Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Prezidento konstitucinės galios
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prezidento konstitucinės galios

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Prezidento konstitucinės galios 1919 m. Laikinosios Konstitucijos dėsniuose. Prezidento konstitucinės galios 1920 m. Laikinojoje Konstitucijoje. Prezidento konstitucinės galios 1922 m. Konstitucijoje. Prezidento konstitucinės galios 1928 m. Konstitucijoje. Prezidento konstitucinės galios 1938 m. Konstitucijoje. Prezidento konstitucinės galios 1992 m. Konstitucijoje. Išvados.

Ištrauka

Respublikos Prezidento statusas – jo galios ir reikšmė – buvo viena iš svarbiausių problemų Lietuvos valstybės konstitucinės teisės raidoje. Kiekvienoje valstybėje turi būti asmuo, kuris užtikrintų konstitucinę teisę, garantuotų valstybinės valdžios stabilumą, deramai atstovautų valstybei tarptautiniuose santykiuose. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamai įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teisinėmis valdžiomis. Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Prezidentas valstybinės valdžios sistemoje gali turėti skirtingus įgaliojimus – būti tik valstybės vadovu, valstybės ir vykdomosios valdžios vadovu, valstybės ir faktiškai vyriausybės vadovu. Priklausomai nuo valstybės vadovo įgaliojimų yra skiriamos prezidentinės, parlamentinės bei pusiau prezidentinio tipo valstybės. Valstybės vadovo teisinę ir faktinę padėtį lemia konkrečios šalies tradicijos bei politinės sąlygos.
1918 m. paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, iškilo problema dėl valdymo formos taip pat ir valstybės vadovo. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas pirmą kartą buvo numatytas 1919 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose, pagal kuriuos Prezidentas buvo išaukštintas, tačiau jau 1920 m. Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucinėje praktikoje netgi ignoruojamas – Respublikos Prezidentas buvo nerenkamas, jo pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija numatė Respublikos Prezidento instituciją priklausomą nuo Seimo ir su silpnais įgaliojimais. Teigiama, jog seimų laikais Prezidentas neturėjo pakankamai galių ir įgaliojimų, kad galėtų bent dalinai atsverti absoliučią Seimo galią. 1928 m. priėmus naują Lietuvos Valstybės Konstituciją Respublikos Prezidento konstitucinė padėtis buvo sustiprinta. Buvo reformuota daugelis Prezidento įgaliojimų ir kitų jo statusą reguliuojančių Konstitucijos normų, nustatyta teisė leisti įstatymus nesant Seimo arba tarp Seimo sesijų. 1938 m. Konstitucijoje Respublikos Prezidento institucija iškelta kaip pati svarbiausia, reikšmingiausia ir didžiausius įgaliojimus tutinti valstybinė institucija. Nuo Prezidento valios priklausė visų priimamų įstatymų projektų likimas – Seimas tik galėjo teikti įstatymų projektus, o ar projektas taps įstatymu, lėmė Prezidentas. Tai rodo, kad Respublikos Prezidento statusas buvo stiprinimas tokių konstitucinių vertybių kaip parlamentarizmas ir demokratija sąskaita. Taigi, ir 1938 m. Konstituciją galima pavadinti autoritarinė valstybės pagrindiniu įstatymu. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką ir režimui vykdant valstybės valdymo formos pakeitimus, Prezidento institucija buvo panaikinta.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos respublikos Aukščiausioji taryba – Atkuriamas Seimas atkūrė Lietuvos nepriklausomybę ir priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstituciją). Jame buvo numatyta, kad valstybės vadovo funkcijas vykdo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. 1992 m. buvo priimta nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje buvo numatyta Prezidento institucija su jai būdingais įgaliojimais. 1993 m. įvyko visuotiniai ir tiesioginiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.
Nagrinėjant Prezidento institucijos raidą, galima pastebėti, kad nors Respublikos Prezidentas ir naudoja jam Konstitucijos suteiktus įgaliojimus, turi daug pažangių idėjų, tačiau jo institucija (išskyrus Prezidento A. Smetonos valdymą), yra daugiau reprezentacinė, negu galinti daryti realią įtaką. Kalbant apie istorinę Prezidento institucijos patirtį bei dabartinę padėtį, įtvirtintą galiojančioje 1992 m. Konstitucijoje, galima teigti, kad Respublikos prezidento statusas – vienas iš aktualiausių klausimų Lietuvos konstitucinėje teisėje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-30
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis17.72 KB
Autoriusjuratele
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prezidento konstitucines galios [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą