandžio 27d. ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, buvo svarbus žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą nepriklausomybę atkūrusios ir demokratinį gyvenimo kelią pasirinkusios valstybės istorijoje. Po 50 metų trukusio sovietinio mąstymo Lietuva įsipareigojo vykdyti tarptautinius žmogaus teisių standartus, taip pakeisdama tradicinį žmogaus teisių supratimą, kad žmogaus teisės yra ne tik valstybės vidaus reikalas, bet ir tarptautinės bendrijos problema.
Darbo tikslas: išanalizuoti eurointegraciją ir žmogaus teises.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti integracijos formas.
2. Apibūdinti integracijos principus.
3. Apibrėžti žmogaus teisių sampratą.


Integracija( lot.integratio- atnaujinimas, atstatymas) yra daugiaprasmė ir įvairiai traktuojama sąvoka, reiškianti atskirų dalių sujungimą į vieną sistemą. Santykiai tarp dalių ir jų funkcijos yra koordinuoti, bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų atžvilgiu.
Integracijos procese dalyvauja įvairūs subjektai: valstybės, supranacionalinės institucijos, įmonės, visuomeninės organizacijos. Visų jų interesai ir tikslai skirtingi, todėl kyla įvairiausių prieštaravimų. Pvz. ES valstybių narių liberalų ir įvairios ekonominės grupuotės, siekdamos gauti didžiausią pelną, reikalauja, kad ES bendra rinka būtų kuo mažiau reguliuojama. Tuo tarpu Europos Komisija, kairiosios partijos, profsąjungos, siekia didesnio Bendrijos institucijų intervencionizmo į socialinę ir ekonominę sritį. Paprastai skiriamos dvi integracijos formos: ekonominė ir politinė integracija.
Ekonominė integracija- ekonominio gyvenimo internacionalizacijos forma, valstybių ekonominis bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ekonominę politiką. Šie santykiai tam tikrais klausimais pranoksta sutartinius, dvišalius įsipareigojimus. Dažniausiai integracija sąlygoja priežastis susijusios gamybinių jėgų raida:
• Įmonės perauga nacionalinių rinkų ribas( ypač nedidelėse šalyse);
• Reikia plėsti nuolatinį tarptautinį darbo pasidalijimą;
• Didėja naujų rinkų poreikis;
• Nacionalinis ūkis vis labiau priklauso nuo pasaulinės ekonomikos;
• Prekybos politikos liberalizavimas( dirbtinių barjerų prekybai ir investicijų judėjimui pašalinimas)
• Technologiniai pasiekimai( pigus oro transportas, kompiuteriai, telefonai, faksai).
Tačiau ekonominės integracijos plėtrą stabdo nepakankamas tarptautinės prekybos liberalizavimas, stiprėjanti prekybos protekcionizmo tendencija. Nors pastaruoju metu daug prekybos barjerų tarp šalių buvo pašalinti, tačiau kai kurie išliko, kai kurie buvo sukurti naujai. Idealios sąlygos ekonominei integracijai- bebarjerinė rinka, kurioje prekės, paslaugos, žmonės ir kapitalas galėtų judėti be jokių suvaržymų. Analizuojant ekonominę integraciją, mėginama įvertinti jos poveikį valstybių narių ir trečiųjų šalių gerovei. Nuo pasiekto integracijos lygio priklauso gerovės efektai, kurie gali būti:vartojimo( dėl muitų ir kitų prekybinių barjerų pašalinimo prekės tampa pigesnė), prekybos( gerėja prekybos sąlygos), konkurencijos( suintensyvėjusi konkurencija gali sukelti įvairių pasekmių), augimo( skatinamas spartesnis ekonominis augimas). Visi šie gerovės efektai yra santykiniai ir kiekviena šalis gali juos interpretuoti įvairiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-03
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis36.43 KB
Autoriusinga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Eurointegracija ir zmogaus teises Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą