Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Kultūra kaip individo ir aplinkos konflikto padarinys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kultūra kaip individo ir aplinkos konflikto padarinys

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

E. Fromas. Z. Froidas. Froidizmas ir neofroidizmas. Moralės bruožai. Z. Froido teorija. Moralinės žmogaus galios. Represija ir produktyvumas. Charakterinis ir moralinis sprendimas. Išvados.

Ištrauka

Fromas (Fromm) Ėrichas vokiečių – amerikiečių psichologas ir filosofas. Studijavo Heidelbergo, Frankfurto, Miuncheno universitetuose, sėmėsi žinių Berlyno psichoanalitikos institute. Dirbo Frankfurto socialinių tyrimų institute. 1933 m. išvyko į JAV, dirbo Kolumbijos, Heilo universitetuose, Meksikos nacionalinime universitete, gyveno Šveicarijoje.
Ė. Fromas rėmėsi Z. Froido psichonalitinės teorijos principais, tačiau nutolo nuo jai būdingo biologistinio determinizmo. Kurdamas asmenybės teoriją, Ė. Fromas siekė išaiškinti psichologiniųn ir socialinių faktorių vaidmenį asmenybei, atskleisti tuos reiškinius, kurie kliudo asmeninio gyvenimo bei tarpasmeninių santykių harmonijai. Laikydamasis abstraktaus humanizmo pozicijos, jis kūrė humanistinės etikos teoriją, kėlė utopinį harmoningos, "sveikos" visuomenės idealą. Šios idėjos dėstomos veikaluose "Bėgimas nuo laisvės" (1941), "Žmogus sau" (1947), "Sveikoji visuomenė" (1955), "Meilės menas" (1965) ir kt.


Austrų gydytojas Z. Froidas, gyvenęs XIX a. pab. ir XX a. pr., yra garsus psichiatras, psichologas ir filosofas. Jo – psichoanalizės pradininko – nuopelnai svarbūs visai žmonijai. Vienas pirmųjų psichologų požiūriu, tyrė seksoalumo vystymąsi, laikydamas, kad kiekviena jo stadija gali būti šaltinis nesąmoningiems konfliktams, pasireiškiantis neurozėmis. Pirmasis parodė žmogaus psichikos dinamiškumą, daugiamatiškumą, tai, kad elgesys gali būti sąlygojamas ir pasąmonės; atkreipia dėmesį į vaikystės periodo reikšmę, tolimesniam psichikos formavimuisi.
Z. Froidas psichoanalizės teorija pervertinanti pasąmonės vaidmenį, išplėtoja į socialinę filosofiją (froidizmas, nefroidizmas), turėjo didelę įtaką XX a. psichiatrijai, psichologijai, įvairioms kultūros sritims. Jo svarbiausi veikalai: "Kasdieninio gyvenimo psichopatalogija" (1901), "Apie psichoanalizę" (1910), "Anapus pasitenkinimo principu" (1920) ir kt.


FROIDIZMAS – Z. Froido psichologinių įdėjų sistema ir jos pagrindu susiformavusios koncepcijos, aiskinancios visuomenės, žmogaus gyvenimą, kultūrą, kūrybos procesus. Atsirado XX a. pr., klostantis iracionalistiniam žmogaus ir pasaulio suvokimui, taip pat iš nepasitenkinimo mechanistiniu ir natūralistiniu žmogaus prigimties aiškinimu, neleidusiu įžvelgti jo "vidaus". Teorinio froidizmo pagrindas - psichoanalize (speciali psichoterapijos teorija ir metodas), kurios principams froidizmas psichologizuodamas visuomenę ir asmenybę, teikia universalią reikšmę. Pagrindiniu psichol. Tyrimų objektu laikoma žmogaus psichika. Jos struktūroje skiriami 3 lygiai: "id" ("tai") - pasąmonė, suprantama kaip instinktyvūs impulsai, nepatenkinti potraukiai, kompleksai; "ego" ("as") - sąmonė, reguliuojanti pirmojo ir treciojo psichikos lygių konfliktą, kontroliuojanti "id"; "super ego" ("auksciau negu as") - auklejimo, socialinių normų suformuotas psichikos lygis (sąžinė), padedantis sąmonei tramdyti ir valdyti pasąmones potraukius. Žmogaus psichinį gyvenimą lemianti pasąmone, ypač libido. Visą žmogaus veiklą sąlygojąs nepatenkintas (išstumtas į pasąmonę) arba sublimuotas (pasireiškiantis kūrybine, darbo ar visuomenine veikla) seksualinis potraukis. Pasąmonė visą laiką sąmonės slopinama. Sąmonėje reiškiąsi tik tie pasąmonės dalykai, kurie, apsauginių mechanizmų (racionalizavimo, sublimavimo) veikiami, įgyja formą, priimtiną socialinių normų požiūrių. Remiantis šia žmogaus psichikos koncepcija, aiskinami asmenybės raidos, kultūros, sociologijos, religijos, meno reiškiniai.
Pats Froidas pasąmonę suprato dvejopai - kaip kūrybinių ir drauge griaunamųjų tendencijų šaltinį. Nebuvo vienos nuomones, kas laikytina pagrindiniu psichines veiklos faktoriumi. Froidui jis pasąmonės seksualiniai potraukiai. Susiformavo vadinamasis socialinis froidizmas, kultūrinius, socialinius, politinius reiškinius vertinantis kaip psichoseksualinės energijos sublimavimo, pirminių pasąmonės procesų transformavimo rezultatą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-25
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis36.94 KB
Autoriusroberta gel
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasArlauskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kultura kaip individo ir aplinkos konflikto padarinys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Arlauskienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą