Šperos.lt > Pedagogika > Mokslas ir švietimas > Mokslo ir švietimo konspektai
Mokslo ir švietimo konspektai

(19 darbai)

Johanas Henrikas Pestalocis ir Žanas Žakas RusoJohano Henriko Pestalocio pedagoginė teorija. Pedagoginė Pestalocio veikla. Socialinės-pedagoginės ir filosofinės Pestalocio pažiūros. Auklėjimo tikslas ir esmė. Elementaraus lavinimo teorija. Fizinis ir darbinis auklėjimas. Dorovinis auklėjimas. Protinis lavinimas. Dalinių pradinio mokymo metodikų sukūrimas. Pestalocio pedagoginės teorijos ir praktikos reikšmė. Žanas Žakas Ruso. Žano Žako Ruso gyvenimas. Ruso pažiūros. Natūralusis ir laisvasis auklėjimas. Amžiaus periodizacija. Moters auklėjimas. Ruso pedagoginės teorijos reikšmė. Skaityti daugiau
Kultūros politika LietuvojeKultūros ministerijos 2005 – 2007 m. strateginis veiklos planas. Kultūros politika šiandien. Prioritetai. Vykdomos programos. Finansavimas. Skaityti daugiau
Laboratorinių darbų metodikaLaboratoriniai darbai. Laboratorinių darbų metodika. Gamybinės ekskursijos. Mokinių praktiniai darbai. Skaityti daugiau
Latvijos švietimo sistemaŠvietimo struktūra, Švietimo teisiniai pagrindai, Ikimokyklinis ugdymas, Patariamosios (konsultacinės) bendradarbiavimo institucijos, Ugdymo programos, Aukštojo mokslo studijos, Aukštojo mokslo programų kūrimas, Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistema, Mokestis už mokslą, stipendijos ir studijų kreditavimas, Suaugusiųjų mokymas, Nepamokinė veikla ir ugdymas, Švietimo finansavimas, Mokytojų rengimas. Skaityti daugiau
Mokslinių tyrimų metodologijaMokslo samprata. Mokslo ir visuomenės sąsaja. Mokslo raidos etapai. Senovės akmens amžius, naujasis akmens amžius. Geležies amžius. Antikinės dialektikos esmė. Mokslas viduramžiais, scholastikos reikšmė. Šiuolaikinio mokslo pradžia. Mokslinis pažinimas, jo skirtumai nuo kitų pažinimo formų. Mokslinis ir kasdieninis pažinimas. Objektyvios realybės pažinimo būdai. Empirinio ir teorinio pažinimo ypatumai. Tyrimo būdai. Jų klasifikacija. Mokslinio tyrimo proceso struktūra. Temos pasirinkimas. Mokslinė problema. Hipotezės samprata. Tyrimo tikslo ir uždavinių formulavimas. Tyrimo planavimas ir organizavimas. Tiriamųjų imties samprata, bendri atrankos kriterijai ir jos nustatymo būdai. Tyrimo metodo samprata ir jiems keliami reikalavimai. Teoriniai metodai. Dokumentų analizės metodas. Stebėjimo metodo samprata. Mokslinis ir kasdieninis stebėjimas. Keliami reikalavimai stebėjimo metodui. Stebėjimo kintamieji. Stebėjimo registravimo rūšys. Stebėjimo būdai. Apklausa. Reikalavimai apklausos vedėjui, reikalavimai klausimams. Klausimų formos. Interviu metodas, jo paskirtis. Interviu tipai. Eksperimentiniai tyrimai. Eksperimentiniam tyrimui būtinos sąlygos. Eksperimentinių tyrimų formos. Preliminarūs tyrimai ir jų ypatumai. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai, jų ypatumai. Kvazieksperimentiniai tyrimai, jų ypatumai. Eksperimentinių tyrimų rezultatų paklaidas lemiantys veiksniai. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatų skyriaus paskirtis. Tyrimų rezultatų aptarimo skyriaus paskirtis. Išvados. Mokslinio darbo santrauka. Kursinio darbo struktūros reikalavimai. Kursinio darbo gynimas. Skaityti daugiau
Mokslo raidos etapai bei pažinimo proceso principai ir raidaPagrindiniai mokslo raidos etapai: senovės akmens amžiuje, naujajame akmens amžiuje, geležies amžiuje, viduramžiais, renesanso laikotarpiu. XVIII – XIX amžiuje, XX amžiuje. 3 mokslo pagrindiniai komponentai. Kasdienis ir mokslinis žinojimas. Objektyvios tikrovės pažinimo būdai. Empirinis ir teorinis pažinimas. Skaityti daugiau
Mokslo tiriamasis darbasMokslinių tiriamųjų darbų aktualumas ir rūšys. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų pateikimo formos. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų ir išvadų formulavimas. Mokslinė ir techninė informacija. Informacijos rūšys. Klasikiniai mokslinės informacijos šaltiniai. Kompiuterių ir INTERNETo įtaka mokslinės techninės informacijos kaupimui, apdorojimui ir platinimui. Naujų technologijų problemos. Mokslinės techninės informacijos įstaigos, jų teikiamos paslaugos. Informacijos klasifikavimas. Abėcėliniai ir sisteminiai katalogai. Mokslinio tyrimo procesas. Žinių ir literatūros studijavimas. Mokslinio tyrimo darbų planavimas ir organizavimas. Mokslinės-techninės kūrybos metodai. Patentotyra Lietuvoje. Mokslinio tiriamojo darbo eksperimentinė dalis ir eksperimentų apdorojimas. Mokslinių darbų rengimas. Pagrindiniai elementai sudarantys mokslinį straipsnį. Mokslinės konferencijos ir seminarai. Mokslinių pranešimų ruošimas. Mokslinio pranešimo elementai ir struktūra. Pranešimo skaitymas. Lietuvos mokslo sistema. Doktorantūra Lietuvoje. Lietuvos mokslo institucijos. Investicijos į mokslą. Mokslo finansavimas. Įvairūs mokslo finansavimo fondai. Mokslinių tyrimų vadybos aspektai. Mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas. Inovacijos. Rytų Europos šalių galimybės dalyvauti Europos Sąjungos mokslinio tyrimo projektuose. Framework-6 programa. Europos technologinis bendradarbiavimas. Programa EUREKA. Mokslinių tyrimų darbų įvertinimas. Nacionalinės ir tarptautinės premijos. Skaityti daugiau
Mokslo tiriamasis darbas (2)Empirinis tyrimas ir tyrimo metodas. Tyrimo metodas. Literatūros studijavimas. Temos pasirinkimas. Mokslinio tyrimo procesas. Tyrimo organizavimas. Tyrimo problemų tipai. Tyrimo uždavinių tipai. Hipotezių rūšys. Reikalavimai hipotezėms. Informacijos rinkimo metodų klaidos. Reikalavimai, keliami duomenų apdorojimo planui. Informacijos rinkimo metodai. Pagrindiniai uždaviniai, sprendžiami renkant informaciją. Empirinių duomenų rinkimas. Ilgalaikių tyrimų privalumai. Ilgalaikių tyrimų trūkumai. Dokumentų vertinimo kriterijai. Informacijos fiksavimo būdai dokumentuose. Dokumentų rūšys. Dokumentų analizė etapai (tradicinė). Tradicinė dokumentų analizė. Kontent analizė. Apklausa. Anketinė apklausa. Pagrindinės anketos dalys. Anketos klausimų rūšys. Atsakymų variantai. Anketinės apklausos rūšys. Anketinė apklausa paštu. Stebėjimas. Stebėjimo rūšys. Eksperimentas. Pagrindiniai eksperimentui keliami reikalavimai. Eksperimento rūšys. Laboratorinis eksperimentas. Natūralus eksperimentas. Duomenų apdorojimas ir analizė. Klaidos ir netikslumai, įtakojantys informacijos patikimumui. Pagrindinės informacijos analizės procedūros. Duomenų apdorojimas. Vidinis validumas. Išorinis validumas. Tiriamųjų atranka. Populiacijos sluoksniavimas. Nuokrypis (nukrypimas), atrenkant tiriamųjų imtį. Netikimybinė atranka. Patogioji atranka. "Sniego gniūžties" arba tinklinė atranka. Kvotų atranka. Tikslinė ir teorinė atranka. Tikimybinė atranka. Paprastoji atsitiktinė atranka. Sluoksniuotoji atsitiktinė atranka. Puokštinė (kekių) atranka. Sisteminė atranka. Kiekybiniai tyrimai. Apžvalginis tyrimas. Įvertinimo tyrimai. Poreikių įvertinimo tyrimas. Antrinė analizė. Delfų metodas. Metodologinis tyrimas. Kokybiniai tyrimai. Veiklos srities tyrimas. Etnografinis tyrimas. Fenomenologinis tyrimas. Etnometodologinis tyrimas. Istorinis tyrimas. Atvejo tyrimas. Grupinis interviu. Mišrus tyrimų metodas – trianguliacija. Skaityti daugiau
Pedagoginės kryptys Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžiaUgdymo sistemos. XIX amžiaus pabaiga- XX amžiaus pradžia pedagoginės kryptys Vakarų Europoje ir JAV (Jungtinėse Amerikos Valstijose). XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus prsdžia progresyvūs pokyčiai. Europos švietime: "Darbo mokykla". Pragmatinė pedagogika. Individualistinė pedagogika. Socialinė pedagogika. Nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimas (1918-1940 metais). I etapas – 1918-1925 metai. Problemos, susijusios su švietimu Lietuvoje. II etape iškyla naujos problemos (1925-1936). III etapas – 1936-1940 metai. Švietimas Lietuvoje 1940-1945 m. Švietimas Lietuvoje 1940-1990 metais. Prigimties ir aplinkos poveikio teorija ir jos atstovų idėjos. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos problemos ir naujovės. Kultūros pedagogikos kryptys ir jos atstovų idėjos - (S. Šalkauskio ir A. Maceinos mintys apie tautinį auklėjimą. Išsiaiškinti, kaip jie pateikia sąvokas "tauta", "tautinė civilizacija", "tautinis", "patriotinis", "tarptautinis", "nacionalinis" auklėjimas, kokios sąlygos reikalingos, kad galėtų gyvuoti tauta). Eksperimentinė pedagogika Lietuvoje ir jos atstovų veikla - (J. Vabalo-Gudaičio straipsniai "Konstrukcinės sąveikos pedagogika", "Pedagogiška tvarka klasėje ir jos palaikymas", "Gimtosios kalbos reikšmė"). Naujojo auklėjimo kryptis ir jos atstovų idėjos. (J. Laužiko mintys apie mokinių pažinimo svarbą ir metodus). Naujosios ugdymo sistemos. Mokymo individualizavimas. Valdorfo pedagogika. Montesori. "Geros sistemos". Skaityti daugiau
Švedijos švietimasŠvedijos švietimo sistema. Ikimokyklinis ugdymas. Privalomoji bendrojo lavinimo mokykla. Aukštesnioji vidurinė mokykla. Aukštasis mokslas. Skaityti daugiau
Švietimo ekonomika (2)Švietimo ekonomika. Ekonomika. Ekonomiškumo principas. Paradigmos liečiančios Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Švietimo metodologija. Švietimo kategorijos. Švietimo produkcija. Mokomojo proceso organizavimo būdai. Švietimo politika Lietuvoje. Švietimo principai. Teisinė aukštojo mokslo bazė ir reguliavimas. Mokymosi visą gyvenimą memorandumai. Švietimo vystymosi prognozavimas. Metodai prognozuojant švietimo sferą. Švietimo reforma. Švietimo reformos problemos. Švietimo ekonomikos efektyvumo rodikliai. Rodikliai. Skyriai. Negauti mokesčiai. Švietimo nauda gali būti. Nauda, kurią suteikia švietimas. Intelektualus kapitalas. Mikro intelektualaus kapitalo vertiniai rodikliai. Japonijos sistema. Švietimo finansavimas. Aukštojo mokslo studijų finansavimas. Valstybinis studijų finansavimas pagal kriterijus. Aukštųjų mokyklų finansavimo alternatyvos. Čekis, krepšelis. Čekio dydis įvairiose šalyse skiriasi. Teigiama pusė. Skaityti daugiau
Švietimo organizacijų įvaizdžio formavimasViešoji informacija. Reklama. Visuomeninė veikla. Lobizmas. Santykiai su rėmėjais. Formuojant teigiamą mokyklos įvaizdį, svarbų vaidmenį atlieka šios interesų grupės. Aukštosios mokyklos įvaizdžio formavimo procese dalyvauja šios interesų grupės. Mokyklos bendruomenė. Bendrojo lavinimo mokyklų vidaus auditas. Mokyklos veiklos rodikliai vidaus audito metodikoje. Skaityti daugiau
Švietimo politika LietuvojeTrys pagrindiniai švietimo politikos uždaviniai. Švietimo politikos modeliai. Lietuvos politinių partijų švietimo politika. Skaityti daugiau
Švietimo politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES)Pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) principai, formuojantys Lietuvos švietimo politiką. Lisabonos procesas ir jį sąlygojantys veiksniai. Kopenhagos deklaracija ir jos uždaviniai. Mastrichto komunikatas. EUROPASS programa ir būtini dokumentai kvalifikacijų skaidrumui užtikrinti. Skaityti daugiau
Švietimo vadyba (2)Švietimo vadybos kilmė, vadybos pradininkai. Švietimo vadybos raida Lietuvoje. Mokyklos ir kitų organizacijų vadybos skirtumai. Išvados. Skaityti daugiau
Tyrimo metodai (2)Mokslinis ir kasdieninis žinojimas. Pažinimo procesas. Pažinimo samprata. Pažinimo būdai. Empirinis ir teorinis pažinimas. Mokslo samprata. Mokslo prielaidos ir funkcijos. Mokslo klasifikacija. Tyrimai. Moksliniai tyrimai. Mokslinio metodo žingsniai. Tyrimo samprata. Tyrimo eiga. Tyrimo tipai. Tyrimo duomenų šaltiniai. Tyrimo tipai ir jų tyrimo objektai. Duomenų rūšys. Tyrimo plano sudarymas. Užduotys, kurias reikia atlikti planuojant tyrimą. Tyrimų etika. Etikos problemos. Taikomųjų tyrimų metodologija ir metodas. Metodologijos samprata. Terminai. Tyrimo procesas. Tyrimo principai. Literatūros studijavimas. Apklausa. Apklausos vedėjui keliami reikalavimai bei elgesio taisyklės. Klausimai. Anketa. Interviu. Apklausų metodai. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų samprata. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų palyginimas. Imties tūris ir jo pasirinkimo būdai. Imties tūrio nustatymas. Imties tūrio pasirinkimo būdai. Tikimybiniai tiriamųjų grupių pasirinkimo būdai. Netikimybiniai tiriamųjų grupių pasirinkimo būdai. Skaityti daugiau
Ugdymo sistemos (2)Pedagogikos istorija. Ugdymas pirmykštėje visuomenėje. Iniciacijos. Pradinis kultūros tarpsnis. Totemistinės kultūros tarpsnis. Matriarchatinės kultūros tarpsnis. Nomadinės kultūros tarpsnis. Ugdymas senovės Graikijoje Spartos ir Atėnų ugdymo tikslai. Žymiausi graikų pedagogai. Antikos pedagogikos teorijos pradininkai (Sokratas. Platonas it kt.) ir jų pedagoginės idėjos. Svarbiausi romėnų ugdymo bruožai. Romėnų mokyklų charakteristika. Patristikos ugdymo turinys, įstaigos, pedagogai. Viduramžių pedagogų teorijos pobūdis. Ugdymas šeimose ir mokyklose. Mokyklų tipai. Riterių ugdymas. Vienuolynų mokyklos. Katedrų ir kolegijų mokyklos. Miesto mokyklos. Riterių mokyklos. Viduramžių universitetai, jų tikslai ir uždaviniai. Žmogaus ugdymo samprata Renesanso pedagogikoje. Pedagogai ir humanistai apie ugdymą. Erazmo Roterdamiečio "Gražūs vaikų papročiai". Renesanso pedagogų ir humanistų Vitorino Feltre "Džiaugsmo namai", Francua Rablė "Gargantiua ir Pantagriuelis", Tomo Moro "Utopija". Jano Amoso Komenskio pedagogikos psichologiniai ir filosofiniai pagrindai. "Didžioji didaktika". Mokyklų sistema ir organizacija. Žano Žako Ruso pažiūros į prigimtį atitinkančio ugdyme principą traktate "Emilis arba apie auklėjimą" (1672m.). Vaiko amžiaus tarpsniai, auklėjimo ypatumai. Darbo reikšmė ugdymui. J. H. Pestalocis – elementariojo švietimo teorijos kūrėjas. Veikalo "Lynhardas ir Gertrūda" socialinės pedagogikos idėjos. Georgas Keršenšteineris apie pilietinį auklėjimą ir darbo mokyklą. Johano Herbarto filosofija ir psichologija – jo pedagogikos pagrindas. Ugdymo tikslai ir pagrindiniai ugdymo tarpsniai. F. V. Fiorsterio pedagoginės idėjos. I. Kanto ugdymo turinio samprata. A. Dystervėgo didaktika ir pedagoginė etika. Pedagoginio veikalo "Vadovas vokiečių mokytojams lavintis" (1835 m.) turinio analizė. Reikalavimai mokytojui. Džono Diuji pedagoginės idėjos. K. Ušinskio pedagoginės idėjos. Švietimo sistemų formavimas, jų tipai. Dviejų skirtingų šalių švietimo sistemų lyginamoji charakteristika. Ikiinstitucinis ugdymas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos ir jų plitimas Lietuvoje XIV - XVI amžiuje. Lietuvos pedagoginė mintis ir švietimas Renesanso ir Humanizmo laikotarpiu. M. Mažvydo ir K. Sirvydo pedagoginės idėjos. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos susidarymas. Vilniaus universiteto istorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) edukacinės komisijos švietimo reforma. Pilietinio ugdymo samprata. XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Lietuvos pedagoginės minties demokratiniai pradai. Trumpa pilietiškumo ugdymo istorijos Lietuvoje apžvalga. Martynas Mažvydas ir jo "Katekizmas". Lietuvos švietimo raida ir pedagoginė mintis XIX amžiaus pirmoje pusėje. Daraktorių mokykla XIX amžiaus antroje pusėje. M. Valančius švietimo organizatorius. K. Puidos veikalas "Mokykla ir jos uždavinys". 1918–1940 m. Lietuvos tautinė mokykla. Moksleivių organizacijos. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Moksleivių organizacijos. 1918–1940 metais. Lietuvos tautinė mokykla. J.A. Komenskio pedagoginės idėjos Lietuvoje. S. Šalkauskio tautinio auklėjimo teorijos esmė. Antano Maceinos pedagoginės pažiūros. J.Laužiko pedagoginės idėjos studijos "Švietimo integracijos pagrindai" svarba šių dienų mokyklos reformai. Teorinė ir praktinė J. Vabalo – Gudaičio pedagoginė veikla. Asmenybės auklėjimo problema M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos pedagogikoje. G. Petkevičaitės-Bitės pedagoginės pažiūros. 1918–1940 metų Lietuvos pedagoginė spauda, jos vaidmuo reformuojant švietimo sistemą, keliant mokytojų kvalifikaciją. Vilniaus pedagoginio universiteto istorija. Vydūnas apie auklėjimo tikslus, mokyklos paskirtį ir mokytojo asmenybę. Lietuvos mokyklos vokiečių okupacijos metu (1941-1944). Švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu. Šiaulių pedagoginio universiteto (ŠU), dabartinio universiteto istorija. Šiaulių universiteto istorija. Lietuvių išeivijos mokyklos ir lituanistinis švietimas. Skaityti daugiau
Ugdymo sistemos (6)Ugdymas. Žmogaus ugdymas – socialinis visuomeninis reiškinys. Žmogaus ugdymas – kultūrinis reiškinys. Žmogaus ugdymas – psichologinis reiškinys. Žmogaus ugdymas – pedagoginis reiškinys. Pirmykštis arba ikiinstitucinis ugdymas. Pirmykštėje bendruomenėje galima išskirti 4 tarpsnius. Antikinis ugdymas. Senovės Graikų ugdymas. Senovės Romėnų ugdymas. Senovės Romos ugdymas. Patristinis ugdymas. Senovės Lietuvių kultūra. Skaityti daugiau
Vakarų Europos šalių švietimo sistemosIdėjiniai svarstymai, Švietimo kaita – nuolatinė būsena, Švietimo (ugdymo) tikslai, Galimybių lygybė. Pagrindinio išsilavinimo suteikimas visiems gyventojams. Stabilumo ir socialinių pokyčių skatinimas. Vaikų rengimas darbui, laisvalaikiui, šeimai ir visuomenei. Vaikų gerovė mokykloje. Švietimo turinys. Keletas nuostatų dėl prioritetinių mokomųjų dalykų kaitos. Svarbiausi mokytojų veiklos ir jų renginio kaitos bruožai. Psichologinė, socialinė, medicininė ir kt. pagalba moksleiviams. Skaityti daugiau