Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Psichologijos mokslo priešistorė
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Psichologijos mokslo priešistorė

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Psichologijos mokslo samprata. Psichologijos mokslo susiformavimas. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Biheviorizmas. Geštaltpsichologija. Psichoanalizė. Kognityvinė psichologija. Humanistinė psichologija. Psichologija Lietuvoje. Psichologijos šakos. Fundamentaliosios psichologijos šakos. Taikomosios psichologijos šakos. Psichologijoje naudojami metodai. Išvados.

Ištrauka

Žodis psichologija kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Galima teigti, kad tai mokslas apie sielą, tačiau siela čia suprantama ne kaip nemirštanti, nemateriali žmogaus dalis, o kaip žmogaus ir gyvūnų vidinio pasaulio reiškinius ir procesus apibūdinanti visuma. Todėl vietoj žodžio siela vartojamas terminas psichika.
Psichologija – tai mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.
Psichologija – tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas. Tai mokslas, turintis gilią praeitį, bet trumpą istoriją. Yra sukurta nemažai šio mokslo krypčių, požiūrių ir teorijų. Sparčiai kuriamos naujos. Manau, kad kiekvienam aktualu pažinti save, išmokti spręsti viduje kylančias problemas. Vienaip ar kitaip kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su psichologija. Svarbu negalvoti klaidingai, kad psichologija – tai tik žmogaus vidinių problemų sprendimo ieškojimas. Juk dėmesys, atmintis, savistaba taip pat įeina į šį mokslą.
Šiuolaikinė psichologija, aprėpdama vis įvairesnes žmonių psichinio gyvenimo sritis, skaidosi į atskiras šakas, besiskiriančias tyrimo objektais, metodais, pritaikymo sferomis. Tai bendroji, socialinė ir kt. šakos.
Žmogaus psichika įvairiai pasireiškia jo veikloje, vidinė disharmonija daro didelę įtaką veiklos rezultatams. Susiformavo daug psichologijos šakų, aiškinančių žmogaus psichikos dėsnius atskirose jo veiklos rūšyse. Tai darbo, pedagoginė, kūrybos, vadovavimo ir kt.šakos.
Psichologija – tai mokslas apie žmogų. Eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai išskyrė šiuos žmogaus buvimo lygmenis:
1) fizinis
2) dvasinis
3) psichinis
Pagal šiuos lygmenis pasiskirstė mokslo šakos: fizinį lygmenį pradėjo studijuoti medicina, dvasinį – teologija, o psichinį – psichologija.
Psichologijai, kaip mokslui, būdinga:
1) kaupti, analizuoti faktus. Psichologija remiasi empyriniu tyrinėjimu. Empyriniai faktai – tai elgsena, užfiksuota tyrėjo. Išskiriami šie elgsenos lygiai: fiziologinės reakcijos, motorika arba judesiai, kalbinės reakcijos;
2) ieškoti dėsningumų keliant mokslines hipotezes ir jas tikrinant;
3) kurti savo teorijas – apibendrinančius teiginius, leidžiančius aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus;
4) psichologija turi savo mokslinius metodus – būdus, kuriais renkami ją dominantys faktai;
5) turi specialius terminus – žodžius, kurie turi tikslią, apibrėžtą mokslinę reikšmę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-23
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis19.91 KB
AutoriusGintare
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Psichologijos mokslo priesistore [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą