Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kita šperos

Kita šperos (24 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Agrometeorologija

    Atmosfera. Saulės spinduliavimas. Dirvožemio temperatūros režimas. Oro temperatūros režimas. Vandens garai atmosferoje. Krituliai. Vėjas. Orai. Pavojingi žemės ūkiui meteorologiniai reiškiniai. Klimatas ir jo reikšmė žemės ūkui. Agrometeorologinės prognozės.
    Kita, špera(8 puslapiai)
    2009-05-05
  • Bendravimo proceso organizavimas

    Bendravimo proceso organizavimas. Kokia bendravimo (komunikacijos) sąvokos esmė? Kokios bendravimo proceso sudėtinės dalys? Kokios žmogaus savybės brandinamos bendravimo proceso metu? Kas sudaro bendraujančiųjų tarpusavio sąveiką? Kokie bendravimo proceso etapai? Apibūdinkite pagrindinius bendravimo lygius. Apibūdinkite asmeninių ir tarpasmeninių santykių esmę. Kokie trys dalykinio bendravimo organizaciniai aspektai? Kokia atsiskleidimo esmė ir kokios tos pokalbio rūšies priežastys? Apibūdinkite draugystės ir meilės svarbą tarpasmeniniuose santykiuose. Pateikite socialinę ir psichologinę grupių klasifikaciją. Kokie grupių ir komandų skirtumai? Apibūdinkite grupės darną ir žmonių bendravimo joje suderinamumą. Kokie tarpasmeninių santykių grupėje ypatumai? Apibūdinkite lyderiavimo sąvoką. Kokie pagrindiniai lyderių stiliai, kokios jų savybės? Pakomentuokite lyderiavimo stilių būdingiausius septynis bruožus. Apibūdinkite svarbiausias lyderiavimo teorijas. Kuo ypatingi charizmatiniai lyderiai? Dalykinio bendravimo rūšys. Pokalbių, susirinkimų, organizavimas. Kas sudaro žodinio (verbalinio) bendravimo esmę? Paminėkite ir pakomentuokite perduodamo pranešimo keturias dalis. Apibūdinkite pasiruošimo viešam pasisakymui reikalavimus. Kas sudaro efektyvios kalbos svarbiausius veiksnius? Kokia viešųjų pasisakymų sandara? Kokios ryškiausios viešųjų kalbų klaidos? Kokie pokalbio telefonu etiketo ypatumai? Paminėkite kokybiškų dalykinių laiškų svarbiausius bruožus. Kokie reikalavimai atsakomiesiems laiškams? Kokie derybų (pokalbių) etapai ir jų ypatumai? Apibūdinkite pasiruošimo dalykiniams pokalbiams (deryboms) svarbiausius etapus bei pakomentuokite juos. Pateikite ryškiausių pašnekovų apibūdinimus ir galimus elgesio su įvairiais partneriais būdus. Apibūdinkite svarbiausias nuostatas, kad pašnekovas būtų patenkintas pokalbiu. Kokie argumentavimo metodai? Kokie dialogo prieštaravimo metodai? Kokie prieštaravimo laiko variantai ir kada jie vartotini? Apibūdinkite pokalbio pabaigos uždavinius. Į ką būtina atkreipti dėmesį organizuojant susirinkimus? Kokie svarbiausi konferencijos organizavimo darbai? Paminėkite konferencijos posėdžių etapus ir apibūdinkite jų darbus. Kokios parlamentinio darbo taisyklės naudojamos konferencijose. Kokius vizitus ir priėmimus naudoja verslininkai? Kokie vizitų organizavimo programos darbai? Apibūdinkite priėmimo vadybos dešimtį darbų. Kas nurodoma ruošiant kvietimus priėmimui? Koks pristatymo ir prisistatymo etiketas? Kas nerašytina tarnybinėje vizitinėje kortelėje? Kuo skiriasi kalba nuo tosto. Kokios naudotinos stalo kortelės. Kokios naudojamos ryšių su žiniasklaida formos? Apibūdinkite rašytinės informacijos žiniasklaidai veiksnius. Kokios spaudos konferencijos ir interviu rengimo taisyklės? Kokia garsinio pašto, vaizdo konferencijų ir telekomunikacijos susirinkimų nauda? Kaip suprantame proksemiką, haptiką, okuletiką ir kinetiką? Kokie yra tarpasmeninės erdvės zonos atstumai? Paminėkite etiškos laikysenos, rankų paspaudimo, moralaus žvilgsnio, šypsenos ir veido mimikos aspektus.
    Kita, špera(12 puslapių)
    2010-08-27
  • Braižyba

    Projekcija. Stačiakampė koordinačių sistema. Epiūra. Bendros padėties tiesė. Dvi tiesės. Pėdsakai. Parametrai. Tiesė plokštumoje. Taškas plokštumoje. Plokštumos. Posūkiai. Paviršiai. Sriegis. Srieginiai sujungimai. Kūgis. Pražulniosios aksonometrinės projekcijos. Nuolydis. Apskritimo liestinės. Vietiniai vaizdai. Ovalas. Pjūvis. Kirtinys. Iškeltinis elementas. Eskizas. Surinkimo brėžiniai. Pražulni frontalinė dimetrinė projekcija. Stačiosios prizmės išklotinė. Piramidė. Brėžinių apipavidalinimas.
    Kita, špera(17 puslapių)
    2005-06-10
  • Braižyba (3)

    Projektavimo metodai. Taško projekcijos. Bendros padėties tiesė, jos ilgio radimas trikampio būdu. Tiesės. Dvi tiesės. Linijinių kampų projekcijos. Stataus kampo teorema. Plokštuma, jos vaizdavimo būdai. Ypatingos padėties plokštumos. Tiesė plokštumoje. Bendros padėties tiesės, lygio tiesės. Taškas plokštumoje. Plokštumų sankirta. Matomumas epiūroje. Tiesės ir plokštumos sankirta. Tiesė lygiagreti plokštumai. Dvi lygiagrečios plokštumos. Projekcinių plokštumų pakeitimo būdas. Pasukimas apie ašį statmeną projekcijų plokštumai. Sudėtingi pjūviai, jų tipai. Kirtiniai. Vaizdai, jų sudarymas ir išsidėstymas. Paprasti pjūviai. Kai kurie ypatumai: Pjūviai per briauną ir ploną atraminę sienelę. Cilindrinė sraigtinės linijos, sriegio žymėjimas brėžinyje, kai sriegis paviršiaus išorėje ir viduje. Sujungimas 2 detalių sriegiu. Dviejų paviršių sankirta panaudojant sferas. Cilindro kirtimas plokštuma ir kirtimo tikrasis ilgis. Kūgio kirtimas plokštumomis (5 atvejai) kirtimo tikrasis dydis. Dviejų briaunainių sankirta.
    Kita, špera(14 puslapių)
    2006-12-15
  • Braižybos teorija

    Įvadas. Projektavimo metodai. Dekarto koordinačių sistema. Aksonometrija. Ypatingos padėties tieses. Dviejų tiesių tarpusavio padėtys. Stataus kampo teorema. Paviršiai. Ypatingos padėties plokštumos. Taškas ir tiesė plokštumoje. Plokštumos lygio tiesės. Tiesių ir plokštumų lygiagretumas. Sankirta. Tiesės ir plokštumos sankirta. Projekcinių plokštumų pertvarkymo būdai. Paviršiai. Tiesiniai išklojami paviršiai. Sukimosi paviršiai. Paviršių kirtimas plokštuma. Briaunainio ir plokštumos sankirta. Kūgio išklotinė. Piramidės kirtimas plokštuma. Cilindro kirtimas plokštuma. Kūgio kirtimas plokštuma. Rutulio sankirta su plokštuma. Dviejų briaunainių sankirta. Briaunainio ir sukinio sankirta. Kreivų paviršių sankirta. Dviejų cilindrų sankirta. Sraigtinės linijos ir sraigtiniai paviršiai. Sriegiai.
    Kita, špera(6 puslapiai)
    2006-09-28
  • Hidrogeologija

    Poringumas. Išskiriamos šios poringumo rūšys. Bendrasis poringumas. Atvirasis poringumas. Uždarasis poringumas. Efektyvusis (aktyvusis, dinaminis, kinematinis) poringumas. Drėgmės imlumas (vandens sulaikymo geba). Pagal drėgmės imlumą skiriamos trys uolienų grupė. Higroskopinis drėgmės imlumas (higroskopinė drėgmė, higroskopiškumas). Molekulinis drėgmės imlumas. Kapiliarinis (dalinis) drėgmės imlumas. Absoliutusis drėgmės imlumas. Drėgnis (gamtinis drėgnumas, uolienos drėgnumas). Gravitacinis vandens atidavimas (vandengrąža). Uolienos laidumas. Pagal laidumą uolienos skirstomos. Nelaidumas vandeniui. Kapiliaringumas. Kapiliarinio pakilimo aukštis. Kapiliarinio pakilimo greitis. Vandens garai. Stipriai surištas (higroskopinis) vanduo. Silpnai surištas (plėvelinis) vanduo. Kapiliarinis vanduo. Kapiliaras. Gravitacinis vanduo. Kietos būsenos vanduo. Chemiškai sujungtas vanduo. Konstitucinis vanduo. Kristalizacinis vanduo. Ceolitų vanduo. Nejudrusis požeminis (imobilizuotasis) vanduo. Požeminė hidrosfera. Kondensacinė teorija. Infiltracinė teorija. Juvenilinė teorija. Reliktinė teorija. Požeminio vandens kilmė. Požeminę hidrosferą. Požeminio vandens apytaka. Hidrologinėje vandens apytakoje. Geologinė vandens apytaka. Metamorfogeninė apytaka. Hidrogeologinė vandens apytaka. Aeracijos zona. Kapiliarine zona. Įšalo zona. Hidrogeologinė stratifikacija. Hidrogeologinės stratifikacijos vienetas - vandeningasis kompleksas. Vandeningasis horizontas. Vandeningojo sluoksnio. Absoliučioji vandenspara. Pusiau laidi uoliena (santykinė vandenspara). Laidžioji uoliena. Vandeningoji uoliena. Požeminio vandens fizikinės savybės. Hidrogeologijoje. Savitasis elektros laidis. Radioaktyvumas. Tankis. Klampa. Drumstumas. Spalva. Temperatūra. Vandens savybės. Kvapas. Vandens. Požeminio vandens cheminė sudėtis. Vandens cheminė sudėtis. Makrokomponentai. Makrokomponentai. Biogeninės medžiagos (elementai). Ištirpusios dujos. Mikroelementai. Organinės medžiagos ir mikroorganizmai požeminiame vandenyje. Organinės medžiagos vandenyje. Mikroorganizmus. Požeminio vandens cheminė klasifikacija. Požeminio vandens cheminės savybės. Vandenilio jonų rodiklis. Vandens rūgštingumas. Vandens šarmingumas. Oksidacijos ir redukcijos potencialas. Vandens mineralizacija. Sausasis likutis. Vandens kietumas skirstomas. Bendrasis vandens kietumas. Karbonatinis (pašalinamasis) vandens kietumas. Nekarbonatinis (liekaninis, nepašalinamasis, pastovusis) vandens kietumas-bendrojo. Vandens agresyvumas (vandens korozinė geba). Požeminio vandens rūšys, jų slūgsojimo ypatumai. Požeminis vanduo. Dirvožemio vanduo. Podirvio vanduo. Gruntinis vanduo. Gruntinio vandens paviršius. Tarpsluoksninis vanduo. Spūdinis (pjezometrinis) paviršius. Hidroizopjeza. Artezinis baseinas. Karstiniu vandeniu. Karstas. Versmė (šaltinis). Mineralinė versmė. Kylančioji (spūdinė) versmė. Lietuvos teritorijos požeminis vanduo. Stambiausias stratifikacijos vienetas yra hidrogeologinis aukštas. Gruntinis vanduo. Gruntinis pelkių nuosėdų. Ežerų nuosėdos. Aliuvinėms nuosėdoms. Jūrinės kvartero nuosėdos. Eolinio smėlio. Ledyno tirpsmo tekančio vandens suklostytų (fliuvioglacialinių) nuosėdų. Didžiausia ledyninių ežerų nuosėdų dalis. Glacialinėse nuosėdose.
    Kita, špera(10 puslapių)
    2010-05-20
  • Kinologija (2)

    Kinologija. Šunininkystė. Medžioklinė šunininkystė. Šuns kilmė ir medžioklinės šunininkystės istorija, organizacijos. Kinologų organizacijos. Šuns kūno sandara, konstitucija, eksterjeras. Konstitucija. Eksterjeras. Šuns kūną sudaro. Griaučius sudaro. Galvą sudaro. Snukis iš šono. Kakta. Nosies veidrodėlis. Kaklas. Nugara. Krūtinė. Pilvas. Priekinės kojos. Užpakalinės kojos. Letenos. Kailis. Šuns dantys ir amžiaus nustatymas. Šuns amžius. Šuns matavimas. Yra du pagrindiniai indeksai. Ekspertizė. Naudojami keli vertinimo būdai. Trūkumai. Ydos - aiškiai. Šunų veislės ir jų naudojimas. Sąvoka "grynaveislis". Veislės standartas. Šunų veislių klasifikacija. Kurtai. Svarbiausias šių šunų uždavinys. Skalikai. Retriveriai. Kraujasekiai. Laikos. Urviniai šunys. Paukštiniai šunys. Pointeriai. Spanieliai. Šunininkystės renginiai. Apžiūros. Parodos. Teisėja. Lauko bandymai. Kurtų lauko bandymai. Lauko bandymai voljere. Urvinių šunų lauko bandymai. Paukštinių šunų lauko bandymai laukuose. Šunų lauko bandymai vandenyje. Šunų lauko bandymai sekti kraujo pėdsaku. Skalikų lauko bandymai. Laikų kompleksiniuose lauko bandymuose. Paukštinių šunų kompleksiniai lauko bandymai. Urvinių šunų kompleksiniai lauko bandymai. Varžybos.
    Kita, špera(6 puslapiai)
    2008-06-20
  • Komunikacijų teorija

    Dalykinės komunikacijos samprata, modeliai, lygiai, rūšys, jų ypatumai, trikdžiai. Psichologinis (proceso) požiūris. Komunikacijos rūšys, procesas, modeliai. Socialinė komunikacija. Semiotinis požiūris į komunikaciją. Dirbtiniai ženklai. Bendravimo integralus modelis. Bendravimas-komunikacija. Intrapersonalinė komunikacija. Tarpasmeninė socialinė komunikacija. Asmens-grupės komunikacija. "Asmuo organizacijai ir organizacija asmeniui" komunikavimas. Tarpgrupinė komunikacija. Masinė komunikacija. Tarpkultūrinė komunikacija. Verbalinė ir neverbalinė komunikacija. Rašytinė ir nerašytinė komunikacija. Asmeninė ir dalykinė komunikacija. Komunikacijos proceso elementai. Komunikacijos proceso sąlygos. Komunikacijos proceso modeliai. Komunikacijos procesas: išvados. Komunikacijos efektyvumo lygiai. Dalykinė komunikacija. Kompetencija. Komunikacinė kompetencija – perkeliamoji kompetencija. Kas yra argumentas? Argumentacija, argumentuoti, argumentavimas. Trys argumentų tipai. Argumentacinis diskursas. Argumentavimo kompetencija. Argumentavimo klaidos. Argumentavimo klaidų klasifikavimas. Viešoji kalba. Viešųjų kalbų rūšys. Viešosios kalbos elementai. Debatai. Debatų tema. Debatų dalyviai. 3 debatų principai. Debatų bendrieji principai. Dialogas. Pranešimas spaudai. Pranešimo spaudai rengimo taisyklės. Pranešimo spaudai tekstas. Klausymas. Klausytojų tipai. Vidinės nesiklausymo priežastys. Išorinės nesiklausymo priežastys. Klausymosi būdai. Nereflektyvus klausymasis. Reflektyvus klausimasis. Pagrindines gero klausymosi taisyklės. Verbalinė komunikacija. Komunikatoriaus stilius. Rašymas. Skaitymas. Kalbėjimas. Individualios komunikatoriaus ypatybės. EQ (emocinio intelekto) ir IQ (bendrojo intelekto) santykis komunikacijoje. Kalbėjimo klaidos. Prieštaravimas. Kategoriškumas. Juokavimas pokalbyje. Patarimo davimas. Dalykinė komunikacija raštu. Dalykinės komunikacijos raštu privalumai. 10 efektyvios dalykinės komunikacijos raštu charakteristikų. Laiškų rūšys. Dalykinių laiškų dalys. Laiško rašymo etapai. Auditorijos analizė. Reikia įvertinti šiuos požymius. Turinio analizė. Kalbos analizė. Struktūros analizė. Padėka. Viešosios kalbos. Viešųjų kalbų rūšys. Informacinė funkcija. Apeliacinė funkcija. Estetinė funkcija. Informacinės kalbos. Apeliacinės kalbos. Emocinės kalbos. Viešosios kalbos parengimo formos. Patarimai, kurie padės įveikti pakylos baimę. Eristika. Teorinės eristikos reikalavimai. Semiotikos istorija. Šiuolaikinės semiotikos pradininkai. Naujosios semiotikos atstovai. Semiotikos kryptys. Semiotika Vilniaus universitete.
    Kita, špera(22 puslapiai)
    2007-04-13
  • Kosmetologinių terminų žodynas nuo A iki Ž

    Kosmetologinių terminų žodynas. A. Abrazija. Absorbcija. Adipocitas, AHA, Ajurveda... Ž. Žaizdos. Želė. Žvynelinė.
    Kita, špera(33 puslapiai)
    2008-11-05
  • Kraštotvarka (6)

    Kraštotvarka. Kraštovaizdis. Gamtinis kraštovaizdis. Kaimiškasis kraštovaizdis. Miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis. Kultūrinis kraštovaizdis. Kraštovaizdžio architektūra. Kraštovaizdžio pažinimas. Kraštovaizdžio formavimas. Kraštovaizdžio planavimas. Kraštovaizdžio tvarkymas. Kraštovaizdžio tvarkymo planas. Kraštovaizdžio tvarkymo zona. Kraštovaizdžio teritorinė struktūra. Kraštovaizdžio politika. Kraštovaizdžio vadyba (valdymas). Kraštovaizdžio apsauga. Apsaugos reglamentas. Apsaugos zonos. Kraštovaizdžio kokybės etalonas. Kraštovaizdžio vizualinė kokybė. Kraštovaizdžio vizualinės aplinkos kokybė. Estetinė kraštovaizdžio kokybė. Darnus vystymasis. Teritorijų planavimas. Bendrasis planas. Specialusis planas (projektas). Specialusis teritorijų planavimas. Detalusis planas. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Ilgalaikė ūkio plėtros strategija. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Bendrasis programavimo dokumentas. Strateginis planavimas. Želdynas. Želdynų sistema. Žalioji jungtis. Atskirasis želdynas. Priklausomasis želdynas. Želdyno kūrimas. Želdynų apsauga. Želdynų atkūrimas. Želdyno tvarkymas. Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas. Želdyno pertvarkymas. Želdyno naikinimas. Istorinis želdynas. Istorinio želdyno atkūrimas. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Arboretumas. Dendrologinis rinkinys. Parkas. Valstybinės reikšmės parkas. Miesto ar miestelio sodas. Skveras. Želdynų normavimas. Želdiniai. Želdinių būklės ekspertizė. Krūmas. Krūmokšnis. Puskrūmis. Liana. Medis. Medžių ir krūmų naikinimas. Veja. Žolinis augalas. Suinteresuota visuomenė. Želdynų ir želdinių savininkas. Želdynų ir želdinių valdytojas. Kraštotvarkos tikslas. Visuomenė. Kraštotvarkoje aplinka apibūdinama keturiais aspektais. Pagrindiniai globalinės ekologinės krizės aspektai. Europos kontekste iškelti kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos reikalavimai natūraliam kraštovaizdžiui. Pagal antropogeninio poveikio laipsnį skiriami du pagrindiniai kraštovaizdžio tipai. Abiogeniniams komponentams priskiriama. Biogeniniams priskiriama. Sukultūrintas kraštovaizdis pagal antropogeninio poveikio laipsnį yra dviejų atmainų. Antropogenizuotas kraštovaizdis. Antropogeninis kraštovaizdis. Atsižvelgiant į žmogaus poveikio aplinkai laipsnį ir pobūdį, Lietuvoje vartojami du gamtos ir žmogaus veikla formuojamo kraštovaizdžio apibrėžimai. Kultūrinių kraštovaizdžių kategorijos. Kraštovaizdžio kitimas yra siejamas su šiais procesais. Kraštovaizdžio formavimo principai. Kraštovaizdžio bei visos aplinkos pertvarkymas turi atitikti keturis pagrindinius aplinkos kokybės formavimo reikalavimus. Teritorijų plėtros uždaviniai kraštotvarkoje. Kraštotvarkos srityje tvariai teritorijos plėtrai pasiekti būtina. Pagrindiniai teritorijos raidos tikslai yra optimizuoti. Kraštovaizdžio planų lygmenys. Kraštovaizdžio planų organizatoriai. Rengti kraštovaizdžio planus turi teisę. Kraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė, nustatomi prioritetai ir parengiami sprendiniai. Kraštovaizdžio planą sudaro grafinė dalis. Kraštovaizdžio tvarkymas. Kraštovaizdžio analizė ir vertinimas. Želdynai. Pagrindinės želdynų funkcijos. Želdynai klasifikuojami į... Atskirieji želdynai pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį yra. Nustatyti šie miesto rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų minimalūs plotai. Istoriniai valstybiniai parkai nustatomi pagal šiuos kriterijus, kai... Svarbiausi įstatymai.
    Kita, špera(7 puslapiai)
    2009-04-06
  • Kultūrologija

    Kultūros apibūdinimas ir struktūra. Kultūros samprata. Subkultūra. Kontrkultūra. Reliatyvumas. Tyrimo raida ir metodikos. Kultūrologinės teorijos. Kultūros raidos teorija. Kultūrinių ciklų teorija. Religijos ir kultūros santykis. Religiniai ir kultūriniai regionai. Erdvės sakralinė struktūra. Ūkinė veikla ir kultūra. Ūkinių – kultūrinių tipų teorija. Medžiotoju rankiotojų kultūros tipas. Žemdirbių ūkinis kultūrinis tipas. Biologinių procesų ir kultūros santykis. Kultūros vertybių sistema. Mitybos kultūra, tabu. Šeimos ir santuokos formos.
    Kita, špera(8 puslapiai)
    2006-04-25
  • Leidinių paruošimo procesai

    Svarbiausios optinių sistemų charakteristikos. Šviesos moduliatoriai ir deflektoriai. Energetiniai ir fotometriniai dydžiai. Fotoformų gamyba. Liuksmetrai. Medžiagų optinės charakteristikos. Elektroninis spalvų skaidymas ir koregavimas. Densitometrai. Reprodukcinė kamera. Rastrai ir fotografinis rastravimas. Juodai baltos fotografijos procesas. Elektroninis spalvų skaidymas ir koregavimas. Šviesai jautrios medžiagos. Sensitometrija. Ideali optinė sistema. Didinimai. Spalvų atgaminimo principai. Spalvų iškraipymai. Spalvų skaidymas ir atgaminimas. Objektyvai. Lupa. Mikroskopo optinė schema. Skenerių tipai ir charakteristikos. Elektroninis spalvų skaidymas ir koregavimas. Teleskopinės sistemos. Stebėjimo vamzdžiai. Fotoaparatai ir jų charakteristikos. Skaitmeniniai fotoaparatai. Skeneriai. Fotometrijos principai ir fotometrai.
    Kita, špera(10 puslapių)
    2008-03-03
  • Muzeologija. Muziejų istorija

    Muzeologijos istorija. Tyrimo objektas, metodas, struktūra. Muziejininkų ruošimo problemos. Muziejų istorija. Renesanso epocha. Muziejų raidos tendencijos. Muziejų modernizavimas. Muziejų atsiradimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ekomuziejus. Viešojo muziejaus Lietuvoje atsiradimas. Baublio muziejus. Vilniaus Senienų muziejus. Muziejai tarpukaryje. Sovietmetis ir nepriklausomybė. Muziejinio objekto bei muziejinės. komunikacijos ypatybės. Muziejaus fondai ir jų klasifikacija. Ekspozicijos, parodos, eksponato ir jo saugojimo sąvokos. Ekspozicijų tipologijos. Ekspozicinė medžiaga ir jos tipologijos. Lankytojai.
    Kita, špera(12 puslapių)
    2006-05-25
  • Patentotyra

    Gelbėjimosi ant vandens priemonės. Technikos lygio tyrimas. Atliekamas tyrimas ir jo tikslai. Tyrimo reglamentas. Peržiūrėta patentinė dokumentacija. Peržiūrėta mokslinė–techninė dokumentacija (10). Išvados. Lietuviškas išradimas. Saugos diržų panaudojimas. Išradimo apibrėžtis.
    Kita, špera(68 puslapiai)
    2006-04-18
  • Prekių mokslas

    Siuvinių kokybės reikalavimai ir laikymas. Estetiniai reikalavimai. Siluetas. Drabužių forma. Higieniniai reikalavimai. Eksploataciniai reikalavimai. Ekonominiai reikalavimai. Trikotažo struktūra ir savybės. Skersinis trikotažas. Metmeninis trikotažas. Stiprumas. Atsparumas susidėvėjimui. Irstamumas. Rietimasis. Oro pralaidumas. Šilumos laidumas. Estetinės trikotažo savybės. Įsielektrinimas. Pilingas. Trikotažo prekių asortimentas. Trikotažo baltiniai. Vyriški baltiniai. Viršutiniai marškiniai. Apatiniai marškiniai. Apatinės kelnės. Moteriški baltiniai. Kelnaitės. Moteriški marškiniai. Apatinukai. Apatiniai sijonai. Peniuarai. Pižamos. Garnitūrai. Vaikiški baltiniai. Siaustinėliai. Šliaužtinukai. Naktiniai marškiniai. Smėlinukai. Kombinezonai. Sportiniai baltiniai. Marškinėliai. Glaudės. Sportiniai megztinukai. Maudymosi kostiumai. Viršutinis trikotažas. Viršutinis trikotažas suaugusiems. Džemperis. Švarkai. Liemenės. Nertiniai. Palaidinukės. Suknelės. Moteriški kostiumai. Glaudžios kelnės. Slidinėjimo kostiumai. Viršutinis trikotažas vaikams. Paltukai. Pelerina. Vaikiški kostiumai. Trikotažo prekių kokybės reikalavimai ir laikymas. Avalynės prekės. Odinės avalynės asortimentas. Avalynės modelis. Avalynės dydis ir apimlumas. Odinės ir guminės avalynės laikymas. Buitinės stiklo prekės. Buitinių stiklo prekių asortimentas. Stiklo gaminių kokybės reikalavimai ir laikymas. Stiklo masės ydos. Buitinės keramikos struktūra ir savybės. Mechaninis tvirtumas. Maistiniai riebalai. Aliejaus gamyba. Kruopos, kruopų kokybė. Miltai, miltų kokybė. Kruopų ir miltų laikymas. Pienas ir pieno produktai. Mėsa ir mėsos produktai. Subproduktai. Skonio prekės. Nemaisto prekių laikymo ypatumai. Pervežimo sąlygos.
    Kita, špera(25 puslapiai)
    2005-12-12
  • Radiobiologija

    Jonizacinės kameros. Dujų išlydžio skaitikliai. Scintiliacinis jonizuojančios spinduliuotės metodas. Cheminis jonizuojančios spinduliuotės aptikimo metodas. Puslaidininkis, liuminescencinis, kolorimetrinis aptikimo metodai. Kosminė spinduliuotė. Vidinių apšvitos dozių skaičiavimas. Tef esmė, apskaičiavimas. Apšvitos dozės gyventojams. Ekspozicinė dozė. Sugertoji dozė. Lygiavertė dozė. Svorio audinių jautrio daugiklio esmė apskaičiuojant efektyviąją dozę. Radioaktyvios medžiagos, savitasis ir tūrinis aktyvumas. Elektringųjų dalelių sąveika su medžiaga. Neelektringųjų dalelių sąveika, alfa virsmas, savybės. Beta virsmai, dalelių savybės. Elektrono pagava. Radioaktyvaus skilimo pastovioji ir pusėjimo trukmė. Radioaktyvios šeimos. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Natūralūs ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Radonas. Mėginių aktyvumo ir savitojo aktyvumo nustatymas. Elektronų išsidėstymas atome. Branduolio sudėtis branduolinės jėgos. Maisto produktų bandinių atrinkimo metodai. Pašarų atrinkimo metodai. Dirvožemio atrinkimo metodai. Vandens bandinių atrinkimo metodai. Bandinių įpakavimo, gabenimo taisyklės. Izotopai, izobarai, izotonai, izomerai. Gama spinduliuotės savybės.
    Kita, špera(10 puslapių)
    2007-04-08
  • Sėklininkystė (2)

    Sėklininkystė. Bendros žinios apie sėklą. Sėkla. Sėklotyra. Botaninė sėklotyra. Sėklos kokybės rodikliai. Sėklų spalva. Sėklų kvapas. Sėklų matmenys. Sėklų stambumas. Sėklų forma. Sėklų masė. Sėklų saiko masė. Sėklų pilnumas. Neišsivysčiusios sėklos. Sėklų vienodumas. Sėklų masė. Sėklų saiko masė. Sėklų pilnumas. Neišsivysčiusios sėklos. Sėklų vienodumas. Sėklų stikliškumas. Sėklų švarumas. Sėklų mišiniai. Sėklų drėgnumas. Sėklų daigumas. Dygimo energija. Sėklų gyvybingumas. Sėklų augimo jėga. Sėklos klasė. Sėklų tapatybė. Sėklų amžius. Sėklos kokybės ir derlingumo savybių gerinimo būdai. Sėklos kontrolė. Vidutinio pavyzdžio paėmimas. Veislinių pasėlių blogėjimas. Pirminė sėklininkystė. Superelito ir elito sėklų auginimas. Valstybinė veislės kontrole (aprobacija). Veislės atnaujinimas.
    Kita, špera(5 puslapiai)
    2008-01-15
  • Teritorijų planavimas (2)

    Miesto sąvoka, kriterijai. Kaimo sąvoka, kriterijai. Miestas kaip sistema. Miestas, regionas, aglomeracija. Lietuvos administracinio padalinimo sistema. Lietuvos miestų sistema (gyvenviečių sistema). Miestų reikšmė. Urbanizacijos etapai. Gyventojų skaičiaus augimo šaltiniai. Socialinė, demografinė struktūra ir planavimo ypatumai. Gyventojų struktūros teritorinė diferenciacija. Gyventojų užimtumas, nedarbas. Gyventojų sveikata. Ekonominė bazė, ekonomikos plėtra. Mobilumas. Saugumas mieste. Aplinkos tarša. Eismo sauga. Energijos naudojimas. Triukšmas. Žemės poreikis. Prognozės metodai. Imitacinis modeliavimas. Urbanistinės plėtros koncepcijos. Plėtros būdai. Darnioji plėtra. Plėtros valdymas. Funkcinis zonavimas. Personali erdvė. Funkcinės ir fizinės struktūros elementai. Struktūrų formavimas, principai. Atvira, uždara struktūra (pvz). Monocentrinė, policentrinė struktūra (pvz). Kompaktinė, diskrecinė struktūra (pvz). Susisiekimo sistemų ir miesto evoliucija. Integruota struktūra. Linijinė struktūra. Decentralizuota koncentracija. Susisiekimo būdas ir plėtros galimybės. Susisiekimo sistemos sąvoka. Susisiekimo poreikis ir galimybės. Susisiekimo būdai. Susisiekimo planavimo bendrieji tikslai. Funkciniai tikslai. Socialiniai tikslai. Aplinkosauginiai tikslai. Saugaus eismo tikslai. Specialūs tikslai. Ekonominiai tikslai. Būdai realizuoti susisiekimo tikslus. Teritorijų ir erdvių poreikis susisiekimui. Teritorijų ir erdvių paskirtis. Gatvių tinklo reikalavimai. Gatvių, aikščių ir zonų klasifikavimas. Tranzitinis eismas. Aplinkkeliai. Užmiesčio keliai. Automobilių transporto infrastruktūra. Geležinkelio infrastruktūra. Oro transporto infrastruktūra. Vandens transporto infrastruktūra. Gyvenamoji teritorija, jos funkcinė struktūra. Fizinė struktūra. Būsto tipai, poreikis. Naudotojų zonos. Gyvenamojo namo sklypo ploto skaičiavimas. Minimali sklypo struktūra. Gyvenamoji teritorija miesto struktūroje. Pramonės teritorijų (PT) dydžiai. PT funkcinė struktūra. PT fizinė struktūra. Sanitarinės zonos. Apsaugos zonos. Miesto centras (MC). Centrų sistema. MC planavimo tikslai. MC miesto struktūroje. Želdynų paskirtis. Želdynų sistemos. Vilniaus gyvenamosios teritorijos. Vilniaus pramonės ir komunalinių įmonių teritorijos. Vilniaus želdynų sistema. Vilniaus socialinė ekonominė raida. Vilniaus ekonomikos plėtra.
    Kita, špera(22 puslapiai)
    2006-10-18
  • Teritorijų planavimas (3)

    Miesto sąvoka, kriterijai. Kaimo sąvoka. Aglomeracijos sąvoka. Miesto regionas. Miesto kaip sistemos visuma. Ką reiškia miesto kaip sistemos supratimas. Miestų reikšmė ir prieštaringumas. Bendrosios gyvenviečių problemos. Miestų raidos etapai. Gyvenviečių gyventojų skaičiaus augimo šaltiniai. Socialinės demografinės gyventojų struktūros įtaka planavimui. Gyventojų struktūros teritorinė diferenciacija. Gyvenviečių sistemos sąvoka. Gyvenviečių sistemos pagrindiniai bruožai. Lietuvos gyvenviečių sistema. Gyventojų užimtumas. Ekonominė bazė. Ekonomikos plėtros prielaidos. Gyventojų lokalizacinis mobilumas. Komunikacinis mobilumas. Gyventojų sveikatos urbanistiniai veiksniai. Gyventojų saugumas. Aplinkos taršos problema. Urbanistinės taršos mažinimo priemonės. Eismo saugos problema. Teritorijų planavimo priemonės eismo saugai didinti. Triukšmo problema. Triukšmo slopinimo būdai ir priemonės. Žemės poreikis miestams, miesteliams ir kaimams. Žemės naudojimo intensyvumas. Pagrindinės Žemės naudojimo paskirtys. Valstybės ir savivaldybės pareigos finansavimo ir investicijų sferoje. Privačios investicijos gyvenvietėse. Teritorijų planavimo samprata. Teritorijų planavimo objektai. Planavimo dalyviai. Visuomenės dalyvavimas planavime. Strateginis planavimas. Bendrasis planavimas. Detalusis planavimas. Specialusis planavimas. Imitacinis modeliavimas planavime. Normatyvinis planavimas. Analogų metodas. Strateginiai planavimo tikslai. Fizinio planavimo tikslai. Planavimo normos. Valstybinė planavimo priežiūra. Visuomenės įvertinimas. Finansinis įvertinimas. Politinis įvertinimas. Planavimo apribojimai. Poveikis gyventojams ir aplinkai. Informacinė planavimo bazė. Raidos prognozė. Savaiminė raida. Organizuota plėtra. Darnioji (subalansuota) plėtra. Rekonstravimo sąvoka. Atnaujinimo sąvoka. Konversijos sąvoka. Teritorijų plėtros valdymas. Miesto struktūros elementai. Miesto struktūra, formavimo tikslai. Funkcinio zonavimo principas. Funkcinės integracijos principas. Uždaros ir atviros sistemos. Monocentrinės ir policentrinės struktūros. Kompaktinės ir diskrecinės struktūros. Viešojo susisiekimo reikšmė miesto struktūrai ir raidai. Susisiekimo poreikis ir galimybės. Susisiekimo būdų racionalaus naudojimo ribos. Susisiekimo funkciniai tikslai. Susisiekimo bendrieji tikslai. Susisiekimo aplinkosauginiai tikslai. Susisiekimo ekonominiai tikslai. Stačiakampio gatvių tinklo savybės. Spindulinio žiedinio gatvių tinklo savybės. Gatvių tinklo efektyvumo kriterijai. Pagalbinių gatvių tinklo efektyvumo kriterijai. Greito eismo gatvė (A kat.). Pagrindinė gatvė (B kat.). Aptarnavimo gatvė (C kat.). Būsto poreikis. Būsto tipai. Užstatymo tipai. Gyvenamosios teritorijos fizinė struktūra. Gyvenamosios teritorijos padėtis miesto struktūroje. Pramonės teritorijų dydžiai. Pramonės teritorijų funkcinės struktūros. Pramonės įmonės sanitarinės zonos. Pramonės įmonių apsaugos zonos. Miesto centro ypatumai. Miesto centro sistema. Miesto centro planavimo uždaviniai. Miesto centro plėtra. Želdynų paskirtis. Želdynų schemos miesto struktūroje. Techninės infrastruktūros tikslai. Techninės infrastruktūros objektas. Priemiestinės zonos nauda miestui. Miesto nauda priemiestinei zonai. Užmiesčio kelių reikšmės kategorijos. Užmiesčio kelių techninės kategorijos. Aplinkkelių paskirtis. Autobusų keleivių stotys. Krovinių stotys (terminalai). Geležinkelio transporto įranga. Oro uostai. Jūrų uostas. Jūrų terminalas. Gyvenamojo pastato sklypo privalomas minimalus plotas. Gyvenamojo namo sklypo struktūra.
    Kita, špera(35 puslapiai)
    2006-11-09
  • Teritorijų planavimas (8)

    Teritorijų planavimas kaip kraštotvarkos. Lietuvos respublikos teritorijų planavimo. Teritorijų planavimas ir jo tikslai. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir įgyvendinimas. Teritorijų planavimo dokumentai. Planavimo sąlygų rengimas. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas. Teritorijų planavimo viešumas. Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti tvarka. Teritorijų planavimo informacinė sistema. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra. Bendrasis teritorijų planavimas. Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas. Apskrities teritorijos bendrasis planas. Savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Miestų ir miestelių teritorijų bendrieji planai. Specialusis teritorijų planavimas. Žemėtvarkos planavimo dokumentai – specialiojo teritorijų planavimo dalis. Žemėtvarkos schemos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.
    Kita, špera(10 puslapių)
    2009-12-07
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po