Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Asmenybės struktūra ir jos esminių parametrų charakteristika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės struktūra ir jos esminių parametrų charakteristika

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Asmenybės samprata: individas, asmenybė. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorija. Geštaltpsichologija. Psichodinaminė teorija. Analitinė (neofreudizmo) asmenybės teorija. A. Adlerio individualioji asmenybės teorija. Socialinė kultūrinė asmenybės teorija. E. Eriksono asmenybės raidos teorija. E. Berne transakcinės analizės teorija. Praktinės psichoanalizės teorijos išvados. Kognityvinė psichologija. Humanistinės krypties asmenybės teorija. Bruožų krypties asmenybės teorijos. Išvados.

Ištrauka

Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės.
Žmogaus kūnas sudarytas iš 60 milijardų ląstelių. Jis yra veikiamas pačių įvairiausių įtakų, o jo istorija individuali, kupina nenusakomų derinių. Atsakyti į klausimą: "Kas yra asmenybė?" galime:
• bendrai – "Asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save, kontroliuojantį savo veiksmus";
• buitiškai – "Asmenybe vadinami žmonės, savo veikloje pasiekę reikšmingų rezultatų";
• Psichologiškai – "Asmenybė - individo savitumas, reikšmingų, pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą, kurioje nors bendrijoje" (Psichologijos žodynas, 1993, 24 p.).
Individas yra ne tik psichologijos, bet ir daugelio kitų mokslų tyrimo objektas. Šiame darbe mus domina asmenybės psichologija, kuri sutelkia dėmesį į atskiro žmogaus ypatumus, kuriuos apibūdinti vienareikšmiškai neįmanoma. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgiais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To pasekmė – paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą : pvz.:, psichologas G.B. Olportas ( 1927 m. psichologinėje literatūroje surado net 50 skirtingų asmenybės sąvokos apibrėžimų. Vieni vadovėlių autoriai( mokslininkai, psichologai ) laikosi pozicijos, jog asmenybę sąlygoja tam tikras kokybinis santykis su kitais žmonėmis, su visa visuomene: "Asmenybė yra žmogus, kuris pajėgus suvokti save, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš)". Kalbėdami apie žmogaus unikalumą, tik jam vienam būdingų savybių derinį, vartoja individualumo sąvoka: "Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Galima tapti asmenybe, tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pvz.: dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su aplinka ir deformuojasi savęs suvokimas ir žmogus praranda savimonę)". Kiti asmenybės tyrėjai teigia: "Asmenybė formuojasi bendraudama su kitais žmonėmis, tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti, bet ir reguliuoja savo elgesį. Žmogus gimsta be veidrodžio rankoje ir be filosofinio apmąstymo "aš esu aš", todėl pirmiausia jis turi įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį; tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų" arba " Asmenybė, kaip ir intelektas, yra abstrakti sąvoka. Jos neįmanoma pamatyti, apčiuopti arba tiesiogiai pamatuoti. Tai savita ir pastovi žmogaus mąstysena, jausena ir veiksena". Čia akcentuojama vidinė asmenybės struktūra.
Taigi, kaip matome, kiekvienas autorius turi savo apibrėžimą ir naudoja jį savo teorijos rėmuose. Tačiau visi per psichologijos istoriją susiformavę požiūriai į asmenybę bent iš dalies nagrinėja mažiausiai tris pamatines problemas:
• Individo struktūrą. Vieni mokslininkai bando apibūdinti individo vidinę struktūrą (pagal savybes) t.y. sekdami Aristoteliu skiria sielos lygius: vegetacinė, juslinė ir dvasinė siela (pastaroji, anot Homero, tam tikrą laiką po mirties dar lieka gyva kaip astralinė siela gyvųjų atmintyje). Kiti individą apibūdina per skirtumus nuo kitų žmonių, t.y., remiasi individo vientisumu, ir jį, kaip lyginamąją struktūrą (pagal aplinkybes), gretina su tipiškais kitų žmonių skirtumais.
• Psichinių reiškinių priklausomybę ( nuo ko jie priklauso ). Svarbiausi individą sąlygojantys veiksniai žmones domino jau nuo senų laikų. Antikinės psichologijos atstovai žmogų traktavo kaip pavaldų likimui, Dievo gyvavaizdį, politinį gyvūną, gamtos dalį. Šios sampratos Naujųjų laikų pradžioje išsiplėtojo į daugybės charakterių sampratą. Ankstesnioji charakterologija bandė nusakyti žmogaus esmę. Dabar manoma, jog toks tikslas nepasiekiamas. Daugiau tiriamos sudėtingos individo sąsajos, t.y. kūno ir aplinkos sistema. Galima sakyti, kad žmogus priklauso nuo 3 pagrindinių dalykų: fizinio kūno, socialinės aplinkos, savireguliacijos. Savireguliacija aiškinama įvairiai – kaip žmogaus Aš priklauso nuo transcendentinių jėgų arba nuo jo paties raidos ypatumų ir su tuo susijusių gyvenimo problemų bei konfliktų sprendimo pobūdžio.
• Žmogaus jėgų sutelkimą. Sakoma, kad konkuruojančios žmogaus jėgos papildo viena kitą: energija (pagrindinė psichinė jėga), instinktai (genetinis susitelkimas), orientacija (automatiškas dėmesys aplinkai), imprintingas (paveldėti reakcijų impulsai jautriais raidos etapais), entelechija (Antikoje – nukreiptumas į tikslą, šiandien – saviraiška), žinių kaupimas, motyvacija, socializacija (nepastebimi prisirišimai prie visuomenės), kognicija (proto skvarbumas, gyvenimo gairių numatymas), homeostazė (psichofiziologinė pusiausvyra).

Žvelgiant iš teorinės psichologijos perspektyvos, žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo viršūnę ir sukuria savotišką darinį "aš". Jis - tarsi panteonas visų tų dalinių "aš", kurių kiekvienas įtakoja jo sąmonę ir elgseną tam tikra kryptimi. Toms dimensijoms plėtojantis ir besivaržant dėl pirmavimo, sunku tikėtis pasiekti visišką integraciją, t.y. vidinių konfliktų išsprendimą ir harmoningą elgseną. Todėl visapusiškas žmogaus brendimas ir harmonija ir yra jo gyvenimo tikslas. Tad pažvelkime į žmogaus subrendimo būdus bei jų vertinimo kriterijus, kaip juos apibrėžė žymieji psichologijos ir medicinos teorijos kūrėjai.
Lentelėje pateikiu įvairiu laikotarpiu vyravusias ir vyraujan2ias psichologijos kryptis, nuo kurių priklausė ir nuomonė bei požiūris į asmenybės vystimąsi. Šioje lentelėje atsispindi pagrindiniai teoriniai
aspektai bei jos atstovai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-07-31
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis92.13 KB
Autoriusaudra
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDoc. A. Juodraitis
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes struktura ir jos esminiu parametru charakteristika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Doc. A. Juodraitis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą