Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Internetas>Informacijos paieška žiniatinklyje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacijos paieška žiniatinklyje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Interneto samprata. Žiniatinklio paslaugos. Naršyklės. Paieška žiniatinklyje. Veiksmai su tinklalapiu.

Ištrauka

Interneto samprata
Žiniatinklis
Internetas - tai, daugelį pasaulio šalių apimantis kompiuterių tinklas, jungiantis nacionalinius bendrosios paskirties ir komercinius tinklus.
Žinomiausia interneto dalis yra žiniatinklis. Kartais jis dar vadinamas pasauliniu voratinkliu arba tiesiog WWW. Žiniatinklis – tai didžiulė informacijos saugykla, kur dedama viskas: nuo seniausių laikų istorijos iki tolimos ateities prognozių; nuo mažyčių atomų nuotraukų iki skrydžių į kosmosą vaizdo įrašų. Čia galima sužinoti ir pačią paprasčiausią, bet mums kasdien labai reikalingą, informaciją: rytojaus orų prognozę, artimiausio knygyno darbo laiką ar poliklinikos telefono numerį. Žiniatinklį sudaro daugybė svetainių. Kiekviena iš jų turi savo adresą.
Žiniatinklis buvo sugalvotas tik 1992 metais. Daugeliui žmonių jis iškart labai patiko ir netrukus labai paplito. Ši informacijos saugykla ir dabar sparčiai auga. Manoma, kad žiniatinklyje yra apie 250 milijonų svetainių! Bet tiksliai suskaičiuoti jų niekas negali.
Žiniatinklyje visa informacija pateikiama specialiu būdu – hipertekstu. Papasakoti, kas yra hipertekstas, gana sudėtinga. Bet jei jūs pamatytumėte bent vieną hipertekstu parašytą straipsnelį, iš karto suprastumėte, kad tai labai paprasta. Tai lyg knyga, kurios atskiri žodžiai, paveikslėliai bei kitos dalys yra tarpusavyje susietos specialias ryšiais, vadinamais saitais. Jais naudojantis galima vaikščioti po hipertekstą. Tai panašu į informacijos paiešką ir skaitymą enciklopedijoje. Tik puslapiai verčiami ne vienas po kito, o visai kitokia (bet logiška!) tvarka.
Norint skaityti žiniatinklio informaciją, reikia turėti specialią programą. Ji vadinama naršykle.
Žiniatinklis, galvojant lietuviškai, reiškia žinių tinklą. Tinklas, kuriame yra ir kuriuo perduodamos žinios. Tačiau toks tinklas yra ne interneto tinklo komponentas (kaip teigiama Žodyne), o pats tinklas. Todėl visiškai nestebina pastebima praktika Žodyno požiūriu klaidingai vadinti žiniatinkliu visą internetą. Žmonės stebisi, kodėl dabar reikią žiniatinklio, kai buvęs aprobuotas internetas.

Žinios perduodamos tinklu, tačiau Žodynas žiniatinkliu sūlo vadinti ne tinklą, kuriuo perduodamos žinios, o perduotų žinių vaizdavimo būdą. Nespecialistui analogija: vanduo perduodamas vandentiekiu, tačiau įsivaizduokite, kad vandentiekiu būtų siūloma vadinti vandenį, kai jis supiltas į tam tikros dažniausiai naudojamos formos indus. Vanduo, supiltas į kitokios formos indus, jau nebūtų vandentiekis. Skamba kaip nesąmonė? Taip, tačiau jei naudosime argumentaciją, kuria grindžiamas "žiniatinklio" tinkamumas, viskas gerai -- vanduo tikrai yra svarbiausias vandens formos tam tikros formos inde komponentas (žiniatinklis tai svarbiausias žinių tinklo komponentas). Vandentiekis nebūtų vandens perdavimo sistema, tačiau kadangi vanduo dažniausiai supilamas į kažkokios formos idus, kuriuos dėl kažkokios priežasties (ta priežastis -- nevykęs bandymas tiesiogiai versti anglišką sąvoką) nutarta vadinti vandentiekiu, nespecialistai ir vandens perdavimo sistemą galėtų vadinti vandentiekiu. Tiesa, pažiūrėjęs į žodyną nespecialistas suprastų, kad klysta.


Stambios organizacijos turi vietinius kompiuterių tinklus sudarytus iš dešimčių, šimtų ar tūkstančių tarpusavyje sujungtų kompiuterių, kurie galėtų naudotis bendrais tinklo resursais: bylomis, spausdintuvais ir t.t.
Į tokius vietinius tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Paprastai tinkle būna viena ar kelios tarnybinės stotys (angl. server).
Serveris - tarnybinės stoties kompiuteris arba kompiuterio programa, aptarnaujanti kitus kompiuterius arba jų programas – klientus pagal atitinkamas užklausas.
Protokolas (angl. protocol) - taisyklių visuma, apibrėžianti duomenų mainų būdą tarp kompiuterinių sistemų. Protokolų pavyzdžiai: bylų persiuntimo protokolas FTP, hipertekstų persiuntimo protokolas HTTP.
IP adresai
Kiekvienas prie interneto prijungtas kompiuteris turi unikalų skaitmeninį IP (Internet Protocol) adresą. Šį adresą dažnai atitinka simbolinis vardas. Pvz., 213.197.149.116 - kompiuterio IP adresas, o šio kompiuterio simbolinis vardas – www.itmc.lt.
Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255, atskirtų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį, antras – sritį, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo kompiuterio numerį.
Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Jį sudaro šalies ir įstaigos vardai, taip pat konkretaus kompiuterio vardas.
Pavyzdžiui, simbolinis kompiuterio vardas srv.itmc.lt: lt – Lietuva, itmc – Informacijos technologijų mokymo centras, srv – kompiuterio vardas.
Beveik visuomet pagal paskutinias dvi simbolinio vardo raides galima nusakyti kompiuterio šalį, pvz.: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-30
DalykasInterneto referatas
KategorijaInformatika >  Internetas
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis17.02 KB
Autoriustautwe
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaDruskininkų Senamiesčio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informacijos paieska ziniatinklyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Druskininkų Senamiesčio vidurinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą