Baudžiamoji įstatymo samprata ir paskirtis. Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso struktūra, normos struktūra bei rūšys. Koks yra pagrindinis Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike principas? Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Nusikaltimas. Nusikaltimo sudėčių rūšys. Pavojinga veika kaip objektyviosios nusikaltimo požymis. Atsakomybės už neveikimą sąlygos. Mažareikšmė veika. Nusikaltimo objekto samprata, reikšmė ir rūšys. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės fakultatyviniai požymiai. Priežastinio ryšio samprata, reikšmė ir teoriniai jo nustatymo aspektai. Nusikaltimo subjekto samprata ir požymiai. Specialus nusikaltimo subjektas. Baudžiamosios atsakomybės amžius. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Nepakaltinamumas ir jo požymiai. Nusikaltimo subjektyviosios pusės samprata, reikšmė ir požymiai. Tyčinės kaltės turinys ir rūšys. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Neatsargios kaltės rūšys. Kazusas. Klaidos samprata, rūšys bei įtaka veikos kvalifikavimui. Būtinosios ginties sąvoka bei jos teisėtumo sąlygos. Žalos padarymo sulaikant nusikaltėlį teisėtumo sąlygos. Būtinojo reikalingumo sąvoka ir jo teisėtumo sąlygos. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Bendrininkavimo samprata ir požymiai. Bendrininkų rūšys. Bendrininkavimo formos. Kriminalinės bausmės samprata, požymiai, tikslai ir sistema. Sąvokų "bausmė" ir "baudžiamoji atsakomybė" santykis. Laisvės atėmimo bausmės samprata, nubaudimo elementai, terminai. Laisvės atėmimo atlikimo įstaigos. Turto konfiskavimo požymiai bei taikymo sąlygos. Bauda kaip kriminalinė bausmė. Bauda. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys. Bausmės skyrimas padarius kelis. nusikaltimus ir, kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas. Pavienio nusikaltimo samprata ir rūšys. Kuo skiriasi pavienis nusikaltimas nuo nusikaltimų daugeto. Nusikaltimų sutapties samprata bei rūšys. Bausmės skyrimo skirtumai esant skirtingų rūšių nusikaltimų sutaptims. Baudžiamosios atsakomybės samprata, pagrindas bei elementai. Baudžiamosios atsakomybės pradžia ir jos realizavimas. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn samprata. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės požymiai ir rūšys, numatytos galiojančiame Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamajame Kodekse (BK). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Atleidimo nuo bausmės samprata bei rūšys Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Teistumo samprata, reikšmė, išnykimo ir panaikinimo sąlygos. Baudžiamoji politika ir jos bruožai po 1990 metų. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (10)Baudžiamoji teisė, konspektas
(48 puslapiai)
Baudžiamosios samprata, sistema ir uždaviniai. Baudžiamasis įstatymas. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Nusikaltimo sudėtis. Objektyvioji nusikaltimo pusė. Nusikaltimo subjektas. Subjektyvioji nusikaltimo pusė. Kaltė. Kazusas. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nusikalstamos veikos stadijos. Bendrininkavimas. Nusikalstamų veikų daugėtas. Baudžiamoji atsakomybė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bausmių sistema. Bausmės skyrimas. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (13)Baudžiamoji teisė, konspektas
(14 puslapių)
Baudžiamoji teisė ir baudžiamasis įstatymas. Baudžiamoji teisė kaip teisės šaka. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Pagrindinės baudžiamosios teisės nuostatos (principai), įtvirtintos Naujajame baudžiamajame kodekse. Nusikaltimo sudėtis - baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo kodekso struktūra. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Nusikalstamos veikos samprata. Nusikaltimų kategorijos. Baudžiamoji atsakomybė atskiras nusikalstamas veiklas. Nusikalstamos veikos sudėtis/ ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė. Nusikalstamos veikos sudėties samprata ir reikšmė. Nusikalstamos veikos (nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymiai. Nusikalstamos veikos sudėčių rūšys. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai. Baudžiamosios atsakomybes samprata. Bausmė ir jos paskirtis. Bausmių rūšys. Pagrindinės sąvokos. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (14)Baudžiamoji teisė, konspektas
(18 puslapių)
Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamoji politika. Nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios. Būtinos sąlygos, norint tinkamai pritaikyti BĮ konkrečioje byloje. Naujas įstatymas gali. Veikos nusikalstamumas gali būti panaikinamas keliais būdais. Galiojimas erdvėje. Baudžiamosios teisės principai. Teisinga bausmė. Nusikalstama veika ir jos požymiai. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Bendrieji nusikalstamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos baudžiamojoje teisėje klasifikuojamos į rūšis ir kategorijas. Veikos draudžiamumas (priešingumas BĮ). Nusikalstamų veikų ir drausminių nusižengimų atskyrimas. Nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atskyrimas. Nusikalstamos veikos sudėtis. Kas yra bendro tarp nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudėties? Nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Ikiteisminis tyrimas. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. BĮ saugomos vertybės. Pavojinga veika. Testinė nusikalstama veika. Trunkama nusikalstama. BĮ numatyti pavojingi padariniai. Padarinių rūšys. Priežastinis ryšys. Objektyvus priežastinis ryšys. Fakultatyvūs objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Amžius, nuo kurio kyla fizinių asmenų baudžiamojo atsakomybė. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pakaltinamumas. Ribotas pakaltinamumas. Kaltė. Kaltės nustatymas. Kaltės turinys. Tyčinė kaltė. Tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia (Baudžiamojo kodekso 15 straipsnis) esant materialiai nusikalstamos veikos sudėčiai. Tiesioginė tyčia esant formaliai nusikalstamos veikos sudėčiai. Netiesioginė tyčia. Afektinė tyčia. Nusikalstamas pasitikėjimas. Nusikalstamas nerūpestingumas. Mišri kaltė. Klaida. Kazusas. Fakultatyvūs subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (15)Baudžiamoji teisė, konspektas
(78 puslapiai)
Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamieji teisiniai santykiai. Pagrindinės baudžiamosios teisės sąvokos: nusikaltimas ir bausmė. Baudžiamoji teisė kaip valstybės teisinės sistemos dalis. Baudžiamoji teisė ir kitos visuomeninius santykius reguliuojančios normos: moralė, religija. Atrankinis baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių pobūdis. Baudžiamoji teisė teisės sistemoje. Materialinė ir procesinė baudžiamoji teisė. Bausmių vykdymo teisė. Baudžiamosios teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų: administracinės, civilinės teisės. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga. Teisinių gėrių, ginamų baudžiamosios teisės priemonėmis ribos. Baudžiamosios teisės represinės ir prevencinės ribos. Baudžiamosios teisės subsidinis pobūdis. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas už padarytą veiką. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas. Baudžiamosios teisės sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis. Mokslinės analizės metodai. Baudžiamosios teisės mokslo vieta visuomeninių mokslų struktūroje. Baudžiamoji teisė ir kitos mokslo šakos, padedančios spręsti atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimus. Teisės mokslo raida. Klasikinė kryptis. Antropologinė kryptis. Sociologinė kryptis. BT šaltiniai. Baudžiamosios politikos pagrindai. Baudžiamosios politikos sąvoka. Baudžiamosios politikos turinys ir plėtotė įvairiais Lietuvos valstybės raidos laikotarpiais. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Lietuvos įstatymų leidyboje pagrindiniai principai įtvirtinti Konstitucijoje. Specialūs baudžiamosios teisės principai. Baudžiamoji atsakomybė ir jos pagrindai. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir sankcija. Atsakomybė ir sankcija – šios sąvokos savo turiniu nesutampa. Baudžiamojo kodekso sankcija - tai įstatymo numatytos bausmės ribos. Šios ribos pasireiškia ne tik nustatant bausmių rūšis ir dydžius baudžiamajame kodekse Specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas Bendrosios dalies normomis - skiriant švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę ir kita. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė negali būti mažesnė arba didesnė - ji yra arba jos nėra. O ją realizuojant jau gali būti pritaikytos aplinkybės, įtakojančios griežtesnį ar švelnesnį bausmės paskyrimą. Atsakomybė ir bausmė. Filosofiniai baudžiamosios atsakomybės aspektai. Valios laisvės problema. Formuojantis šiuolaikinei demokratijai, filosofų, teisininkų darbuose daug dėmesio imta skirti laisvės problemai, žmogaus poelgio laisvei. Atsirado įvairios teorinio pagrindimo kryptys, kurios atsispindėjo baudžiamosios teisės teorijoje ir baudžiamųjų įstatymų leidyboje. Neotomistinis, neokantistinis, pragmatinis valios laisvės supratimas. Baudžiamosios atsakomybės reikšmė žmonių poelgiams. Atsakomybės už konkrečią nusikalstamą veiką pagrindas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos kaltai veikos padarymas. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas – formalus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamosios atsakomybės kaip baudžiamojo teisinio santykio raida. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. Pirmieji rašytiniai Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. Kazimiero teisynas (1468), Lietuvos statutai (I-1529, II –1566m, III- 1588). Rusijos B įstatymu galiojimo įvedimas. Baudžiamosios teises šaltiniai, atkūrus nepriklausomybę. 1918 m. Rusijos baudžiamojo statuto (1903 m.) galiojimo įvedimas. Vokietijos baudžiamųjų įstatymų galiojimas Klaipėdos krašte. Papildomi baudžiamosios teisės įstatymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipėdos krašte nepriklausomybės laikotarpiu. Lietuvos okupacija ir 1940 m. ir Rusijos Federacijos BK galiojimo įvedimas Lietuvos teritorijoje. Rusijos baudžiamojo kodekso taikymas už tariamus nusikaltimus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso priėmimas (1961 m.) Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Baudžiamųjų įstatymų pakeitimai ir papildymai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Naujo baudžiamojo kodekso rengimo problemos. Tarptautiniai baudžiamosios teisės šaltiniai. Tarptautinės atsakomybės už atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai atsakomybės už karinius nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir žmonijai dokumentai. Nacionalinės valstybės ir tarptautines baudžiamosios teisės santykis. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamųjų įstatymų sandara. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laikas. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Analogija ir spragų problema. Analogijos draudimas. Plečiamasis aiškinimas ir analogija. Spragų baudžiamojoje teisėje problema. Prieglobsčio suteikimas (asylum). Asmenų, padariusių nusikaltimus išdavimas (ekstradicija). Nusikaltimas ir nusikalstamumas. Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo sąvokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrėžimas. Nusikaltimo apibūdinimas įstatyme ir baudžiamosios teisės moksle. Nusikaltimas ir nusižengimas. Tiek pavojingumo pobūdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltimų klasifikavimas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Itin sunkūs nusikaltimai. Priešingumas teisei – nusikaltimo požymis. Kaltė kaip nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baudžiamumas. Nullum poena sine lege. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 – 1993 m. charakteristika. Nusikalstamumo ir konkretaus nusikaltimo priežastys. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėties sąvoka. Nusikaltimo sudėtis ir nullum crimen sine lege principas. Nusikaltimo sudėties struktūra. Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Objektas – teisiniai gėriai, kurie pažeidžiami, padarant nusikaltimą. Nusikaltimo dalykas – materiali objekto išraiška, per kurį pažeidžiamas objektas. Nusikaltimo sudėties požymio sąvoka, jų rūšys. Nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokų tarpusavio ryšys. Nusikaltimo sudėtis užsienio šalių baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje. Objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Objektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Objektyvių nusikaltimo sudėties požymių klasifikavimas. Objektyvių nusikaltimų sudėties požymių. Nusikaltimo objektą apibūdinantys požymiai. Teisinis gėris kaip nusikaltimo objektas. Nusikaltimo objektų rūšys. Atskirų nusikaltimo objektų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nukentėjusysis. Nusikalstamos veikos požymiai. Veikos sąvoka. Veikimo ir neveikimo samprata, jų atskyrimas. Veikos sąmoningumas, valingumas, priešingumas teisei. Veikimo teorijos: kauzalinė, finalinė, socialinė. Veikimas per tarpininką. Neveikimas. Teisinė pareiga išvengti nusikalstamo rezultato. Pasekmių reikšmė įvertinant neveikimą. Neveikimas pradėjus veiksmus. Dvigubas neveikimas. Veikos pavojingumą ir priešingumą teisei šalinančios aplinkybės. Provokacija, klaida. Būtinoji gintis. Būtinasis reikalingumas. Nukentėjusiojo sutikimas. Tarnybos įgaliojimai. Nusikalstamos pasekmės. Pasekmių rūšys ir reikšmė. Veikimo ir neveikimo priežastingumas. Priežastinio ryšio teorijos baudžiamojoje teisėje: ekvivalentinės teorijos, adekvataus priežastinio ryšio teorija. Priežastinio ryšio suvokimo problema. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės bei priemonės. Jų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Veikos charakteristika užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Subjektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Subjektyvių požymių aiškinimas ir klasifikavimas. Subjektyvių požymių nustatymo reikšmė baudžiamojoje atsakomybėje. Kaltė ir su ja susiję klausimai. Mokymo apie kaltę pagrindai. Principas – nėra atsakomybės be kaltės. Teisinė kaltė ir moralinė kaltė. Konkrečios veikos kaltė ir kaltė, pagrįsta gyvenimo būdu. Kaltės apibrėžimas: psichologinis, norminis. Kaltės samprata finalinėje veikos teorijoje. Sąmonės ir valios reikšmė sprendžiant kaltės klausimus. Kaltės formos. Tyčinė kaltė. Jos elementai. Tyčios rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargi kaltė. Neatsargumo požymiai. Neatsargios kaltės rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargumas ir pasekmių kvalifikuoti deliktai. Mišrios kaltės (Mk) klausimai baudžiamosios teisės teorijoje. Faktinių aplinkybių klaida ir draudimo klaida. Klaida dėl objekto, veikos, pasekmių ir priežastinio ryšio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudžiamumo klaida. Klaidų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas. Kaltės klausimai užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Kaltę panaikinančios aplinkybės. Aplinkybės šalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Kaltę panaikinančių aplinkybių sąvoka ir rūšys. Būtinoji gintis. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi ir gynybą. Tariamoji būtinoji gintis. Būtinosios ginties provokacija. Būtinosios ginties viršijimas. Atsakomybė už veikas peržengiant būtinosios ginties ribas. Nusikaltėlio sulaikymas. Veiksmų nusikaltėliui sulaikyti teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas. Būtinojo reikalingumo sąlygos. Profesinė ir ūkinė rizika. Įsakymo vykdymo reikšmė sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Seimo narių parlamentinės neliečiamybės dėl pasisakymų ir informacijų Seime ribos. Baudžiamųjų įstatymų dėl kaltę panaikinančių aplinkybių reforma. Šių klausimų sprendimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos Tyčinio nusikaltimo stadijų sąvoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadijų rūšys. Nusikaltimo stadijų nustatymo reikšmė baudžiamajai atsakomybei ir bausmei. Baigtinis (baigtas) nusikaltimas. Atskirų nusikaltimo rūšių baigtumo momentas. Rengimosi padaryti nusikaltimą sąvoka ir požymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyčios. Rengimosi veiksmų rūšys. Rengimosi padaryti nusikaltimą pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudžiamumas. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimą sąvoka. Pasikėsinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltimą ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvūs ir objektyvūs pasikėsinimo požymiai. Pasikėsinimų rūšys. Baigtinis ir nebaigtinis pasikėsinimas. Jų skyrimo kriterijai. Pasikėsinimo rūšys. Baudžiamosios atsakomybės už parengtinę veiklą pagrindai ir ribos. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už parengtinę nusikalstamą veiklą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savanoriško atsisakymo pagrindai ir sąlygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriško atsisakymo. Atsakomybė už rengimąsi ir pasikėsinimą užsienio šalių teisėje. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą. Bendrininkavimo sąvoka. Bendrininkavimo formos. Nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų rūšys. Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalis - kaip nusikaltimų bendrininkai greta vykdytojų vardijami organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai. Šis galimų nusikaltimo bendrininkų sąrašas yra baigtas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas, ir kartu būtinas, tikslus bendrininkų rūšies nustatymas, nes tai reikalinga sąlyga sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindą bei bausmės individualizavimą. Bendrininkų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo vykdymas per tarpininką. Objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, apibūdinantys bendrininkų veiksmus. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir ribos. Akcesoriškumas. Bendrininkų veiksmų kvalifikavimas. Bendrininkų atsakomybės ir bausmių individualizavimas. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių inkriminavimo bendrininkams ribos. Nusikaltimų daugetas Pakartotinumas. Recidyvas. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (18)Baudžiamoji teisė, konspektas
(47 puslapiai)
Baudžiamosios teisės uždaviniai. 1. Už tyčinį nužudymą buvo sulaikyti du asmenys - nužudytojo sūnus Kalinauskas ir jo draugas Grišajevas. Bylos tyrimo metu paaiškėjo, kad nužudymas įvyko visiems trims begeriant Kalinausko namuose. Kilus konfliktui tarp tėvo ir sūnaus, pastarasis ėmė mušti tėvą ir reikalauti iš jo pinigų. Po to Kalinauskas paprašė Grišajevą padėti jam surišti tėvą. Kartu su Grišajevu surišę jį, Kalinauskas toliau jį mušė kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, reikalavo pasakyti kur šis slepia pinigus. Grišajevas nemušė nukentėjusiojo, bet stovėjo prie durų, žiūrėdamas ar kaimynai negirdi triukšmo. Išgavę iš nukentėjusiojo 50 lt, Kalinauskas ir Grišajevas paliko jį sumuštą gulėti bute, o patys nuėjo į parduotuvę degtinės. Grįžę namo, rado nukentėjusįjį jau nebegyvą. Abu įtariamieji teigė, kad tėvo žudyti nenorėjo. Paaiškinkite bendrininkavimo sampratą ir požymius. Apibūdinkite bendrininkų rūšis. Kokio bendrininko vaidmenį atliko Grišajevas? Paaiškinkite nužudymo sampratą, formuluotai kvalifikuokite nužudymo padarytas veikas. Paaiškinkite melagingo pranešimo apie nusikaltimą požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo melagingo asmens įskundimo? 2. Į ekonominę policiją kreipėsi moteris ir pareiškė, kad pagal laikraščio skelbimą buvo suradusi meistrą butui suremontuoti. Meistrui už darbą sumokėjo 500 litų, bet remonto kokybe liko nepatenkinta. Moteris prašė meistro kai ką pataisyti, tačiau šis atsisakė. Policijos pareigūnams ji parodė laikraščio skelbimą, kurio turinys buvo toks: "Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuoju butus". Ekonominės policijos pareigūnams patikrinus pareiškime išdėstytus faktus, paaiškėjo, kad butų remontu verčiasi asmuo, oficialiai neįforminęs savo veiklos. Teisindamasis jis teigė, kad savo veikloje nematąs nieko blogo, atvirkščiai darąs žmonėms tik gerą. Paaiškinkite, kaip Jūs suprantate sąvokas "nusikaltimas" ir "nusikaltimo sudėtis". Koks yra skirtumas tarp šių sąvokų? Ką reiškia nustatyti nusikaltimo sudėtį asmens veikoje? Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės už vertimosi ekonomine veikla bendros tvarkos pažeidimus sąlygas. Paaiškinkite palikimo pavojingoje gyvybei padėtyje požymius. 3. Tarasovas, būdamas girtas, susikivirčijo su žmona. Konflikto metu jis apipylė ją benzinu ir padegė. Tačiau, pamatęs kaip užsiliepsnojo žmonos drabužiai ir kad jai gresia pavojus, Tarasovas pradėjo ją gelbėti, užgesino drabužius, iškvietė greitąją. Ligoninėje moters gyvybė buvo išgelbėta, tačiau buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Buvo iškelta baudžiamoji byla už pasikėsinimą padaryti nužudymą. Tarasovas teigė, kad nužudyti žmonos nenorėjo ir nesitikėjo tokių pasekmių, buvo įniršęs. Tarasovo advokatas reikalavo perkvalifikuoti veiką į Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 135 straipsnį. Paaiškinkite tyčinės kaltės turinį ir rūšis. Kokia tyčia yra apibrėžta, ir kokia neapibrėžta? Kokios veikos kvalifikacijos taisyklės esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai? Kaip atribojamas pasikėsinimas nužudyti nuo kūno sužalojimo, užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo? Įvertinkite Tarasovo padarytą veiką, kaltinimo bei gynybos pozicijas ir pateikite jo veikos argumentuotą kvalifikaciją. Paaiškinkite eismo saugumo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo Kodekso (BK) 281 straipsnis) požymius. 4. Švenčiant gimtadienį atsitiktinai buvo nušautas žmogus, tiriant įvykį buvo nustatyta, kad policininkas Šukys, būdamas girtas, ėmė girtis kitiems svečiams savo nauju tarnybiniu pistoletu, davė jį apžiūrėti draugei Kutraitei. Ši paėmus ginklą į rankas, atsitiktinai nuspaudė nuleistuką. Pistoletas iššovė ir kulka pataikė į šalia stovintį vyrą. Mergina teigė, kad anksčiau niekada ginklo nemačiusi, nežinojo, kad jisai užtaisytas ir net nesuprato, kaip viskas įvyko. Policininkui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nerūpestingo ginklo laikymo, o Kutraitė buvo apkaltinta nužudymu dėl neatsargumo. Tuo tarpu Kutraitės gynėjas pareikalavo nutraukti bylą jos atžvilgiu, nes ji nekalta, o įvykį reikia traktuoti, kaip kazusą. Paaiškinkite neatsargios kaltės rūšis, ką reiškia terminas kazusas, kokios yra jo rūšys bei teisinės pasekmės? Įvertinkite Kutraitės veiką ir nustatykite ar ji kalta padariusi nužudymą? Paaiškinkite nerūpestingo ginklo laikymo Baudžiamojo Kodekso (BK) 255 straipsnis. Sudėties požymius. Argumentuotai atsakykite, ar yra šio nusikaltimo sudėtis Šukio veikoje? Paaiškinkite fiktyvios įmonės įsteigimo arba veiklos (Baudžiamojo Kodekso (BK) 203 straipsnis) sudėties požymius. 5. Policija rado moters lavoną. Ekspertizė nustatė, kad mirties priežastis buvo komplikacijos, išsivysčiusios dėl chirurginio aborto padarymo. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad nukentėjusioji dirbo prostitute vienoje iš nelegalių firmų. Paaiškėjo, kad ji atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos jau būdama nėščia ir prašė savo sutenerio padėti jai surasti daktarą, galintį padaryti nelegalų abortą. Suteneris surado jai tokį daktarą, kuris už gerą atlyginimą sutiko daryti abortą, nors ir suvokė, kad tai pavojinga, nes nustatė merginai 5 mėnesių nėštumo stadiją. Be to mergina buvo peršalusi ir karščiavo. Abortas buvo padarytas daktaro sodo namelyje. Padarius abortą merginos būklė pablogėjo, ji prarasdavo sąmonę ir praėjus kelioms paroms mirė. Daktaras nesiryžo vežti į ligoninę nes bijojo atsakomybės. Lavoną padėjo išvežti ir paslėpti jos suteneris. Įvertinkite daktaro, padariusio abortą prostitutei, ir jos sutenerio atliktus veiksmus. Pateikite argumentuotą visapusišką jų veikų kvalifikaciją. Paaiškinkite falsifikuotų prekių gaminimo, laikymo ir realizavimo sudėties požymius. 6. Į policiją kreipėsi 58–metis Sabaliauskas ir pranešė, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų. Sabaliauskas paaiškino, kad jis išgėręs, gražiai apsirengęs vakare ėjo namo, kai staiga buvo užpultas trijų anksčiau nematytų 15–16 metų vaikinų, kurie ėmė jį mušti rankomis, po to gulintį kojomis. Sabaliauskas daugiau nieko prisiminti negalėjo, užpuolikų veiksmų motyvo jis nesuprato, pinigų su savimi neturėjo, jokios asmeninių daiktų iš jo atimta nebuvo. Sabaliauskui buvo nustatytas apysunkis kūno sužalojimas. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 284 straipsnio 1 dalies požymius. Paaiškinkite chuliganizmo objektyvius ir subjektyvius požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo kitų nusikaltimų asmeniui ir nuosavybei. Nurodykite aplinkybes, kurios leistų kvalifikuoti veiką ne kaip chuliganizmą, o kaip nusikaltimą asmeniui ar nuosavybei. Argumentuokite savo išvadas. Paaiškinkite tvirkinamųjų veiksmų sudėties požymius. 7. Apylinkės inspektoriui buvo pranešta, kad viename iš asocialiai šeimai priklausančių butų jau kelias dienas verkia vaikas, o suaugusiųjų bute nematyti. Išlaužus buto duris ir patekus į vidų, buvo rastas 8 metų berniukas pririštas prie radiatoriaus. Jis paaiškino, kad motina jį pririšo, kad nepabėgtų, o pati žadėjo greitai grįžti. Buvo nustatyta, kad berniukas 20 valandų išbuvo pririštas ir alkanas. Tuo tarpu jo motiną policija surado girtuokliaujant kaimynystėje. Kokiu nusikaltimu gali būti apkaltinta vaiko motina? Paaiškinkite šio nusikaltimo sudėties požymius. Paaiškinkite neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (Baudžiamojo Kodekso 202 straipsnis) požymius. 8. Policija gavo informaciją, kad viename bute pardavinėjami narkotikai bei renkasi narkomanai. Patikrinimo metu bute buvo aptikti trys asmenys stipraus narkotinio apsvaigimo būsenoje. Atlikus kratą bute buvo rasta 10 gramų efedrino hidrochlorido miltelių, o taip pat 2 gramus namų gamybos efedrino, 500 gramų smulkintų ir paruoštų rūkymui kanapių, įrankių narkotikams gaminti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad narkotinės priemonės priklausė vienam iš sulaikytų narkomanų, kuris yra buto savininkas. Kiti du nusipirko iš jo ir suvartojo po vieną dozę efedrino, be to visi rūkė marihuaną. Tiriant bylą paaiškėjo, kad sulaikytieji yra narkologinio dispanserio įskaitoje, ne kartą gydėsi nuo narkomanijos. Be to, buto savininkui yra nustatytas ir lengvas oligofrenijos laipsnis. Paaiškinkite narkotinių priemonių sampratą. Įvertinkite kiekvieno sulaikytojo narkomano veiksmus. Ar yra jų veikose nusikaltimo požymių? Atsakymą argumentuokite atitinkamų įstatymų komentavimu. Kas yra nepakaltinamumas, kokie jo požymiai? Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisinės pasekmės. Ar yra pagrindas pripažinti kurį nors iš sulaikytų asmenų nepakaltinamu? Paaiškinkite riboto pakaltinamumo sampratą. Ar gali būti asmuo pripažintas ribotai pakaltinamu remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 131 straipsniu. (Naujagimio nužudymas). Paaiškinkite kuo turto prievartautojai skiriasi nuo plėšimo ar savivaldžiavimo. 9. Mieste vos pajudėjus iš vietos sprogo mašina. Žuvo mašinos savininkas, jo žmonai lūžo ranka, buvo sukeltas smegenų sutrenkimas. Tiriant nusikaltimą, buvo nustatyta, kad sprogstamasis įtaisas suveikė paleidus automobilio variklį. Po kiek laiko buvo nustatytas įtariamasis, kuris prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Jis teigė įvykdęs nužudymą dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė grąžinti skolą. Nukentėjusiojo žmonai jis nieko blogo daryti neplanavo. Įvertinkite kaltininko veiksmus BĮ požiūriu. Išvadą paremkite pasirinktos nusikaltimo sudėties analize. Ar pasikeistų veiklos vertinimas, jei abu nukentėjusieji žūtų? Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą ir realizavimo sąlygas? 10. 4 asmenų grupė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už plėšimus tiriant grupės nusikalstamą veiką buvo nustatyta, kad minėti asmenys užpuldinėdavo brangių automobilių savininkus ir grasindami jiems ginklu, o kartais sumušdami juos, atiminėjo automobilius. Buvo įrodyta keli tokios veikos epizodai. Grupės nariai susibūrė būtent šios rūšies nusikalstamai veiklai, visi buvo lygiaverčiais partneriais, pelnu dalijosi po lygiai, nusikaltimų planavime ir vykdyme visi dalyvavo vienodai. Grupė turėjo du pistoletus ir plėšimų padarymo metu nusikaltėliai visada būdavo ginkluoti. Vertinant nusikaltėlių veiklą, iškilo klausimas dėl banditizmo ir nusikalstamo susivienijimo sudėties inkriminavimo. Paaiškinkite šių nusikaltimų sudėčių požymius ir pateikite argumentuotą išvadą dėl grupės nusikalstamos veikios inkriminavimo. Paaiškinkite sukčiavimo sudėties požymius. 11 bilietas. Po išgertuvių Vasiliauskas, Juška ir Kundrotas išėjo nusipirkti alkoholio. Jie ėjo gatve, kai, pamatęs kitoje gatvės pusėje nepažįstama vyriškį, Vasiliauskas staiga pribėgo prie jo ir pasakė: "Seni, duok pinigų". Kai šis pabandė pabėgti, Vasiliauskas ėmė mušti rankomis, po to gulintį - kojom. Priėjus Juškai ir Kundrotui, vyriškis jau buvo netekęs sąmonės, iš galvos bėgo kraujas. Išsigandę visi trys pabėgo. Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusysis įvykio vietoje išbuvo be pagalbos 2 valandas. Nuvežtas į ligoninę jis mirė nuo galvos traumos. Sulaikytas Vasiliauskas negalėjo aiškiai nurodyti savo veiksmų motyvų, Juška ir Kundrotas taip pat nesugebėjo paaiškinti savo draugo elgesio. Iš įvykio vietos jie pabėgo iš baimės būti nubaustiems, nes buvo kartu su Vasiliausku. Argumentuotai įvertinkite Vasiliausko, Juškos bei Kundroto veiksmus ir pateikite jų kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamąjį Kodeksą (BK). Paaiškinkite nusikalstamo susivienijimo požymius. 12. Sakalausko individualios įmonės nuomojamame angare policija surado 3 pusiau išardytus vogtus automobilius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Sakalauskas įsteigė įmonę prieš 2 metus. Įmonė vertėsi padėvėtų automobilių supirkimu ir jų detalių pardavimu. Tačiau Sakalauskas taip pat kartais iš nenustatytų asmenų supirkinėjo ir vogtus automobilius (nustatyti 9 tokie faktai). Tokiais atvejais darbuotojai turėjo šiuos automobilius labai greitai išardyti, kad neliktų jokių įrodymų. Sakalausko įmonėje dirbę asmenys prisipažino žinoję apie tai, kad kartais dalyvauja vogtų automobilių realizavime, tačiau sutikdavo tai daryti, nes nenorėjo prarasti darbą. Ar yra aprašytoje fabuloje nusikaltimo ūkininkavimo tvarkai požymių? Įvertinkite šią situaciją ir argumentuotai kvalifikuokite Sakalausko ir jo įmonės darbuotojų veikas. Paaiškinkite vagystės požymius. 13. Į policiją kreipėsi 18-metė mergina ir pareiškė, kad buvo išžaginta. Pareiškime ji nurodė, kad susipažino su dviem vaikinais kavinėje. Jie pasiūlė jai važiuoti su jais į diskoteką, ir ji sutiko. Važiuojant mašinoje mergina pamatė, kad ją veža į mišką, ėmė šaukti, prašyti nuvežti ją atgal į miestą. Tačiau vaikinai į tai nereagavo, ir sustabdžius automobilį miške, pasiūlė jai rinktis: arba ji sutinka su jais lytiškai santykiauti, arba jie palieka ją miške vieną. Buvo tamsu ir toli iki miesto, todėl mergina nutarė nesipriešinti vaikinams, kurie atliko su ja lytinį aktą, nevartojant jėgos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tie patys vaikinai tokiu būdu privertė lytiškai santykiauti dar dvi merginas. Paaiškinkite pagrindinius išžaginimo sudėties požymius. Argumentuotai atsakykite, ar atitinka vaikinų veiksmai išžaginimo požymius. Išžaginimo sudėties pagrindiniai požymiai. Paaiškinkite neteisėto valstybės sienos perėjimo požymius. 14. Kazlauskas buvo įtariamas dalyvaujant nusikalstamos grupės veikloje. Tiriant bylą, jo bute buvo padaryta krata, kurios metu rasta: durtuvas, 3 medžiokliniai peiliai, kastetas, 2 guminės policijos lazdos, dujinis pistoletas, šoviniai, skirti šaudyti iš pistoleto "Makarov". Leidimo šiems daiktams Kazlauskas neturėjo. Paaiškinkite šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų sampratą. Ar Kazlauskas trauktinas baužiamojon aunamojo ginklo atsakomybėn? Atsakymą argumentuokite atitinkamų nusikaltimų sudėčių požymių analize. Paaiškinkite, ką reiškia tyčinis nužudymas itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, dėl chuliganiškų paskatų. 15. Pilietis, netikėtai grįžęs namo, aptiko lovoje savo žmoną su svetimu vyru. Įsiutęs Petreikis paėmė iš virtuvės peilį ir juos abu mirtinai subadė. Po to pats iškvietė policiją ir pasidavė. Apklausos metu teigė, kad labai mylėjo savo žmoną, kuri buvo jam neištikima. Dėl to tarp jų ne kartą kildavo konfliktai. Anot jo, pamatęs savo žmoną su kitu lovoje, jis negalėjo savęs kontroliuoti, buvo labai susijaudinęs. Teismo ekspertizės išvadose taip pat teigiama, kad nusikaltimą padarė būdamas susijaudinęs, nors ir suprasdamas savo veiksmų pobūdį, tačiau nevisiškai galėdamas juos kontroliuoti. Petreikis buvo apkaltintas dviejų asmenų tyčiniu nužudymu, padarytu itin žiauriai, tačiau jo gynėjas prašė perkvalifikuoti nužudymą į nužudymą labai susijaudinus. Ar teisingai buvo įvertintas Piliečio padarytas nužudymas? Ar pagrįstas gynėjo prašymas? Argumentuokite savo poziciją. Paaiškinkite teroro akto požymius. Paaiškinkite nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo požymius. 17. 17-metis kaimo gyventojas Raila buvo sulaikytas už savo tėvo nužudymą. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad nukentėjusysis buvo agresyvaus būdo, dažnai išgerdavo ir girtas mušdavo visus šeimos narius. Vieną vakarą, grįžęs namo, 17-metis Raila užklupo tėvą kumščiais mušant motiną kuri šaukė: "sūneli bėk iš namų". Sūnus nubėgo į virtuvę, paėmė kirvį ir kirto tėvui per galvą. Po to Raila su motina nutarė paslėpti lavoną ir užkasė jį prie namų. Tačiau greitai apie tai sužinojo kaimynai ir netrukus policija rado lavoną. Savo veiksmus Raila motyvavo tuo, kad, pamatęs tėvą mušant motiną negalėjo pasielgti kitaip, išsigando dėl jos. Vėliau teismo ekspertizė pateikė išvadą, kad Raila veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būklėje. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 130 straipsnį, tačiau kaltinamojo gynėjas reikalavo nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo Railos veikoje, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Paaiškinkite nužudymo didžiai susijaudinus (Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 130 straipsnis) sudėties požymius. Nustatykite, ar gali būti Raila kaltinamas šio nusikaltimo padarymu. Atsakymą argumentuokite. Paaiškinkite žmogaus terorizavimo požymius. 18. Naktį policija sustabdė automobilį "Nissan", kuriame buvo du vyrai. Kai policininkas paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, šis staiga iššovė į jį iš šaunamojo ginklo (peršovė policininkui ranką) ir nuvažiavo. Buvo organizuotas persekiojimas ir netrukus automobilis su įtariamaisiais buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad automobilis buvo vogtas ir kad jį pavogė sulaikytieji — Lavrovas ir Kosarevas. Abu buvo apkaltinti vagyste, šaunamojo ginklo nešiojimu bei kėsinimusi į policininko gyvybę. Lavrovo gynėjas prašė perkvalifikuoti kėsinimąsi iš grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 287 straipsnio 2 dalis) į pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 286 straipsnis), nes šauta buvo į ranką, nukentėjusiam padarytas tik apysunkis kūno sužalojimas. Kosarevo gynėjas savo ruoštu prašė iš viso nutraukti savo kliento atžvilgiu kaltinimą nusikaltimu prieš policijos pareigūną, nes į policininką šovė ne jis, o Lavrovas, apie tokių veiksmų galimybę jie nesitarė, todėl tai yra vykdytojo ekscesas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginklas priklausė abiem kaltinamiesiems ir Kosarevas žinojo, kad Lavrovas jį turi. Paaiškinkite grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (287 straipsnis) sudėties požymius. Kėsinimosi į gyvybę atribojimas nuo pasipriešinimo. Ar pagrįstas Lavrovo gynėjo reikalavimas? Įvertinkite abiejų kaltininkų veikas ir nustatykite, kas ir kokiu nusikaltimu turi būti kaltinamas. Paaiškinkite tyčinio sunkaus kūno sužalojimo, užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo požymius. 19. Į prokuratūrą kreipėsi jauna mergina, kuri pareiškė, kad baigusi universitetą ji ieškojo darbo. Sužinojusi iš skelbimo, kad vienai uždarai akcinei bendrovei reikalinga sekretorė-referentė, ji kreipėsi į šios bendrovės direktorių Palevičių, tačiau šis nedviprasmiška ciniška forma pasiūlė jai su juo lytiškai santykiauti tiesiog jo kabinete. Už tai Palevičius žadėjo ją priimti į darbą ir paskirti gerą atlyginimą. Mergina atsisakė ir nutarė kreiptis į prokuratūrą. Atlikus tyrimą, prokuratūra nustatė, kad tą patį Palevičius siūlė ir kitoms merginoms, besikreipusioms į jį dėl darbo. Atsisakius su juo lytiškai santykiauti nė viena iš jų nebuvo priimta į darbą. Aptarkite galimybę inkriminuoti Palevičiui prispyrimą moters lytiškai santykiauti. Ar gali būti jo veika kvalifikuojama kaip asmens šantažas. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Atsakymą argumentuokite atitinkamų nusikaltimų sudėčių analize. Paaiškinkite privedimo prie bankroto požymius. 20. Į policiją kreipėsi pilietė Ivanauskienė ir pareiškė, kad nori prisipažinti iššvaisčius įmonės, kurioje ji dirba buhaltere, pinigus. Į policiją ji kreipėsi todėl, kad tai padaryti jai pasiūlė įmonės vadovybė. Ivanauskienė paaiškino, kad ji kartais panaudodavo įmonės apyvartines lėšas savo tikslams. Ji paimdavo iš kasos pinigus ir atiduodavo savo vyrui, kuris važiuodavo prekių į Turkiją, o po to, kai tas prekes realizuodavo (paprastai tam užtekdavo savaitės), ji pinigus grąžindavo į kasą. Paskutinį kartą Ivanauskienė buvo paėmusi iš kasos 8000 litų, tačiau visus pinigus iš jo vyro atėmė nusikaltėliai, ir dėl to ji negali jų grąžinti į kasą. Buvo iškelta baudžiamoji byla. Įvertinkite Ivanauskienės veiką ir pateikite jos kvalifikaciją. Paaiškinkite nepagrįsto atlyginimo priėmimo požymius. 21. Kaimo gyventoja, 4 mažamečių vaikų motina, Bagočienė buvo apkaltinta savo vaiko nužudymu. Bagočienė slėpė savo nėštumą nuo aplinkinių, prasidėjus sąrėmiams nuėjo gimdyti į mišką, o pagimdžius vaiką jį pasmaugė. Savo veiką ji aiškina tuo, kad neturi materialinių galimybių auginti dar vieno vaiko. Tokiam jos poelgiui buvo pritaręs ir jos vyras. Be to, jis padėjo nueiti žmonai į mišką, nusikaltimo padarymo metu buvo šalia jos, nors ir betarpiškai neatėmė vaikui gyvybės, tačiau padėjo užkasti lavoną. Iš vaikų teisių apsaugos tarnybos buvo gauta pažyma apie tai, kad Bagočių šeima yra asociali, neprižiūri savo vaikų, abu sutuoktiniai geria. Kilo klausimai, ar kaltas nusikaltimo padarymu Bagočius, kaip kvalifikuoti pačią veiką: kaip privilegijuotą nužudymą (Baudžiamojo Kodekso (BK) 131 straipsnis) ar kaip nužudymą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo Kodekso (BK) 105 straipsnio 13 punktas). Paaiškinkite tyčinio savo kūdikio nužudymo (Baudžiamojo Kodekso (BK) 106 straipsnis), taip pat tyčinio nužudymo mažamečio ar bejėgiškos būklės asmens (Baudžiamojo Kodekso (BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktas) sudėčių požymius ir pateikti argumentuotą išvadą dėl Bagočienės ir Bagočiaus veikos kvalifikacijos. Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės sąlygas už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, taip pat nešaunamojo ginklo neteisėtą gaminimą, laikymą ir realizavimą. 22. Grupė asmenų buvo kaltinami tuo, kad įsibrovė į nukentėjusiojo K. namus, sumušė jį beisbolo lazda ir pareikalavo perduoti jiems 300 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių už tai, kad jis davė parodymus baudžiamojoje byloje prieš vieną iš užpuolikų. Sumuštas nukentėjusysis neturėjo namie pinigų, todėl pažadėjo perduoti pinigus po 5 dienų. Išgavę šį pažadą, nusikaltėliai išėjo. Iškilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip plėšimą ar kaip turto prievartavimą. Kokio nusikaltimo požymiai, jūsų nuomone, yra kaltininkų veikoje? Atsakymą argumentuokite. Paaiškinkite piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje ūkinėje ar finansinėje veikloje požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo aplaidumo? 23. Už stovinčio troleibuso į kelią tam nenustatytoje vietoje staiga išbėgo 16 metų vaikinas. "Žiguli" vairuotojas nespėjo sustabdyti automobilio. Siekdamas išvengti avarijos, jis įvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusia mašina "Ford". Avarijos metu žuvo "Fordo" vairuotojas. Ekspertizė nustatė, kad "Žiguli" vairuotojas neturėjo techninės galimybės šioje situacijoje sustabdyti mašinos. Paaiškinkite, kokios yra vairuotojų ir pėsčiųjų baudžiamosios atsakomybės už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą sąlygos. Išnagrinėkite nusikaltimo sudėtį, kurios požymiai, Jūsų manymu, yra kaltininko veikoje. Kas trauktinas atsakomybėn aprašytoje situacijoje? Paaiškinkite išžaginimo požymius. 24. Baranauskas pas Dambrauską vartojo alkoholinius gėrimus. Dambrauskui užmigus, Baranauskas pasiėmė jo automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Grįžtant atgal pas Dambrauską, Baranauskas padarė avariją. Ar galima Baranausko veiksmus kvalifikuoti kaip vagystę? Paaiškinkite kyšio paėmimo požymius. 25. AB generalinis direktorius Balkevičius bei vyriausioji finansininkė Trainytė bendrovės vardu išdavė garantinį raštą Balkevičiaus pažįstamam Daugėlai, garantuodami, jo gaunamos 2 milijonus litų bankų paskolos ir palūkanų gražinimą. Daugėlai negrąžinus paskolos bankui teismas priteisė iš AB daugiau kaip 230000 litų banko naudai. Dėl šio fakto buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo Kodekso (BK) 321 straipsnį, vėliau perkvalifikuota į 322 straipsnį. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Balkevičius išduodamas garantinį raštą nepatikrino Daugėlos finansinės padėties, neįsigilino į paskolos panaudojimo planus, tiesiog pasitikėjo juo kaip savo draugu. Trainytė neigė savo kaltę, nes ji tik patvirtino sandorį parašu, o garantinį raštą išdavė Balkevičius. Paaiškinkite Baudžiamojo Kodekso (BK) 321 straipsnyje numatytus sudėties požymius. Kas bendra ir kuo skiriasi minėtas nusikaltimas nuo aplaidumo komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje? išsakykite argumentuotą nuomonę dėl Balkevičiaus ir Trainytės veikos kvalifikacijos. Paaiškinkite neteisėto aborto padarymo požymius. 26. Petronis buvo sulaikytas policijos dėl to, kad degalinėje "Statoil" įsipylęs benzino, nuvažiavo nesumokėjęs už jį. Dėl to degalinė patyrė 45 litų žalą. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad Petronis tokiu būdu apgavo ir kitų degalinių darbuotojus. Iš viso buvo nustatyti keturi epizodai, kai Petronis nesumokėjo už benziną skirtingose degalinėse - atitinkamai 45, 60, 50 ir 70 litų. Petronis buvo apkaltintas pagal Baudžiamojo Kodekso (BK) 277 straipsnį (Turtinės žalos padarymas apgaule). Kilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip vagystę ar turtinės žalos padarymo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Paaiškinkite turtinės žalos padarymo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu sudėties požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo vagystės ir sukčiavimo? Ar Petronio veikos atitinka Baudžiamojo Kodekso (BK) 277 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius? Paaiškinkite chuliganizmo požymius. 27. Kriminalinės policijos inspektorius buvo sulaikytas už tai, kad savo kabinete priėmė iš asmens 1000 dolerių kyšį. Asmuo, įteikęs inspektoriui pinigus, teisinosi, kad tai padarė norėdamas atsidėkoti jam už pavogto automobilio "Audi–80" suradimą. Iš anksto apie atlyginimą jie nesitarė. Policijos pareigūnas buvo apkaltintas kyšio priėmimu, tačiau su kaltinimu nesutiko, teigdamas, kad priėmė ne kyšį, o dovaną. Įvertinkite inspektoriaus ir asmens, įteikusio pinigus pareigūnui, veikas ir argumentuotai kvalifikuokite jas. Paaiškinkite paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį požymius. 28. Į policiją kreipėsi grupė asmenų su prašymu surasti ir priversti grąžinti pinigus pilietį Miliauską. Paaiškėjo, kad Miliauskas buvo rekomenduojamas šiems žmonėms kaip rimtas verslininkas, kuriam galima skolinti pinigus už gerus procentus. Iš pradžių Miliauskas iš tiesų reguliariai mokėjo palūkanas, tačiau po to ėmė slapstytis nuo kreditorių, nutraukė mokėjimus. Paaiškėjo, kad Miliauskas yra skolingas įvairiems žmonėms 200 000 litų. Sulaikytas Miliauskas paaiškino, kad nutraukė palūkanų išmokėjimą, nes jo verslas nepasisekė, o slapstėsi todėl, kad bijojo susidorojimo. Aptarkite Miliausko veikos kvalifikavimo variantus. Paaiškinkite žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimo požymius. 29. Ekonominės policijos pareigūnams tikrinant vaistinės veikla, dėl kilusių įtarimų buvo padaryta krata vaistinės vedėjos namuose. Kratos metu buvo rastas kasos aparatas. Buvo nustatyta, kad šio aparato kontrolinė juosta kiekviena diena buvo išimama ir įdedama į kitą, vaistinėje esantį kasos aparatą, kuris buvo pertvarkytas tokiu būdu, kad ataskaitoje nefiksuodavo skaitiklio parodymų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per pusantro mėnesio į apskaitą nebuvo įtraukta apie 20 000 litų. pajamų. Keisti juostas vedėjai padėdavo kasininkė, kuri taip pat sunaikindavo oficialaus kasos aparato juostą. Vaistinės darbuotojos prisipažino, kad vedėjos verčiamos, jos nuo buteliukų su vitaminais, kurių galiojimo terminai pasibaigę skuto etiketes ir klijavo kitas. Paskui šiuos vitaminus realizuodavo. Jų paskaičiavimais tokių buteliukų buvo realizuota virš tūkstančio, apytikriai pusantro tūkstančio litų suma. Paaiškinkite apgaulingos ir aplaidžios apskaitos nusikaltimo sudėties požymius. Kas yra šių nusikaltimų subjektas. Įvertinkite situaciją ir paaiškinkite, kas ir kokiu nusikaltimu ūkininkavimo tvarkai padarymu turi būti kaltinamas? Paaiškinkite piktnaudžiavimo tarnyba požymius. 30. Į pilietės Arlauskienės buto duris pasibeldė vyras, prisistato santechniku ir pareiškia, jog atėjo patikrinti ar visi bute esantys radiatoriai šildo. Kai vyriškis išėjo iš buto, šeimininkė pasigedo piniginės, kurioje buvo 300 litų ir laikrodžio. Paskambinus į butų ūkio tarnybą, paaiškėjo, jog jokio santechniko ji į šios pilietės butą nesiuntė. Kilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip sukčiavimą arba kaip vagystę. Kaip pasikeistų veikos vertinimas, jei tik atidarius duris, vyriškis metaliniu strypu suduotų moteriai per galvą, sunkiai ją sužalodamas, ir tik po to pasiimtų pinigus ir laikrodį? Paaiškinkite įkaitų paėmimo požymius. 31. 1999 metų birželio mėnesį Margelis, įsigijęs Baltarusijos teritorijoje 2000 litrų degtinės (vertė 22000 litų), susitarė su Konovalovu, kad šis ne per muitinės postą įvežtų krovinį į Lietuvos Respubliką. Margelis davė Konovalovui savo automobilį, nurodė valstybės sienos kirtimo vietą. Tačiau netoli sienos linijos automobilis užstrigo ir netrukus buvo aptiktas pasieniečių. Kvalifikuokite Konovalovo ir Margelio padarytą veiką. 32. 1999 metų kovo 2 dieną moteris N. viena sėdėjo 1997 metų laidos "Mercedes" automobilyje šalia vairuotojo vietos. Ji laukė savo vyro, kuris trumpam buvo palikęs automobilį. Staiga į automobilį įlipo stambus kaukėtas vyriškis, kuris, atsisėdęs už vairo, garsiai sušuko: "Lauk!". Tuo metu kažkas atidarė automobilio galines dureles ir užėmė vietą ant galinės sėdynės. Moteris išsigando ir išlipo. Nusikaltėliai paleido variklį ir nuvažiavo. Netrukus policijos pareigūnai sulaikė šiuos du asmenis. Kilo abejonių, kaip kvalifikuoti padarytą nusikaltimą: kaip plėšimą ar vagystę. Pagrobto automobilio vertė - 50000 litų. Kokios nusikaltimo sudėties požymius atitinka kaltininkų veiką? Ar galima inkriminuoti kaltininkams pagrobimo "stambų mastą", turint galvoje, kad byla buvo nagrinėjama teisme 2000 metų vasario mėnesį, o 1999 metų lapkričio 25 dieną įstatyme buvo pakeista stambaus masto sąvoka (iš Baudžiamojo Kodekso (BK) 280 straipsnio. buvo pašalinta nuostata, kad automobilio pagrobimas visada yra stambaus masto)? Paaiškinkite įžeidimo ir išmušimo požymius. 33. Stambaus banko atstovas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas išsiaiškinti, ar nėra UAB "Aura" savininko Miliuko veiksmuose nusikaltimo požymių. Bankas pateikė dokumentus, kurie rodė, jog UAB vardu Miliukas gavo iš banko 400 000 litų paskolą (grynais) didelei maisto prekių partijai pirkti iš užsienio ir realizuoti Lietuvos rinkoje. Tačiau ši paskola nebuvo laiku grąžinta. Be to, Miliukas vengia bet kokių kontaktų su banku, slepiasi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad paskola nebuvo įtraukta į UAB apskaitą, o gautais iš banko pinigais Miliukas disponavo savo nuožiūra: nusipirko automobilį, dideles pinigų sumas skolino už procentus bankrutavusioms firmoms. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo Kodekso (BK) 314 ir 275 straipsnius. Paaiškinkite objektyvius ir subjektyvius paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį požymius. Ar yra Miliuko veikoje ši nusikaltimo sudėtis? Ar teisingai Miliukui dar inkriminuojamas ir Baudžiamojo Kodekso (BK) 275 straipsnis? Paaiškinkite asmens šantažo požymius. 34. Simutis būdamas UAB generaliniu direktoriumi, melagingai pranešė draudimo įmonei apie bendrovei priklausančio apdrausto automobilio dingimą, nors iš tikrųjų būdamas neblaivus pats šį automobilį sudaužė, o po to norėdamas imituoti jo dingimą, nutempė į mišką ir sudegino. Gavęs iš policijos pažymą apie automobilio dingimą, pateikė ją draudimo įmonei, prašydamas išmokėti 40000 Lt draudimo atlyginimą, pervedant pinigus į jo vadovaujamos UAB sąskaitą. Tyrimo metu paaiškėjus apgaulei, draudimo įmonės vadovai priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti pinigus. Nustatykite, kokio nusikaltimo požymiai yra kaltininko veikoje. Pakomentuokite šios nusikaltimo sudėties pagrindinius poėmius ir pateikite veikos kvalifikaciją. Paaiškinkite privedimo prie savižudybės požymius. 35. Policija gavo pranešimą, kad Vilniaus priemiestyje esančio namo savininkas užsiima "neaiškia" veikla. Pas jį dažnai lankosi degradavę asmenys, kažką perka, šlapinasi kieme, trukdo kaimynams. Patikrinus informaciją, buvo nustatyta, kad namo savininkas neteisėtai prekiauja alkoholiu. Apžiūrėjus namą, jo rūsyje buvo aptikta 3 statinės po 200 litrų spirito, be to, dar buvo rasta 200 butelių, kuriuose buvo atskiestas spiritas. Dalis butelių buvo pažymėta "Stumbro" degtinės etiketėmis, dalis – iš viso be jokių etikečių. Butelių kamščiai buvo naudoti, tiesiog ranka užsukti. Namo savininkas paaiškino, kad prieš kelias savaites kažkoks nepažįstamas jam asmuo pasiūlė 1000 litrų spirito. Jis jį nusipirko, skiedė vandeniu ir pardavinėjo. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 309 ir 310 straipsnius. Ar teisingai buvo kvalifikuota padaryta veika? Atsakymą pagrįskite atitinkamų nusikaltimų sudėčių analize. Paaiškinkite smūgių sudavimo ir žiauraus kankinimo požymius. 36. Lenkijos pilietis A. sunkioje būklėje buvo atvežtas į ligoninę. Buvo nustatyta, kad jis buvo apsvaigintas kraujo spaudimą mažinančiu preparatu – klofelinu. Jis paaiškino, kad viešbučio restorane susipažino su jauna mergina, jie nuėjo į jo kambarį, kur dar gėrė vyną, tačiau paskui jis staiga užmigo ir atsigavo tik ligoninėje. Paaiškėjo, kad iš jo buvo pavogti visi pinigai (3200 JAV dolerių). Netrukus buvo sulaikyti įtariamieji: Preidytė ir Kazlauskas. Buvo nustatyta, kad Preidytė iš pagrobtų pinigų gavo 200 JAV dolerių, kitus paėmė Kazlauskas, kuris prieš tai davė jai klofeliną ir paaiškino, kaip ji turi veikti. Paaiškinkite padaryto nusikaltimo sudėties požymius ir kvalifikuokite Kazlausko ir Preidytės veikas. Ar gali būti kaltininkams inkriminuojama kvalifikuojanti aplinkybė "grupė iš anksto susitarusių asmenų"? Paaiškinkite tarnybos įgaliojimo viršijimo požymius. 37. Mokesčių policija dėl mokesčių vengimo iškėlė baudžiamąją bylą individualios įmonės "Kaitra" savininkui Paliukui pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 325 straipsnio 1 dalį. Paliukas buvo kaltinamas tuo, kad nustatytu laiku nepateikė mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijos už 1998 m. pirmą ketvirtį ir nesumokėjo mokesčių. Apklaustas Paliukas parodė, kad prieš kelis mėnesius įmonės veikla buvo laikinai nutraukta, sutartis su apskaitininku buvo nutraukta, pasikeitė jo įmonės adresas, o jis pats buvo išvykęs į užsienį, todėl nespėjo sutvarkyti šių reikalų. Tuo pačiu kaltinamojo advokatas pareiškė, kad baudžiamojo byla buvo iškelta be pagrindo, nes Paliukui nebuvo raštu priminta apie būtinumą pateikti deklaraciją ir sumokėti mokesčius. Reaguodami į šiuos advokato žodžius, mokesčių policijos pareigūnai parodė įspėjimo raštą ir pareigūno tarnybinį pranešimą apie tai, kad įmonės steigimo dokumentuose nurodytu adresu nieko nepavyko rasti, o apie įmonės adreso pasikeitimą jiems nebuvo pranešta. Pakomentuokite Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 325 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties esminius požymius. Kokių teisinių aktų žinojimas yra būtinas, norint kvalifikuoti veikas, susijusias su mokesčių ir įmokų vengimu. Argumentuotai atsakykite, ar yra pagrindas įmonės "Kaitra" savininką traukti baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių vengimą. Paaiškinkite turto konfiskavimo požymius bei taikymo sąlygas. Kuo turto konfiskavimas skiriasi nuo baudos. Argumentuotai atsakykite, ar galima skirti turto konfiskavimą už minėto nusikaltimo padarymą. Paaiškinkite nusikaltimo ir nusikaltėlio slėpimo požymius. 38. Buvo pavogtas Sakalauskui priklausantis automobilis. Sakalauskas pradėjo ieškoti žmonių, galinčių padėti susigrąžinti automobilį. Jam patarė kreiptis į Mickų, davė jo telefono numerį. Sakalauskas paskambino Mickui ir paprašė padėti, pasakė, kad pasiryžęs sumokėti išpirką. Mickus pažadėjo pabandyti susisiekti su automobilio pagrobėjais ir pasiklausti, kokiomis sąlygomis šie sutiktų grąžinti automobilį. Po kelių dienų Mickus skambino Sakalauskui ir pranešė, kad "vaikinai prašo 5000 dolerių". Sakalauskas tariamai sutiko sumokėti, tačiau pranešė apie tai policijai. Mickus buvo sulaikytas po to, kai paėmė pinigus ir nurodė automobilio buvimo vietą. Jis buvo apkaltintas turto prievartavimu, tačiau jo advokatas reikalavo nutraukti bylą, nes jis padėjo savininkui atgauti pagrobtą turtą, o ne prievartavo jo. Policijos duomenimis sulaikytasis priklauso vienai iš nusikalstamų grupių, bet jokių duomenų apie jo dalyvavimą Sakalausko automobilio vagystėje gauta nebuvo. Argumentuotai išspręskite Mickaus kaltumo klausimą. Paaiškinkite specialaus dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento realizavimo ar panaudojimo požymius. 39. 2 policijos pareigūnai, žinodami, kur apsistojo į Lietuvą nelegaliai atvykusios prostitutės iš Ukrainos, atėjo pas jas į namus ir pareikalavo parodyti jų asmens dokumentus. Kadangi merginos neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisę būti Lietuvoje, policininkai pasiūlė sumokėti jiems 1000 litų, jei nenori būti deportuotos. Merginos sakė, kad pinigų neturi, bet sutiko nemokamai lytiškai su jais santykiauti. Vėliau, kai dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, paaiškėjus, kad policininkai kelis mėnesius naudojosi merginų "paslaugomis. Paaiškinkite nusikaltimo subjekto sampratą ir požymius. Nusikaltimo subjekto ir nusikaltėlio asmenybės skiriamieji bruožai. Ką reiškia terminas "specialus nusikaltimo subjektas", ir kokia jo baudžiamoji teisinė reikšmė? Kaip teorijoje klasifikuojami specialaus subjekto požymiai? Pateikite konkrečių nusikaltimo sudėčių, kuriems būdingas specialus subjektas, pavyzdžius. Paaiškinkite neteisėto laisvės atėmimo požymius. 40. Policija sulaikė pilietį Bogdanovič už tai, kad jis vairuodamas automobilį nepakluso reikalavimui sustoti, bandė pabėgti. Sulaikius automobilį, paaiškėjo kad Bogdanovič neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio techninio paso. Be to jis neturėjo automobilio užvedimo raktelių, o užvedimo spynelės laidai buvo išardyti. Vėliau buvo nustatyta, kad šis automobilis buvo pavogtas prieš savaitę. Bogdanovič teigė, kad automobilį nusipirko iš nepažįstamo asmens vardu Kolia, tačiau šio asmens policijai nustatyti nepavyko. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pats Bogdanovič automobilio nevogė, nes tuo metu jis buvo kitame mieste. Tačiau policija turėjo duomenų, kad jis priklauso vienai automobilių vagių grupei. Įvertinkite situaciją ir argumentuotai aptarkite galimus Bogdanovič veikos kvalifikavimo variantus. Paaiškinkite lytinio santykiavimo su lytiškai ne subrendusiu asmeniu požymius. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (19)Baudžiamoji teisė, konspektas
(74 puslapiai)
Nusikaltimai žmogaus gyvybei. Nužudymas. Nužudymas labai susijaudinus. Naujagimio nužudymas. Neatsargus gyvybės atėmimas. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Padėjimas nusižudyti. Fizinio skausmo sukeliamas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Išžaginimas. Seksualinis prievartavimas. Privertimas lytiškai santykiauti. Privertimo lytiškai santykiauti santykis su išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu ir jų atribojimas. Seksualinis priekabiavimas. Seksualinio priekabiavimo ir privertimo lytiškai santykiauti santykis ir atribojimas. Mažamečio asmens tvirkinimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Vengimas išlaikyti vaiką. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei. Vagystė. Saugykla ar saugoma teritorija. Plėšimas. Turto prievartavimas. Sukčiavimas. Turtinės žalos padarymas apgaule. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabanda. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas turint tikslą realizuoti ar realizavimas. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Neteisėta įmonės veikla. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas. Kreditinis sukčiavimas. Nusikaltimai, susiję su įmonės bankrotu: skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.) ir nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.). Skolininko nesąžiningumas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.) ir aplaidus apskaitos tvarkymas (223 str.). Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kyšininkavimas. Tarpininko kyšininkavimas. Papirkimas. Piktnaudžiavimas. Tarnybos pareigų neatlikimas. Nusikaltimai visuomenės saugumui. Nusikalstamas susivienijimas. Teroro aktas. Žmogaus pagrobimas įkaitu. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas. Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotikais. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nusikaltimai transporto eismo saugumui. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Nusikaltimai viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos pažeidimas. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. Nusikaltimai valdymo tvarkai. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas. Savavaldžiavimas. Nusikaltimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (20)Baudžiamoji teisė, konspektas
(133 puslapiai)
Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai. Baudžiamosios teisės sistema. Baudžiamosios teisės uždaviniai. Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarptautinė, civilinė, administracinė, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo) ir disciplinomis (kriminologija, kriminalistika). Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo dalykas ir tyrimo metodai. Baudžiamosios teisės mokyklos. Antropologinė kryptis. Klasikinė baudžiamosios teisės kryptis. Sociologinė kryptis. Baudžiamojo įstatymo sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Lietuvos Konstitucija ir Lietuvos baudžiamieji įstatymai. Tarptautinės sutartys ir Lietuvos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamųjų įstatymų vystymasis Lietuvoje po 1990 metų. Lietuvos Respublikos (LR) naujasis baudžiamasis kodeksas ir jo struktūra. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio struktūra. Dispozicija ir jos rūšys. Sankcija ir jos rūšys. Naujojo ir 1961 metų Lietuvos baudžiamųjų kodeksų struktūriniai skirtumai. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas, aiškinimų rūšys. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo vaidmuo aiškinant baudžiamuosius įstatymus. Įstatymų spragos ir analogija. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike. Baudžiamųjų įstatymų priėmimas, paskelbimas ir įsigaliojimas. Baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas ir taikymas. Pagrindinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike principas. Nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas. Baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia. Veikos nusikalstamumą nustatančio ar panaikinančio, bausmę švelninančio ar griežtinančio, kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio ar kitaip sunkinančio baudžiamojo įstatymo charakteristika. Valstybės baudžiamoji jurisdikcija. Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos samprata. Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principai. Teritorinis valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas. Lietuvos teritorijos sąvoka. Teritorinio principo išimtys. Valstybės baudžiamoji jurisdikcija, nusikalstamą veiką padarius Lietuvos jūros, upės ar oro laive (vėliavos principas). Personalinis valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Valstybės interesų apsaugos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Valstybės interesų sąvoka. Individualių interesų apsaugos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Universalus valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Atstovavimo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Ekstradicijos sąlygos pagal Lietuvos tarptautines sutartis (1957 metų Europos Tarybos ekstradicijos konvencija ir dvišalės Lietuvos tarpvalstybinės sutartys) ir Lietuvos baudžiamuosius įstatymus. Asmens perdavimas. Asmens perdavimo sąvoka. Asmens perdavimas ad hoc ir nuolat veikiančiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui (1998 metų Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo statutas). Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Nusikaltimų klasifikavimas. Baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Baudžiamojo nusižengimo požymiai. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai. Nusikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (civilinio delikto, administracinio teisės pažeidimo, drausminio nusižengimo) atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių sistema. Nusikalstamų veikų sudėtys, saugančios vieną ar kelias vertybes. Pagrindinės, papildomos ir fakultatyvinės baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės, jų atribojimas. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių įtaka nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pavojinga veika. Pavojingas veikimas, jo formos. Atsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos. Fizinės ir psichinės prievartos įtaka baudžiamajai atsakomybei. Pavojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pavojingų padarinių rūšys. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, jo nustatymo problemos. Priežastinio ryšio teorijos. Adekvataus priežastingumo teorija. Conditio sine qua non priežastinio ryšio teorija. Nusikalstamos veikos subjektas kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Amžius, kurio sulaukus galima baudžiamoji atsakomybė. Reikalavimai amžiui nustatyti baudžiamojoje byloje. Fizinio asmens, nesulaukusio įstatymo reikalaujamo amžiaus, atsakomybės už padarytą pavojingą veiką ypatumai. Kaltininko asmenybė. Kaltininko asmenybės sąvoka, turinys, baudžiamoji teisinė reikšmė. Sociologinė baudžiamosios teisės mokykla ir jos požiūris į kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos dalykas, jo samprata. Nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, priemonės, įrankiai bei aplinkybės, jų samprata. Specialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė įrodinėjimo procesui. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos, numatančios specialiuosius subjekto požymius. Nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo būdai Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas. Juridinio asmens požymiai. Nusikalstamos veikos (NV) subjektyvieji požymiai. Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių aprašymas Baudžiamojo Kodekso (BK) specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje ir jų įrodinėjimas. Pakaltinamumas kaip fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Nepakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Nepakaltinamumo juridinis kriterijus. Intelektualinis ir valinis juridinio kriterijaus momentai. Nepakaltinamumo medicininis kriterijus. Psichiniai sutrikimai ir jų rūšys. Laikini psichinės veiklos sutrikimai. Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. Nepakaltinamumo ir neveiksnumo sąvokų atribojimas. Psichinių sutrikimų, pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo, įtaka žmogaus baudžiamajai atsakomybei. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Riboto pakaltinamumo juridinis kriterijus. Riboto pakaltinamumo medicininis kriterijus. Kaltės samprata. Kaltės formos. Kaltės turinys. Kaltės įrodinėjimas. Tyčinė kaltės forma. Tyčios apibrėžimai sudėtyse. Netiesioginė tyčia. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Išankstinė ir staiga kilusi tyčia. Afektinė tyčia. Neatsargi kaltė. Neatsargios kaltės (NK) rūšys. Nusikalstamas pasitikėjimas. Nusikalstamas nerūpestingumas. Atsakomybės už neatsargias NV ypatumai. Mišri kaltės forma. Kazusas. Jo atribojimas nuo tyčios ir neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. Klaida. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Fiziologinio girtumo sąvoka. Fiziologinio girtumo formos ir jų įtaka atsakomybei. Patologinis girtumas. Fiziologinio ir patologinio girtumų atribojimas. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo samprata. Būtinoji gintis. Gynyba turi atitikti tris požymius. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Profesinės pareigos vykdymas. Įsakymo vykdymas. Profesinė arba ūkinė rizika. Mokslinis eksperimentas. Nukentėjusiojo sutikimas. Nusikalstamos veikos (NV) stadijos. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Atsisakymo motyvų reikšmė. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamąją veiką ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas. Kelių asmenų dalyvavimas. Veikos bendrumas. Vieningų pasekmių kilimas. Priežastinis ryšys tarp bendrininkų veiksmų ir nusikalstamo rezultato. Bendrininkų rūšys. Vykdytojas, jo požymiai. Organizatorius ir kurstytojas, jų požymiai bei atribojimas. Padėjėjas, jo požymiai. Tarpinis nusikalstamos veikos vykdymas. Jo esmė. Nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumai esant tarpiniam jos vykdymui. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų grupė. Organizuota grupė. Nusikalstamas susivienijimas. Nepranešimas apie nusikaltimą. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusios asmens slėpimas. Nusikalstamų veikų daugetas. Nusikaltimų recidyvas. Recidyvų rūšys. Recidyvo baudžiamoji teisinė reikšmė. Baudžiamųjų teisės normų konkurencija. Normų konkurencijos ir kolizijos skirtumai. Normų konkurencijos rūšys. Visumos ir dalies konkurencija. Baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės pradžia realizavimas ir pabaiga. Baudžiamosios atsakomybės ir teisinis santykis. Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė, jų tarpusavio santykis. Baudžiamosios atsakomybės turinys. Baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Nusikalstamų veikų padarymo teisinių pasekmių rūšys. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis. Baudžiamoji atsakomybė ir kardomosios priemonės. Bausmės sąvoka ir paskirtis. Bausmės teorijos. Atpildo teorija. Įbauginimo teorija. Fizinės galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorija. Pataisymo (reabilitacijos) teorija. Progresyvioji (airiškoji) teorija. Tarptautinės normos ir bausmės tikslai. Baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės santykis. Bausmių vykdymo kodeksas. Jo paskirtis ir reguliavimo dalykas. Bausmių sistema ir bausmių rūšys. Bausmių rūšys juridiniams asmenims. Laisvės apribojimas. Šios bausmės esmė ir vieta bausmių sistemoje. Laisvės apribojimo bausmės terminas ir nubaudimo elementai. Šios bausmės skyrimas ir bausmės laiko skaičiavimas. Įpareigojimai ir draudimai nuteisus laisvės apribojimu. Laisvės apribojimo atribojimas nuo bausmės vykdymo atidėjimo. Laisvės apribojimo pakeitimas kitomis bausmėmis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistųjų paskirstymo į laisvės atėmimo įstaigas kriterijai. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, kategorijos. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kategorijos. Bausmės laiko skaičiavimas. Terminuoto laisvės atėmimo skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Laisvės atėmimas teismų praktikoje. Baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Baudžiamojo poveikio priemonių (BPP) samprata. Baudžiamojo poveikio priemonių (BPP) atribojimas nuo bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonių (BPP) nevykdymo pasekmės. Baudžiamojo poveikio priemonių (BPP) keitimas. Turto konfiskavimas. Jo samprata. Turto konfiskavimo skyrimas. Turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų. Auklėjamojo poveikio priemonių (APP) samprata ir teisinė prigimtis. Auklėjamojo poveikio priemonių (APP) nevykdymo pasekmės. Įspėjimas. Įspėjimo samprata ir turinys. Šios auklėjamojo poveikio priemonės (APP) savarankiškumas. Atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Šios auklėjamojo poveikio priemonės (APP) terminai. Aplinkybės, turinčios įtaką termino nustatymui. Atidavimo į specialiąją auklėjimo įstaigą savarankiškumas. Bausmės skyrimas. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys. Kaltininko asmenybė ir jos įtaka bausmės dydžiui. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bausmės skyrimas pripažinus kaltę. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams. Bausmės skyrimas už parengtinę nusikalstamą veiką. Bausmės skyrimas esant recidyvui. Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai. Bausmių subendrinimo būdai. Kardomojo kaltinimo įskaitymas į paskirtą bausmę. Bausmės skyrimas kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai. Bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Atleidimas nuo bausmės. Įpareigojimai, skiriami asmenims, lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą. Aplinkybės, galinčios turėti įtaka įpareigojimų skyrimui. Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme netaikymas. Asmens, lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, teismo paskirtų įpareigojimų įvykdymo ir teisės pažeidimų nepadarymo teisinės pasekmės. Asmens, lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo arba teisės pažeidimų padarymo teisinės pasekmės. Asmens, lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba asmens, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padarytos naujos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės. Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo ypatumai nepilnamečiams. Amnestijos samprata ir teisinė prigimtis. Amnestija. Institucijos, turinčios teisę leisti amnestijos įstatymus. Amnestijos akto sprendžiami klausimai. Institucijos taikančios amnestijos aktus. Baudžiamojo įstatymo taikymo senatis. Teistumo baudžiamoji teisinė reikšmė. Teistumo išnykimo terminų skaičiavimas. Teistumo terminų skaičiavimo ypatumai nepilnamečiams. Teistumas ir naujos nusikalstamos veikos padarymas. Priverčiamosios medicinos priemonės. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys ir jų taikymo pagrindai. Šių priemonių taikymo terminai. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimas, rūšies pakeitimas ir jų taikymo panaikinimas. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (21)Baudžiamoji teisė, konspektas
(8 puslapiai)
Baudžiamoji teisė, kaip savarankiška teisės šaka. Baudžiamojo įstatymo galiojimas. Nusikalstama veikla (NV). Nusikalstamos veiklos (NV) sudėtis. Baudžiamoji atsakomybė. Bendrininkavimas. samprata ir rūšys. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų rūšys. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė. Bendrininkavimas. samprata ir rūšys. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų rūšys. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veiklos (NV) stadijos. Rengimasis padaryti nusikaltimą. Bausmė ir skyrimas. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas. Atleidimas nuo bausmės. Atleidimas nuo bausmes, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai. Atleidimas dėl amnestijos. Bausmės vykdymo atidėjimas. Teistumas. Teistumo teisinės pasekmes. Baudžiamojo poveikio priemones samprata ir skyrimo sąlygos. Auklėjimo poveikio priemonės. Auklėjamojo poveikio priemonių (APP) rūšys. Turto konfiskavimas (72 str.). Elgesio apribojimas. Priverčiamosios medicinos priemone. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (22)Baudžiamoji teisė, konspektas
(27 puslapiai)
28-35 straipsnių komentaras. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Būtinoji gintis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas. Profesinių pareigų vykdymas. Būtinasis reikalingumas. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas. Įsakymo vykdymas. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika. Mokslinis eksperimentas. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (3)Baudžiamoji teisė, konspektas
(36 puslapiai)
Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamieji teisiniai santykiai. Baudžiamosios teisės dalykas, metodai. Pagrindinės baudžiamosios teisės sąvokos: nusikaltimas ir bausmė. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrių apsauga. Teisinių gėrių, ginamų baudžiamosios teisės priemonėmis ribos. Baudžiamosios teisės represinės ir prevencinės ribos. Baudžiamosios teisės subsidinis pobūdis. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas už padarytą veiką. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas. Baudžiamosios teisės sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis. Mokslinės analizės metodai. Baudžiamosios teisės mokslo vieta visuomeninių mokslų struktūroje. Baudžiamoji teisė ir kitos mokslo šakos, padedančios spręsti atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimus. Teisės mokslo raida. Klasikinė kryptis. Antropologinė kryptis. Sociologinė kryptis. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamosios politikos sąvoka. Baudžiamosios politikos sąvoka. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir bausmė. Filosofiniai baudžiamosios atsakomybės aspektai. Valios laisvės problema. Atsakomybės už konkrečią nusikalstamą veiką pagrindas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos kaltai veikos padarymas. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas – formalus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamųjų įstatymų sandara. Baudžiamosios teisės normos struktūra. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laikas, grįžtamojo galiojimo sąlygos, nusikaltimo padarymo laikas. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Analogija ir spragų problema. Analogijos draudimas. Plečiamasis aiškinimas ir analogija. Spragų baudžiamojoje teisėje problema. Prieglobsčio suteikimas (asylum). Asmenų, padariusių nusikaltimus išdavimas (ekstradicija). Nusikaltimas ir nusikalstamumas.Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo sąvokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrėžimas. Nusikaltimo apibūdinimas įstatyme ir baudžiamosios teisės moksle. Nusikaltimas ir nusižengimas. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltimų klasifikavimas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltė kaip nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baudžiamumas. Nullum poena sine lege. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 – 2003 m. charakteristika. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėties sąvoka. Nusikaltimo sudėtis ir nullum crimen sine lege principas. Nusikaltimo sudėties struktūra. Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Nusikaltimo sudėties požymio sąvoka, jų rūšys. Nusikaltimo sudėties nustatymo klaida. Nusikaltimo ir nusikalstamumo sudėties sąvokų tarpusavio ryšys. Objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Objektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Objektyvių nusikaltimo sudėties požymių klasifikavimas. Objektyvių nusikaltimų sudėties požymių nustatymo reikšmė įvertinant kaltę bei sprendžiant bausmės skyrimą. Nusikaltimo objektą apibūdinantys požymiai. Teisinis gėris kaip nusikaltimo objektas. Nusikaltimo objektų rūšys. Atskirų nusikaltimo objektų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nukentėjusysis. Nusikalstamos veikos požymiai. Veikos sąvoka. Veikimo ir neveikimo samprata, jų atskyrimas. Veikos sąmoningumas, valingumas, priešingumas teisei. Veikimo teorijos: kauzalinė, finalinė, socialinė. Veikimas per tarpininką. Neveikimas. Teisinė pareiga išvengti nusikalstamo rezultato. Pasekmių reikšmė įvertinant neveikimą. Neveikimas pradėjus veiksmus. Dvigubas neveikimas. Veikos pavojingumą ir priešingumą teisei šalinančios aplinkybės. Provokacija, klaida. Būtinoji gintis. Būtinasis reikalingumas. Nukentėjusiojo sutikimas. Tarnybos įgaliojimai. Nusikalstamos pasekmės. Pasekmių rūšys ir reikšmė. Veikimo ir neveikimo priežastingumas. Priežastinio ryšio teorijos baudžiamojoje teisėje: ekvivalentinės teorijos, adekvataus priežastinio ryšio teorija. Priežastinio ryšio suvokimo problema. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės bei priemonės. Jų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Subjektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Subjektyvių požymių aiškinimas ir klasifikavimas. Subjektyvių požymių nustatymo reikšmė baudžiamojoje atsakomybėje. Nusikaltėlio asmenybė ir nusikaltimo subjektas. Fizinio subjekto amžius, pakaltinamumas, specialiojo subjekto požymiai. Alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų paveikto asmens atsakomybė. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltė ir su ja susiję klausimai. Kaltės apibrėžimas: psichologinis, norminis. Kaltės samprata finalinėje veikos teorijoje. Kaltės formos. Tyčinė kaltė. Jos elementai. Tyčios rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargi kaltė. Neatsargumo požymiai. Neatsargios kaltės rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargumas ir pasekmių kvalifikuoti deliktai. Mišrios kaltės klausimai baudžiamosios teisės teorijoje. Faktinių aplinkybių klaida ir draudimo klaida. Klaida dėl objekto, veikos, pasekmių ir priežastinio ryšio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudžiamumo klaida. Klaidų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas. Tyčinio nusikaltimo stadijų sąvoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadijų rūšys. Nusikaltimo stadijų nustatymo reikšmė baudžiamajai atsakomybei ir bausmei. Baigtinis nusikaltimas. Atskirų nusikaltimo rūšių baigtumo momentas. Rengimosi padaryti nusikaltimą sąvoka ir požymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyčios. Rengimosi veiksmų rūšys. Rengimosi padaryti nusikaltimą pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudžiamumas. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimą sąvoka. Pasikėsinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltimą ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvūs ir objektyvūs pasikėsinimo požymiai. Pasikėsinimų rūšys. Baigtinis ir nebaigtinis pasikėsinimas. Jų skyrimo kriterijai. Baudžiamosios atsakomybės už parengtinę veiklą pagrindai ir ribos. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už parengtinę nusikalstamą veiklą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savanoriško atsisakymo pagrindai ir sąlygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriško atsisakymo. Atsakomybė už rengimąsi ir pasikėsinimą užsienio šalių teisėje. Bendrininkavimo sąvoka. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai. Objektyvaus ir subjektyvaus ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir jų pasekmių ypatumai. Bendrumo požymis ir jo reikšmė. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai. Objektyvaus ir subjektyvaus ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir jų pasekmių ypatumai. Bendrumo požymis ir jo reikšmė. Bendrininkų rūšys. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir ribos. Akcesoriškumas. Bendrininkų veiksmų kvalifikavimas. Bendrininkų atsakomybės ir bausmių individualizavimas. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių inkriminavimo bendrininkams ribos.Bendrininkavimas padarant nusikaltimus, numatančius specialų subjektą. Vykdytojo ekscesas, savanoriškas atsisakymas, esant bendrininkavimui. Nepavykęs kurstymas ir padėjimas. Prisidėjimo prie nusikaltimo sąvoka, prisidėjimo skirtingumas nuo bendrininkavimo, prisidėjimo rūšys. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąvoka ir rūšys. Būtinoji gintis. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi ir gynybą. Tariamoji būtinoji gintis. Būtinosios ginties provokacija. Būtinosios ginties viršijimas. Atsakomybė už veikas peržengiant būtinosios ginties ribas. Nusikaltėlio sulaikymas. Veiksmų nusikaltėliui sulaikyti teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas. Būtinojo reikalingumo sąlygos. Profesinė ir ūkinė rizika. Įsakymo vykdymo reikšmė sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Seimo narių parlamentinės neliečiamybės dėl pasisakymų ir informacijų Seime ribos. Baudžiamųjų įstatymų dėl kaltę panaikinančių aplinkybių reforma. Šių klausimų sprendimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Nusikaltimų daugetas. Nusikaltimo daugeto sąvoka. Nusikaltimų daugeto skirtingumas nuo pavienių nusikaltimų kuriuos sudaro keli elgesio aktai. Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis. Trunkamieji nusikaltimai. Tęstiniai nusikaltimai. Nusikaltimo daugeto rūšys. Nusikaltimų sutaptis. Idealioji ir realioji nusikaltimų sutaptis. Pakartotinumas. Recidyvas, jo rūšys ir apibūdinimas. Bausmės sąvoka ir tikslai. Bausmės sąvoka ir požymiai. Bausmės tikslai. Bausmių sistemos sąvoka ir reikšmė. Bausmių rūšys. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (4)Baudžiamoji teisė, konspektas
(21 puslapis)
Baudžiamoji teisė. Baudžiamosios teisės samprata. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Kaltė ir jos kriterijai. Kaltės formos. Formalios ir materialios nusikaltimų sudėtys. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Nusikaltimo padarymo stadijos. Rengimasis padaryti nusikaltimą. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Baigtas nusikaltimas. Rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą baudžiamumas. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę. Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata ir rūšys. Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai aspektai. Tariamoji gintis. Asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos padarymo jam teisėtumo sąlygos. Būtino reikalingumo samprata ir teisėtumo sąlygos. Bendrininkavimas. Bendrininkavimo samprata pagal Baudžiamąjį kodeksą. Bendrininkavimo požymiai. Bendrininkavimo formos. Nusikaltimo padarymas per tarpininką (tarpinis vykdymas). Ekscesas. Nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės. Nusikaltimo padarymo teisinių pasekmių bendra charakteristika. Baudžiamoji atsakomybė: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų. Bausmių sistema ir rūšys. Kriminalinė bausmė. Bausmių sistema ir rūšys. Bausmių skyrimas pagal Lietuvos respublikos Baudžiamąjį kodeksą. Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės skyrimas. Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus. Atleidimas nuo bausmės. Bendra charakteristika, požymiai bei rūšys. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimai nuosavybei. Ekonominiai nusikaltimai. Nusikaltimai viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso X skirsnis). Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (5)Baudžiamoji teisė, konspektas
(30 puslapių)
Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė teisės sistemoje. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrių apsauga. Nusikaltimas. Nusikalstamos veikos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikavimas. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikalstamos veikos sudėtis. Objektas. Rūšys. Nusikalstamos veikos dalykas. Nukentėjusysis. Objektyvioji pusė. Nusikaltimo subjektas. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Būtinoji gintis. Nusikaltėlio sulaikymas ir jo teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas. Profesinių pareigų vykdymas. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Baigtinis nusikaltimas. Bendrininkavimas. Atsakomybė. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (6)Baudžiamoji teisė, konspektas
(78 puslapiai)
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Genocidas. Genocido objektas. Objektyvioji pusė. Subjektas. Subjektyvinė pusė. Karo nusikaltimai. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas. Okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimas. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas. Marodieriavimas. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos (LR) prezidento gyvybę. Šnipinėjimas. Kolaboravimas. Valstybės paslapties atskleidimas. Valstybės simbolių išniekinimas. Nusikaltimai žmogaus gyvybei. Pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei nusikaltimai. Nusikaltimai žmogaus laisvei. Neteisėtas laisvės atėmimas. Prekyba žmonėmis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Išžaginimas. Seksualinis prievartavimas. Seksualinis priekabiavimas. Mažamečio asmens tvirkinimas. Nusikaltimai žmogaus garbei ir orumui. Šmeižimas. Įžeidimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui. Nusikaltimai visuomenės saugumui. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis ar karine įranga. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai. Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (7)Baudžiamoji teisė, konspektas
(28 puslapiai)
Paaiškinti BK įtvirtintas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas nuostatas.(BK 63 straipsnis). Paaiškinti bendrus bausmių skyrimo pradmenis, įtvirtintus LRBK. Nusikalstamos veikos sudėčių rūšys. Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos. Prisidėjimas prie nusikaltimo: sąvoka, formos, atribojimas nuo bendrininkavimo.(Per 1 požymį: prisidėjimas yra po nusikaltimo padarymo). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: samprata, požymiai ir teisinės pasekmės. Fiziologinis ir patologinis girtumas. Nusikalstamas pasitikėjimas, kaip neatsargi kaltės rūšis. Teistumas. Kokios teisinės pasekmės siejamos su teistumu. Pavojinga veika – kaip objektyvus požymis. (Pavojingas veikimas ir neveikimas). Kaltės samprata, rūšys, formos, kriterijai. Kokios teisinės pasekmės atsiranda žmogų pripažinus kaltu ir kokios pripažinus nekaltu. Turto konfiskavimas: sąvoka, teisinė prigimtis, sąlygos. Koks turtas gali būti konfiskuotas, iš kokių asmenų. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia, kokios kvalifikavimo taisyklės esant šioms rūšims. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo samprata ir procesas. Nusikalstamų veikų klasifikavimas ir jų reikšmė. B įstatymų galiojimas laike. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis: samprata ir taikymo sąlygos. Savarankiškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. B teisės mokslas, objektas, tyrimo metodai ir L mokslininkai ir jų darbai B teisės srityje. Bendrininkų rūšys. Atribojimas ir jų samprata. B įstatymo ginamos vertybės kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Asmens padariusio nusikalstamą veiką sulaikymas. Teisėtumo sulaikymo sąlygos. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje.Pagrindiniai principai ir jų taikymo sąlygos. Priežastinis ryšys ir priežastinio ryšio samprata, teorijos nustatymo aspektai. Kazusas, jo teisinis vertinimas, skirtumas nuo neatsargios kaltės. Nepakaltinamumo sąvoka, įrodinėjimo tvarka ir teisinės pasekmės. Baudžiamojo įstatymo sąvoka ir pagrindiniai bruožai ir šaltiniai. Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos.Tariamoji gintis, B ginties provokacija, ribų peržengimas. Nusikalstamos veikos padarymo fakultatyvūs požymiai (dalykas, būdas, tikslas ir motyvas). Motyvas - kaip savanaudiškas. Nusikaltimo sudėties objektyvūs elementai ir požymiai. Nusikaltimo sudėties subjektyvūs elementai ir požymiai. Juridinės ir faktinės klaidos B teisėje, jų teisinis vertinimas. Atleidimas nuo bausmės, samprata, požymiai, rūšys, pagrindai. Ekstradicija ir jos sąlygos pagal LRBK ir Europos konvencija. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (8)Baudžiamoji teisė, konspektas
(61 puslapis)
Baudžiamojo proceso esmė, uždaviniai, principai. Baudžiamojo proceso dalyviai. Baudžiamajame procese svarbiausi - pirmosios grupės proceso dalyviai. Tardymas. II grupė proceso dalyvių. Asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas. Terminai. Samprata. Baudžiamojo proceso Terminų rūšys. Terminų skaičiavimas. Procesiniai dokumentai. Kardomosios priemonės. Samprata, rūšys. Namų areštas. Kardomasis kalinimas (suėmimas). Parengtinis tyrimas (II stadija). Kvota. Įrodinėjimas ir įrodymai. Įrodymų teorijos samprata. Įrodymų teorija kitų mokslų sistemoje. Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Įrodymų sąvoka. Liečiamumas ir leistinumas. Įrodymų klasifikavimas. Įrodinėjimo procesas. Įrodymų rinkimas ir patikrinimas. Kiti įrodymų rinkimo būdai. Patraukimas kaltinamuoju. Kaltinimo pareiškimas. Kaltinamojo apklausa. Kaltinimo pakeitimas ir papildymas. Parengtinio tardymo sustabdymas. Baudžiamosios bylos nutraukimas. Parengtinio tardymo pabaigimas, perduodant bylą su kaltinamąja išvada į teismą. Kaltinamoji išvada. Teismas ir teismingumas. Atidavimas teismui. Atidavimo teismui tvarka. Tvarkomasis posėdis. Privataus kaltinimo bylos. Atidavimo teismo stadijoje priimamos nutartys. Nutarčių apskundimas. Teisminis nagrinėjimas. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis. Teisminis tardymas. Teisminis nagrinėjimas. Teisminiai ginčai, sąvoka, reikšmė. Kvota sumariniame procese. Atidavimas teismui sumariniame procese. Išnagrinėtų BB proceso atnaujinimas. b/b proceso atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo b. įstatymo pritaikymo. Bylos proceso atnaujinimas dėl EŽTT sprendimo. Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimas dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė (9)Baudžiamoji teisė, konspektas
(51 puslapis)
Baudžiamosios teisės specialioji dalis ir jos sistema. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies samprata. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių vienybė. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies sistema ir jos sudarymo principai. Naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistema. Nusikaltimų kvalifikavimo pagrindai. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių normos, naudojamos kvalifikuojant nusikaltimus. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normų konkurencija. Normų konkurencijos rūšys. Nusikaltimas žmonijai ir žmoniškumui. Genocido samprata ir požymiai. Okupuotos valstybės civilių trėmimas. Karo nusikaltimų ir genocido panašumai ir skirtumai. Marodieriavimas. Itin pavojingi Nusikaltimai Lietuvos valstybei. Nusikaltimų valstybei samprata ir klasifikavimas. Kolaboravimas. Antivalstybinių organizacijų (AO) kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos respublikos suverenitetą. Kėsinimasis į Lietuvos respublikos prezidento, Seimo nario, Ministro pirmininko, ministro arba kito pareigūno gyvybę. Kėsinimasis į užsienio valstybės atstovo gyvybę. Šnipinėjimas. Diversija. Kenkimas. Karo kurstymas. Kiti nusikaltimai valstybei. Banditizmas. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas. Valstybės paslapties atskleidimas. Vengimas eilinio šaukimo į būtinąją krašto apsaugos tarnybą. Nusikaltimai žmogui. Nusikaltimų žmogui samprata ir klasifikacija. Nusikaltimai gyvybei. Nužudymo sąvoka ir rūšys galiojančiame ir naujajame Lietuvos respublikos Baudžiamajame kodekse. Paprastas nužudymas. Privilegijuoti nužudymai. Kvalifikuotas nužudymas. Nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Privedimas prie savižudybės. Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo. Nusikaltimai gyvybei naujame Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse. Nusikaltimai žmogaus sveikatai ir keliantys pavojų sveikatai arba gyvybei. Nusikaltimų sveikatai samprata ir rūšys galiojančiuose įstatymuose ir naujame Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse. Nusikaltimai žmogaus laivei. Nusikaltimai žmogaus garbei ir orumui. Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei. Lytinių nusikaltimų sąvoka ir rūšys galiojančiuose įstatymuose. Šių įstatymų spragos. Lytinių nusikaltimų traktuotė teismų praktikoje. Išžaginimas. Lytinio santykiavimo samprata. Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai. Prievartinis homoseksualizmas. Pakeitimai, reglamentuojantys šiuos nusikaltimus, naujajame Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse. Skaityti daugiau
Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis (3)Baudžiamoji teisė, konspektas
(23 puslapiai)
Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamosios teisės (BT) atribojimas nuo kitų teisės šakų ir socialinių normų. Baudžiamosios teisės (BT) funkcijos. Baudžiamosios teisės (BT) sistema. Baudžiamosios teisės (BT) mokslas. Baudžiamosios politikos sąvoka, turinys. Baudžiamosios teisės (BT) ir baudžiamosios politikos principai. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Skirtumai nuo kitų teis. atsakomybės rūšių. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir sankcija. Atsakomybė ir bausmė. Filosofiniai baudžiamosios atsakomybės aspektai. Valios laisvė. Atsakomybės už konkrečią veiką pagrindas. Baudžiamosios atsakomybės, kaip teisinio santykio raida. Baudžiamosios teisės (BT) šaltiniai. Tarptautinės konvencijos. Baudžiamojo įstatymo sandara. Baudžiamosios teisės (BT) normos struktūra, jos turinys. Baudžiamosios teisės (BT) įstatymų galiojimas erdvėje ir asmenų atžvilgiu.Baudžiamosios teisės (BT) įstatymų galiojimas laike. Baudžiamosios teisės (BT) įstatymų aiškinimas. Analogija ir spragos Baudžiamosios teisės (BT) įstatyme. Prieglobstis. Ekstradicija. Nusikaltimo, Baudžiamosios teisės (BT) nusižengimo sąvoka. Nusikaltimo, Baudžiamosios teisės (BT) nusižengimo požymiai. Nusikalstamų veikų klasifikavimas. Nusikalstamų veikų atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų. Nusikalstamumas. Nusikalstamumo priežastys. Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka. Nusikalstamos veikos sudėties struktūra. Nusikalstamos veikos sudėčių klasifikavimas. Skaityti daugiau
Baudžiamojo kodekso komentaraiBaudžiamoji teisė, konspektas
(195 puslapiai)
Baudžiamojo kodekso straipsnių komentarai. 17 straipsnis. Nepakaltinamumas. 18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas. 19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. 42 straipsnis. Bausmių rūšys. 43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims. 44 straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas. 45 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. 46 straipsnis. Viešieji darbai. 47 straipsnis. Bauda. 48 straipsnis. Laisvės apribojimas. 49 straipsnis. Areštas. 50 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas. 51 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas. 53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas. 100 straipsnis. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis. 101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas. 102 straipsnis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas. 103 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais. 104 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas. 105 straipsnis. Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose. 106 straipsnis. Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas. 107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius. 108 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams. 109 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos (ženklo) panaudojimas. 110 straipsnis. Agresija. 111 straipsnis. Draudžiama ataka. 112 straipsnis. Uždraustų karo priemonių naudojimas. 113 straipsnis. Marodieriavimas. XVI skyrius. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. 114 straipsnis. Valstybės perversmas. 115 straipsnis. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę. 116 straipsnis. Kėsinimasis į kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę. 117 straipsnis. Išdavystė. 118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. 119 straipsnis. Šnipinėjimas. 120 straipsnis. Kolaboravimas. 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla. 122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. 123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais. 124 straipsnis. Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis. 125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas. 126 straipsnis. Valstybės paslapties praradimas. 127 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas. 128 straipsnis. Užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimas. XVII skyrius. Nusikaltimai žmogaus gyvybei. 129 straipsnis. Nužudymas. 130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus. 131 straipsnis. Naujagimio nužudymas. 132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas. 133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. 134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti. XIX skyrius. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. 142 straipsnis. Neteisėtas abortas. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. 145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. XX skyrius. Nusikaltimai žmogaus laisvei. 146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas. 147 straipsnis. Prekyba žmonėmis. 148 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas XXI skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. 149 straipsnis. Išžaginimas. 150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas. 151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti. 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas. 153 straipsnis. Mažamečio asmens tvirkinimas. XXII skyrius. 154 straipsnis. Šmeižimas. 155 straipsnis. Įžeidimas. XXIV skyrius. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. 165 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. 166 straipsnis. Neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas. 167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas. 168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas. XXV skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. 170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. 171 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes. XXVI skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir Lietuvos respublikos prezidento, seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai. 172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. 173 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas. 174 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas. 175 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento sunaikinimas, sugadinimas, pagrobimas arba paslėpimas. XXVII skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms. 176 straipsnis. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas. 177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Nuosavybės teisė. Nuosavybės formos. Daiktinė teisė. Juridiniai asmenys. Juridinio asmens organai. Servituto sąvoka. Uzufrukto sąvoka. Hipotekos sąvoka. Vagystė. 178 straipsnis. Vagystė. 179 str. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. 180 straipsnis. Plėšimas. 181 straipsnis. Turto prievartavimas. 182 straipsnis. Sukčiavimas. 186 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule. 189str. 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas XXXV skyrius. Nusikaltimai visuomenės saugumui. 249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas. 250 straipsnis. Teroro aktas. 251 straipsnis. Orlaivio užgrobimas. 252 straipsnis. Žmogaus pagrobimas įkaitu. XL skyrius nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai. 283 straipsnis. Riaušės. 284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas. 285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. 294 straipsnis. Savavaldžiavimas. 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas. 302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas. 303 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas arba paslėpimas. 304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą. 305 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas į apyvartą, jų naudojimas be valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimas. 306 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro įspaudo panaudojimas. XLIV skyrius nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. 308 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją. 309 straipsnis. Pornografinio turinio produkcijos gaminimas, platinimas, viešas demonstravimas. 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais . 311 straipsnis. Mirusiojo palaikų išniekinimas. 312 straipsnis. Kapo išniekinimas. 313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas. Skaityti daugiau
Baudžiamojo proceso teisė (10)Baudžiamoji teisė, konspektas
(104 puslapiai)
Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai. Proceso funkcijos. Baudžiamojo proceso tipai (formos). Klasikinis rungimosi procesas. Tiriamasis procesas. Mišrusis procesas. Baudžiamojo proceso paskirtis. Baudžiamojo proceso stadijos. Baudžiamojo proceso mokslas. Baudžiamojo proceso teisė. Baudžiamojo proceso teisės sąvoka. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija. Tarptautinės sutartys. Įstatymai. Kiti norminiai teisės aktai. Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiais. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu. Galiojimas laiko atžvilgiu. Galiojimas asmenų atžvilgiu. Baudžiamojo proceso principai. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys. Nekaltumo prezumpcija proceso teisingumas (sąžiningumas). Proporcingumas. Teisingumą vykdo tik teismas. Rungimosi principas. Proceso viešumo principas. Proceso išsamumas ir greitumas. Teisė į gynybą. Proceso kalba. Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas. Baudžiamojo proceso subjektai. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema. Valstybės institucijos ir pareigūnai - baudžiamojo proceso subjektai. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Prokuroras. Ikiteisminis tyrimas. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai. Proceso dalyviai. Įtariamasis. Kaltinamasis. Gynėjas. Nukentėjusiojo sąvoka. Pripažinimas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos. Civilinis ieškovas. Civilinio ieškovo teisės. Civilinio ieškovo pareigos. Civilinio atsakovo sąvoka. Atstovai. Atstovavimo samprata ir rūšys. Atstovai pagal įstatymą. Įgaliotieji atstovai. Atstovų teisės ir pareigos. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys. Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys – liudytojas, specialistas ir ekspertas. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys – vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius. Teismo procesą ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys. Gynyba ir gynėjas. Bendrieji gynybos baudžiamajame procese klausimai. Gynėjo teisės ir pareigos. Gynėjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas. Nušalinimas. Nušalinimo samprata. Nusišalinimas. Nušalinimo teisė ir pagrindai. Proceso subjektų nušalinimo tvarka. Advokato ir advokato padėjėjo nušalinimas. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas. Apskundimas kitose proceso stadijose. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Žalos atlyginimo baudžiamajame procese samprata ir būdai. Savanoriškas žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas, kai pareiškiamas civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje samprata. Civilinio ieškinio pareiškimas. Civilinio ieškinio išsprendimas. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese. Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese pagrindai ir tvarka. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų vykdymas. Asmenų išdavimas iš LR (ekstradicija). Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį. Europos arešto orderis. Tarptautinės bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose organizacijos ir priemonės Europoje. Europos policijos biuras (Europolas). Ryšių teisėjai ir prokurorai. Europos teismo įstaigų tinklas (EJN). Eurojustas. Įrodymai baudžiamajame procese. Įrodymų sąvoka. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas). Įrodymų leistinumas. Duomenų gavimas įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų gavimas teisėtais būdais. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir įrodinėjimo santykis. Įrodinėjimo etapai. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys. Įrodymų klasifikavimas. Įrodymų rūšys. Kaltinamojo parodymai. Įtariamojo parodymai. Liudytojo sąvoka ir liudytojo parodymų dalykas. Liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė. Liudytojo imunitetai. Liudijimo ypatumai. Liudytojo parodymų vertinimas. Nukentėjusiojo parodymai ir jų vertinimas. Ekspertizės aktas. Eksperto sąvoka ir ekspertų sąrašas. Eksperto teisės, pareigos ir atsakomybė. Ekspertizės akto turinys. Ekspertizės akto vertinimas. Specialisto sąvoka, pareigos, išvada. Daiktai kaip įrodymai. Daiktų profesinis įforminimas ir laikymas. Daiktų kaip įrodymų vertinimas. Procesinės prievartos priemonės. Procesinės prievartos priemonių samprata ir sistema. Kardomosios priemonės 119str, 120str. Kitos procesinės prievartos priemonės. Ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo (IT) samprata. Uždaviniai. Ikiteisminio tyrimo (IT) procesinės prielaidos. Ikiteisminio tyrimo (IT) subjektai. IT pareigūnų įgaliojimai. Ikiteisminio tyrimo (IT) teisėjo įgaliojimai. Ikiteisminio tyrimo (IT) veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva. Atskiros bendrosios Ikiteisminio tyrimo (IT) atlikimo taisyklės. Ikiteisminio tyrimo pradžia. Ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo (IT) užbaigimas. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikšmė. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme sąvoka. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšme ir ryšys su kitomis proceso stadijomis. Pirmosios instancijos teismo sudėtis ir teismingumas. Teismo sudėtis. Teismingumo sąvoka. Teismingumo rūšys. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam. Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas. Bylos parengimas nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimami sprendimai. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos. Bylos nagrinėjimo teisme bendrųjų nuostatų sistema ir reikšmė. Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos. Bylos nagrinėjimo teisme eiga. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui. Įrodymų tyrimas. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas procesas apeliacinės instancijos teisme. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reikšmė. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Nuosprendžio vykdymas. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Bylų supaprastintas procesas. Pagreitintas procesas. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Bylų dėl JA padarytų veikų proceso samprata ir reikšmė. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. Privataus kaltinimo procesas. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas už akių). Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas. Apskundimo samprata ir tvarka. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka. Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys. Baudžiamosios bylos atnaujinimas. Atnaujinimo samprata, reikšmė ir rūšys. Atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Skaityti daugiau
