Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Kognityvinė psichologija>Kognityvinės psichologijos šperos

Kognityvinės psichologijos šperos (2 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Emocijos ir motyvacija (2)

    Emocinių reiškinių įvairovė. T. Read emocijas dalina pagal jų kilmės šaltinį. B. Wolman afektinius reiškinius skirsto. Išskiriami tokie pagrindiniai emociniai arba afektiniai reiškiniai. Dvi emocinio tono rūšys. Emocinis pojūčio tonas. Emocinis įspūdžių tonas. Emocijoms būdinga. Emocijų savybės. Emocijų funkcijos. Emocijų klasifikacijos problema. P.V. Simonovas klasifikacija. Dodonov klasifikacija. Emocijas nuo jausmų galima diferencijuoti pagal 5 požymius. Jausmai. Jausmų funkcijos. Nuo emocinio tono ir emocijų nuotaika skiriasi šiais požymiais. L.V. Kulikov apibūdino nuotaikos struktūrą ir išskyrė 5 jos komponentus. W. Ir H. Nowli išskyrė 8 nuotaiką apibūdinančius faktorius. Nuotaikas galima klasifikuoti. Emocinių išgyvenimų formos. J. Reikovskyj mano, kad afektui yra būdingos 3 pagrindinės savybės. M. Frankenhaeuzer išskyrė 3 tipiškiausias organizmo reakcijas į stresą. Keli tipiškų reakcijų frustuojančioje situacijoje tipai. Emocinių reiškinių klasifikacija. Pagrindinės emocinių reiškinių funkcijas. Psichologinės emocijų teorijos. Emocijų kilmė. Kilmės teorijos. Eksperimentinė emocijų teorija W. Wundt. Šiuolaikines emocijas aiškinančios teorijos. Ch. Darwin evoliucijos teorija. W. James-Lange teorija periferinė emocijų teorija. C. Lange. Cannon-Bard emocijų teorija. S. Schachter kognityvinė emocijų kilmės teorija. C. Izard diferencinė emocijų teorija. biologinė emocijų teorija. P.K. Anochin. P.V. Simonov informacinė emocijų teorija. Emocinių reiškinių komponentai. R.S. Lazarus. H. Schlosberg surado 3 jausmus veide atspindinčias dimensijas. Viena universaliausių tradicinė poreikių klasifikacija, išskirianti 2 poreikių rūšis. A. Maslow klasifikacija.
    Kognityvinė psichologija, špera(11 puslapių)
    2008-04-10
  • Kognityvinė psichologija

    Mąstymo (minties) vaizdinė, sprendinių, sąvokinė formos. Vieta kitų pažinimo procesų kontekste. Mąstymas ir veikla: problemos, uždavinio sprendimas, jo etapai. Mąstymo (minties) vaizdinė, sprendinių, sąvokinė formos. Mąstymo veiksmai, operacijos: analizė ir sintezė, abstrahavimas ir konkretizavimas, palyginimas, apibendrinimas ir kitos. Mąstymo filogenezė: ikikalbinis, archainis mąstymas, sakytinės ir rašytinės kalbos, skaičiavimo atsiradimas ir mąstymas, graikų mąstymo ypatumai. Ikikalbinis mąstymas. Archainis mąstymas. Sakytinės ir rašytinės kalbos atsiradimas. Skaičiavimo atsiradimas ir mąstymas. Graikų mąstymo ypatumai. Mąstymo lygiai. Kalbos samprata, funkcijos ir reikšmė, rūšys. Psicholingvistika, jos problemos, uždaviniai ir metodai. Reprezentacinė kalba. Komunikacinė kalba. Vidinė šneka. N. Chomsky ir psicholingvistikos pradžia. Kalbos ir mąstymo ryšys . Ontogenezė. Filogenezė. Sakymo generavimas: žinios, socialinis ir situacinis kontekstas, tikslai ir motyvai, idėjų transliacija į žodžius ir sakinius, lingvistinis sakinio programavimas ir ekstralingvistinės priemonės. Kalbos suvokimas ir supratimas. Sakinio suvokimas ir supratimas. Pokalbis: supratimas. Tekstas (diskursas) ir jo supratimas. Vaizduotės rūšys. Pasyvioji vaizduotė, jos rūšys, savybės. Vaizduotės kūrimo būdai. Vaizduotės turtingumas. Vaizdinis mąstymas. Vaizduotės aspektai. Vaizdiniai ir vaizduotė. Atminties vaizdiniai. Vaizduotės vaizdiniai ir vaizduote. Mąstymas ir vaizduotė kuriamojoje veikloje (kūryboje).
    Kognityvinė psichologija, špera(28 puslapiai)
    2009-02-13