Šperos.lt > Konspektai
Konspektai

(4248 darbai)

Sociologija (49)Įvadas. Sociologinė perspektyva. Sociologijos atsiradimas ir jos objektas. Ankstyvieji sociologai. A. Comte. E. Durkheim. M. Weber. K. Marx. Šiuolaikinė sociologija. Kodėl verta studijuoti sociologiją? Kultūra, visuomenė ir individas. Kultūra, visuomenė ir individas. Simboliai. Vertybės. Normos. Kultūrų įvairovė. Kultūra kaip išlaisvinimo ir kaip suvaržymo priemonė. Modernioji sociologinė teorija. Simbolinis interakcionizmas ir mikrosociologinės teorijos. Kitos mikrosociologinės perspektyvos. Dramaturginė analizė: Erwin Goffman. Etnometodologija. Makrosociologinė teorija. Talcott Parsons. Konflikto teorija. Socializaija. Socializacijos metu vyksta du procesai. Pirminė socializacija. Ankstyvosios socializacijos pagrindai. Socializacija kaip savęs suvokimo procesas. Socializacijos etapai. Deviacijų sociologija. Biologiniai deviacijos aiškinimai. Sociologiniai deviacijos aiškinimai. Konflikto teorija. Deviacija ir kapitalizmas. Socialinė stratifikacija. Konflikto teorija. Struktūrinis funkcionalizmas. Socialinė sąveika ir organizacija. Padėtis ir vaidmuo. Socialinės grupės samprata. Organizacijos. Biurokratija. Skaityti daugiau
Sociologija (6)Sociologija kaip mokslas. Socialinės minties raida istorijos eigoje. Sociologija ir kiti mokslai. Teorinė ir taikomoji sociologija. Pagrindiniai sociologinės analizės lygmenys. Pagrindiniai požiūriai į socialinių santykių esmę: suderinamumas, konfliktas, simbolinė sąveika. Socialinio tyrimo tikslai, objektai, dalykai, tyrimo imties atrankos metodai. Literatūros panaudojimo tyrime tikslai ir pateikimo vieta. Kokybinio tyrimo strategijos ir kiekybinio tyrimo metodai. Duomenų rinkimo ir analizės metodai. Paradigmos ir teorijos samprata sociologiniame tyrime. Pagrindines kokybinės ir kiekybinės paradigmų prielaidos – ontologinė, epistemiologinė, aksiologinė, retorinė ir metodologinė. Paradigmos pasirinkimo kriterijai atliekant tyrimą. Visuomenė. Visuomenės samprata socialinės minties istorijoje ir šiuolaikinėje sociologijoje. Pagrindinės socialinio gyvenimo sferos. Socialinio gyvenimo prielaidos ir sąlygos. Kultūros samprata. Kultūros elementai. Asmenybė. Asmenybės sociologinė problema. Biogeniniai, psichogeniniai ir sociogeniniai asmenybės elementai. Asmenybės teorijos. Asmens kultura ir visuomenes kultūra. Socializacija ir resocializacija. Socialiniai ryšiai. Socialinės institucijos. Socialinės normos. Nukrypimai nuo socialinės normos (deviacijos). Socialinė kontrolė. Socialinės sankcijos. Socialinės grupės. Socialinė organizacija. Socialinė struktūra. Socialinė stratifikacija. Socialinis mobilumas. Kūno sociologija. Kūnas ir socialinės technologijos. Lytis (sex) ir giminė (gender). Feministinė sociologija. Maskulinistinė ir queer teorijos. Lyties (sex) sociologija. Medicininė sociologija. Sveikatos ir nesveikatos sociologinė samprata. Gydytojo-paciento santykiai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinė struktūra ir sveikata. Moterys ir sveikata. Skaityti daugiau
Sociologija (9)Sociologija. Sociologijos objektas. Sociologijos ryšiai su kitais mokslais. Klasikai. Emilis Durkheimas. P. Sorokin. Neil Smelser. Sociologijos funkcijos. Siekiai. Sociologijos struktūra, pagrindinės teorijos ir paradigmos. Sociologijos žinojimas. Pagrindiniai sociologijos sąveikos principai. Šeimos modelis remiantis įvairiomis paradigmomis. Karlas Marksas. Marksizmas. Socialinių faktų grupės. "Savižudybė". M.Vėberis. Sociologija Lietuvoje. Lietuvių autoriai. Kunigas Šaulys. Petras Leonas. Vydūnas. Šaltkauskis. A. Maceina. Mykolas Riomeris. Skaityti daugiau
Sociologijos atsiradimo priežastysSociologijos atsiradimo priežastys. Klasikinė Prancūzijos sociologija. Apšvieta ir sociologijos atsiradimas Prancūzijoje. Konservatyvi reakcija į Apšvietą. Pagrindinės klasikinės Prancūzijos sociologijos atsiradimo prielaidos. Claude Henri Saint-Simon. Auguste Comte. Emile Durkheim. Vokietijos sociologijos vystymasis Hegel filosofijos bruožai, įtakoję Marx. Feuerbach filosofijos bruožai įtakoję Marx. Dėl didelio darbų skaičiaus yra sunkiai apibendrinamas. Pagrindiniai akcentai. Marx atmetimo priežastys. Max Weber. Immanuel Kant (1724-1804) ir Friedrich Nietzsche (1844-1900) įtaka Weber sociologijai. Weber’io patrauklumo vėlesniems teoretikams priežastys. Georg Simmel. Britanijos sociologijos kilmė. Politinės ekonomijos, ameliorizmo ir socialinė evoliucijos sampratos. Italijos sociologija. Skaityti daugiau
Sociologijos įvadasĮvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Visuomenės ir kultūros santykis. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socialiniai vaidmenys. Socialinis ir asmeninis identitetas. Socializacijos veiksniai. Ikimodernios visuomenės, joms būdingi bruožai. Industrinės visuomenės. Industrializacija. Globali raida: Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai. Naujos industrinės šalys. Socialinė kaita ir jos priežastys (fizinė aplinka, politinė organizacija, kultūros veiksniai). Socialinė kaita moderniuoju laikotarpiu (ekonominės, politinės ir kultūrinės įtakos). Socialinė sąveika. Kasdienio gyvenimo tyrimo svarba. Mikrosociologija ir makrosociologija. Neverbalinis bendravimas: veidas, emocijos ir gestai. Nefokusuota ir fokusuota sąveika (susidūrimai), riboženkliai. Įspūdžio valdymo dramaturginė analizė: socialinis vaidmuo, priskirtas ir pasiektas statusas, pagrindinis statusas, scena, užkulisiai. Socialinis tikrovės konstravimas. Mainų teorija. Asmeninė erdvė. Sąveikos laike ir erdvėje. Grupes ir organizacijos. Grupės samprata. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių funkcijos. Grupės dydis ir struktūra. Charizminės grupės. Gemeinschaft ir Gesellschaft tipo santykiai. Organizacijos samprata. Totalinės organizacijos. Savanoriškos organizacijos. Biurokratinės organizacijos. Max’o Weberio idealus biurokratijos tipas. Neformalūs santykiai organizacijoje. Biurokratijos disfunkcijos. Mechanistinės ir organinės sistemos. Idealaus biurokratijos tipo bruožai (M. Weberis). Michelio Foucault organizacijų teorija. Japoniškas organizacijos modelis. Valdymo transformacija. Tinklaveikos organizacijos. Adhokratija. Postmodernioji organizacija. "Makdonaldizacija". Lytis. Lyties ir socialinės lyties sąvokos. Biologiniai ir socialiniai skirtumai tarp lyčių. Lyčių vaidmenys. Lyčių socializacija. Lyčių nelygybė. Lyčių nelygybės aiškinimas. Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių: Connellio lyčių tvarka, vyriškumo transformacijos. Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai. Seksualumas Vakarų kultūroje. Homoseksualumas. Homoseksualumo tipai. Požiūriai į homoseksualumą. Prostitucija. Prostitucijos aiškinimai. Šeima. Sąvokos: giminystė, santuoka, šeima. Šeimų formos. Šeimos klasifikacijos. Santuokos formos. Šeimos modelių kaitos tendencijos Lietuvoje Deviacija. Deviacijos samprata. Biologiniai deviacijos (nusikaltimų) aiškinimai. Psichologiniai deviacijos aiškinimai. Funkcionalizmo teorijos: Nusikaltimas ir anomija. Mertono deviacijų klasifikacija. Interakcionizmo teorijos: Diferencinio ryšio teorija. Stigmatizacijos teorija. Konfliktų teorijos: "naujoji kriminologija". Naujasis kairysis realizmas, kontrolės teorija. Oficialios nusikalstamumo statistikos trūkumai. Viktimizacijos tyrimai. Nusikaltimų aukos ir kaltininkai: Lytis ir nusikaltimas. Nusikaltimai prieš homoseksualus. Jaunimas ir nusikaltimai. Baltųjų apykaklių nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Kalėjimai: atsakas į nusikaltimus? Socialinės kontrolės būdai ir sistemos. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Socialinės stratifikacijos samprata. Stratifikacijos sistemos. Karlo Marxo klasių teorija. Maxo Weberio stratifikacijos teorija. Daviso ir Mooro stratifikacijos teorija. Eriko Wrighto klasių teorija. Klasių matavimas: dažniausiai taikomi klasinės padėties rodikliai. Klasė ir gyvenimo būdas. Lytis ir stratifikacija. Socialinis mobilumas: vertikalus, horizontalus, vidinis kartos, kartų. Socialinės stratifikacijos tyrimai pokomunistinėje Lietuvoje. Religija. Religijos apibrėžimas. Religijų įvairovė: totemizmas ir animizmas, judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas. Religija klasikų darbuose: Marxo, Durkheimo ir Weberio religijos teorijos, jų vertinimas. Religinių organizacijų tipai: bažnyčios ir sektos, denominacijos ir kultai. Sekuliarizacijos tezė. Sekuliarizacijos matmenys. Religinių pokyčių aiškinimai racionalaus pasirinkimo paradigmoje. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Wallis NRS klasifikacija. Religinis fundamentalizmas. Islamiškasis, Krikščioniškasis fundamentalizmai. Politinė sistema. Sąvokos: vyriausybė, politika ir galia. Modernios valstybės išskirtiniai bruožai: suverenitetas, pilietybė, nacionalizmas. Politinio valdymo tipai: monarchija, demokratija, autoritarizmas. Marshall išskirti teisių tipai. Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida: komunizmo žlugimas, liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys, demokratijos paradoksas. Demokratinio elito teorijos prieš pliuralistines teorijas. Demokratijos būklės diagnostika. Partinė sistema. Pilietinė visuomenė ir politinė kultūra. Ekonominė sistema. Ką tiria ekonomikos sociologija? Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Darbo samprata. Darbo reikšmė žmonių gyvenime. Užimtumo raidos tendencijos. Darbo pasidalinimas moderniose visuomenėse. Darbas ir lytis. Darbas ir šeima. Nedarbas ir jo neigiamos pasekmės. Nedarbo analizė. Netikrumas dėl darbo ir jo pasekmės. Kas yra vartojimas vartotojų visuomenėje? Sociologinės teorijos aiškinančios vartotojų visuomenę. Kūno sociologija. Kas yra vadinama tradicine, o kas alternatyvia medicina? Kas yra biomedicinos sveikatos modelis? Ką tiria kūno sociologija? Socialinis sveikatos pamatas: socialinė epidemiologija. Klasė ir sveikata. Lytis ir sveikata. Biomedicinos sveikatos modelis. Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą. Socialiniai pokyčiai. Maištas. Minios ir kitos kolektyvinio veiksmo formos. Socialiniai judėjimai. Jų klasifikacija. Socialinių judėjimų sąlygos. Globalizacijos matmenys: skatinantys veiksniai ir priežastys. Diskusijos dėl globalizacijos. Globalizacijos poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui. Globalizacija ir rizika. Globalizacija ir nelygybė. Urbanizacija ir urbanizmas. Miesto sociologijos tyrimų sritis. Urbanizacijos teorijos: Čikagos mokykla; urbanizacija ir sukurtoji aplinka; urbanizacija ir socialiniai judėjimai. Čikagos mokykla (R. Parkas, E. Burgessas, L. Wirthas). Miestai ir skurdas, nusikaltimai, tarša. Vakarų miestų raidos tendencijos: priemiesčių susidarymas, senųjų miestų centrų nykimas, miesto konfliktai, miestų atnaujinimas. Miestai besivystančiose šalyse. Miestai ir globalizacija: globaliniai didmiesčiai, didmiestis ir periferija, globalinis didmiestis ir nelygybė Sociologinis tyrimas. Ar sociologija yra mokslas? Tyrimo procesas. Socialinių reiškinių priežasčių nustatymo sudėtingumas. Informacijos rinkimo metodai. Empirinio tyrimo ir teorijos ryšys. Žiniasklaida ir komunikacijos. Sąvokos: žiniasklaida, viešoji nuomonė. Televizijos poveikis. Informavimo priemonių teorijos. Naujųjų komunikacijų technologija. Internetas. Žiniasklaida ir imperializmas. Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema. Pasaulio gyventojų gausėjimas. Kas yra demografija? Kokia gyventojų kaitos dinamika? Pagrindinės demografijos sąvokos. Kas yra demografinė pareiga? Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos. Skaityti daugiau
Sociologijos įvadas (2)Konspektas pagal Anthony Giddens "Sociologija" vadovėlį. Sociologijos teorijos 1 – klasikinė sociologija. A. Comte. K. Marxas. H. Spenceris. E. Durkheimas. M. Weberis. Sociologijos teorijos 2 – šiuolaikinės teorijos. Fenomenologija. Etnometodologija. Simbolinis interakcionizmas. Postmodernizmas. Socialinė demografija. Demografija. Gimstamumas. Mirtingumas. Migracija. Socializacija. Resocializacija. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys ir socialinė kontrolė. Socialinės kontrolės sampratos. Marginalumas. Socialinė stratifikacija. Dominuojančios šiuolaikinės socialinės stratifikacijos teorijos. Socialiniai institutai: šeima. Šeima. Gyventojai pagal šeimyninę padėtį Lietuvoje. Socialiniai institutai: švietimas. Skaityti daugiau
Sociologijos klasikaiKarlo Markso kūrybinis palikimas. istorinio materializmo idėjos "Vokiečių ideologijoje". Istorinio materializmo idėjos "Vokiečių ideologijoje". Vėlyvoji Karlo Markso istorinio materializmo teorija. Karlso Markso kapitalistinės formacijos teorija. Visuotinis kapitalistinio kaupimo dėsnis K. Marxo kapitalizmo teorijoje. K. Markso pradinio kapitalo kaupimo analizė. K. Markso kapitalizmo ateities prognozės. M. Vėberis ir jo mokslinis palikimas, kelias į sociologiją ir socialinės sociologijos koncepcija. Socialinių mokslų neutralumo principo pagrindimas M. Vėberio darbuose. M. Weberio suprantančios sociologijos koncepcija ir jos raida. Aiškinančio supratimo metodologinės taisyklės ir sociologinės veiklos teorijos idėjos. Pamatinių sociologinių kategorijų analizė. Maxo Weberio istorinių – sociologinių tyrimų centrinė tema. Racionalaus kapitalizmo sąvoka ir jo galimybės sąlygų analitika. M. Weberio racionalaus kapitalizmo atsiradimo Vakaruose aiškinimai, jo ateities prognozės, jų pagrindai bei ydos. M. Weberis apie skiriamuosius Vakarų bruožus ir "kapitalizmo dvasią". Religiniai pasaulietinės askezės pagrindai. Ekonominės, socialinės ir kultūrinės racionaliosios protestantų askezės pasekmės. "Vėberio tezės" loginė struktūra, ištakos, recepcija, kritika. Vėberis apie išganymo religijų skiriamuosius bruožus, jų atsiradimo ir raidos varomąsias socialines jėgas. Klasinio ir luominio religingumo sąlygotumo problema M. Weberio lyginamojoje istorinėje religijos sociologijoje. Teodicėjos problema išganymo religijose. Išganymo religijų sistematika ir jų reikšmės kasdienio gyvenimo būdo racionalizacijai vertinimas M. Weberio lyginamoje istorinėje religijos sociologijoje. Išganymo religijų etika ir pasaulis. Maxo Weberio metodologijos (suprantančios sociologijos koncepcijos) ir jos substancialiųjų (empirinių) tyrimų santykio problema. E. Diurheimo kūrybinis palikimas. Sociologijos metodo taisyklės, E. Durkheimo visuomeninio darbo pasidalijimo aiškinimas. E. Durkheimo modernių visuomenių socialinių patologijų analizė. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: nesocialinio pobūdžio veiksniai. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: socialinės priežastys ir socialiniai tipai. Altruistinės savižudybės tipai ir jų pavyzdžiai, paplitimo sąlygos. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: savižudybė kaip socialinis reiškinys. Savižudybingumas. E. Durkheimo religijos ir pažinimo sociologijos idėjos. E. Durkheimo sociologijos kritika. Skaityti daugiau
Sociologijos pagrindai (2)Sociologijos samprata. Sociologijos objektas. Pagrindinės sociologijos funkcijos. Socialinio pažinimo ypatumas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologinė vaizduotė. Sociologinės vaizduotės trimatiškumas. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Auguste Comte. Karl Marx. Herbert Spencer. Emil Durkheim. Max Weber. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologijos teorinės paradigmos. Skaityti daugiau
Sociologinė informacija. MetodikaPirminė sociologinė informacija. Instrumentarijus. Metodas. Dokumentų analizė. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. 2 pagrindiniai dokumentų analizės tipai. Stebėjimas. Stebėjimo rūšys. Stebėjimo procedūros etapai. Stebėjimo, kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo, privalumai. Stebėjimo trūkumai. Apklausa. Apklausos metodo taikymo atvejai. Anketinės apklausos privalumai (grupinės). Metodo trūkumai. Anketa. Anketos sudarymo metodiniai principai. Anketinių klausimų tipai. Eksperimentas. Eksperimento privalumai. Eksperimento trūkumai. Eksperimento vyksmas. Duomenų statinė analizė. Skaityti daugiau
Sociologinės informacijos patikimumo kontrolės metodaiGalimos priežastys, dėl kurių respondentas nenori sąžiningai atsakyti į anketą. Priežastys, susijusios su apklausimo situacija. Priežastys, susijusios su apklausėjo dalyvavimu. Priežastys, susijusios su tyrimo procedūra ir jo atlikimo priemonėmis. Galimos priežastys, dėl kurių respondentas nesugeba teisingai atsakyti į anketos klausimus. Išorinė kontrolė. Vidinė kontrolė. Skaityti daugiau
Sociologinis dienoraštisĮžanga. 1 seminaras: sociologijos plėtojimasis sovietinėje visuomenėje. 2-3 seminarai: šiuolaikinė sveikatos politika. 4 seminaras: sveikatos priežiūros įstaigos ir sveikatos priežiūros sistemos kaip socialinės institucijos. 5 seminaras: nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugų tiekimu. Skaityti daugiau
Sokratas ir jo filosofija: žinau, kad nieko nežinauSokrato mokiniai. Liudijimai apie Sokratą. Sokrato gyvenimo kelias. Atėnai. Sokrato kaltinimas bedievyste ir jaunimo tvirkinimu. Sokrato mirtis. Sokrato asmenybės bruožai. Sokrato išvaizda. Sokrato filosofijos metmenys: Etika; Metodologija. Sokrato teologija. Skaityti daugiau
Spalvota fotografijaPalyginti spalvotų medžiagų sandarą: inversinių, negatyvinių, pozityvinių. Trispalvė regėjimo teorija – spalvotos fotografijos pagrindas. Sensitometrinė spalvotų medžiagų charakteristika. Spalvų teorija. Kontrastų rūšys. Fotografavimo spalvotomis medžiagomis ypatybės: lauke ir studijoje. Apšvietimo šaltinių spektrinės charakteristikos reikšmė fotografuojant spalvotomis medžiagomis. Spalvotų tirpalų paruošimo ypatybės. Pagreitintų spalvotų apdirbimo procesų esmė. Adityvinis spalvų koregavimo būdas. Subtraktyvinis spalvų koregavimo būdas. Spalvotų apdirbimo procesų klaidos, išvengimo galimybės. Spalvotos fotografijos naujovės. Skaityti daugiau
Spalvotieji metalai ir jų lydiniaiMetalų ir jų lydinių klasifikavimas, žymėjimas, gavybos technologijos. Savybės. Klasifikacija. Žymėjimas.Grynųjų metalų žymėjimas. Lydinių žymėjimas. Aliuminio charakteristika, gavybos technologija, legiravimo elementai, žymėjimas, teigiamos ir neigiamos savybės, panaudojimas. Aliuminis. Aliuminio lydiniai. Aliuminio deformuojamųjų. Aliuminio liejamųjų lydinių struktūra, savybės, panaudojimas. Vario charakteristika, gavybos technologija, legiravimo elementai, žymėjimas, teigiamos ir neigiamos savybės, panaudojimas. Žalvariai. Struktūra, savybės, panaudojimas. Bronzos, lydinių struktūra, savybės, panaudojimas. Kitų spalvotųjų metalų charakteristikos: titanas, magnis. Nikelis, cinkas, švinas, alavas ir jų lydinių struktūra, savybės ir panaudojimas. Taurieji metalai. Jų charakteristikos, savybės ir panaudojimas. Skaityti daugiau
Spalvotyra ir kompozicijaKompozicija. Kompozicijų rūšys. Kompozicijos harmonizavimo meninės raiškos priemonės. Ornamentas. Ornamentų klasifikavimas. Forma. Figūra ir fonas. Formų jungimo dėsniai. Mokomosios užduotys. Spalvotyra. Pagrindinės spalvos. Išvestinės spalvos. Kontrastinių spalvų poros. Tonų maišymo-išgavimo būdai. Spalvų simbolinės reikšmės. Skaityti daugiau
Spalvotos fotografijos technologijosSpalvotų medžiagų sandara. Spalvotas inversinis procesas. Negatyvinių medžiagų sandara. Popierių sandara. Sensitometrinė spalvotų medžiagų charakteristika. Spalvotų medžiagų saugojimas. Fotografavimas spalvotomis medžiagomis natūraliame apšvietime. Apšvietimo lempų, naudojamų spalvotoje fotografijoje, spektrinė charakteristika. Tirpalų paruošimas spalvotiems procesams. Klasikinis spalvoto negatyvo apdorojimo procesas. Temperatūros ir laiko režimų įtaka spalvoto vaizdo kokybei. Pagreitintų spalvotų procesų apdirbimo ypatybės. Inversinių medžiagų laboratorinis apdirbimas. Inversinės juostos apdorojimo esmė. Apdirbimo ypatybės. Spalvotų medžiagų klaidos ir klaidų priežastys, jų ištaisymas. Spalvotas pozityvinis procesas. Adityvinis spausdinimas. Subtraktyvinis spausdinimas. Šiuolaikinių negatyvinių foto medžiagų charakteristika. Šiuolaikinių inversinių foto medžiagų charakteristika. Spalvotos fotografijos naujovės. Fotonuotraukų gavimas pictrostat’u. Spalvų charakteristika: šviesis, skaistumas, sodrumas. Spalvų derinimas panašumo ir kontrasto principu. Skaityti daugiau
Specialybės kalbaValstybinė kalba, jos politika, tikslai, uždaviniai. Bendrinė lietuvių kalba, jos vartojimo sritys. Prestižinės kalbos samprata. Mokytojo kalba, jos santykis su bendrine kalba. Viešoji ir neviešoji kalba. Kalbos norma. Pagrindiniai kalbos norminimo ir kodifikavimo principai. Normų pažeidimai, jų vertinimo laipsniai. Kalbos klaidų šaltiniai ir skirstymas. Termino samprata. Reikalavimai terminams. Terminų skolinimasis ir adaptavimas. Svarbiausi terminų darybos būdai. Sakinių bei sakinio dalių jungimas. Sakinių siejimo priemonės. Pastraipa – pagrindinis teksto struktūros vienetas. Teksto skaidymo pastraipomis ypatumai. Svarbiausios mokslinio stiliaus ypatybės. Mokslo populiarinamasis stilius. Studentų ir mokytojų mokslinių tekstų tipai, jų rašymo ypatumai (referatas, pranešimas). Citavimas ir perfrazavimas. Samprotaujamojo tipo pranešimas. Monologinės kalbos rengimo formos. Recenzija. Specialiųjų raštų kalbos bei stiliaus reikalavimai. Komunikacijos samprata. Viešosios kalbos samprata. Viešosios kalbos rūšys ir klasifikacijos: informacinės, apeliacinės ir emocinės kalbos. Argumentavimas, jo tipai. Argumentų rūšys. Elektroninės kalbos kultūra. Skaityti daugiau
Specialioji pedagogikaSpecialioji pedagogika. Protinio atsilikimo samprata viduramžiais. Rega, regos sutrikimai. Surdopedagogika. Skaityti daugiau
Specialioji pedagogika (2)Vystymosi sutrikimų priežastys. Intelekto sutrikimai. Nežymiai sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ir ugdymo ypatumai. Vidutiniškai, žymiai ir labai žymiai sutrikusio intelekto vaikų ugdymo kryptys. Mokymosi negalės. Girdimojo suvokimo ir lingvistinių procesų sutrikimai. Regimojo suvokimo sutrikimas. Atminties sutrikimai. Audiovizualinio suvokimo sutrikimas. Elgesio sutrikimai. Emocijų sutrikimai. Savireguliacijos sutrikimai. Elgesio sutrikimą turinčių mokinių ugdymo ypatumai. Integracija. Individualizuotos ugdymo programos. Specialioji pedagoginė pagalba mokykloje. Specialioji pagalba. Heterogeninės ugdymo grupės. Skaityti daugiau
Specialioji pedagogika (3)Didaktika. Mokymo procesas. Mokymo funkcijos. Mokymo turinys. Mokymosi sunkumų priežastys. Mokymosi negalės. Bihevioristinis ir konstruktyviais požiūris į ugdymą. Mokymo etapai. Mokymo principų taikymo taisyklės. Individualizuoto ugdymo programų rengimo principai. Svarbiausi aspektai, į kuriuos turi atsižvelgti bendrojo lavinimo mokykla, organizuodama SUP mokinių ugdymą. Užsienio kalbos. Vadovėlis (samprata). Kokybės kriterijai, pritaikymo požymiai. Mokymosi pasiekimai. Mokymo metodų klasifikacija. Reikalavimai mokymo metodams. Alternatyvieji mokymo metodai. Kokie alternatyvieji metodai taikomi specifinių mokymosi negalių turintiems vaikams? Aktyvaus mokymosi metodai. Pamoka. Mokinių, turinčių SUP poreikių 4 mokymosi formos. Skaityti daugiau
......