Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Lietuvos geografija>Lietuvos geografijos šperos

Lietuvos geografijos šperos (3 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Lietuvos gamtinė geografija

    Lietuvos geografinė ir geopolitinė padėtis. Lietuvos Respublikos plotas ir gyventojų skaičius. Geografinė padėtis ir jos įvertinimas. Lietuvos sienos. Sausuminių ir jūrinių sienų apibūdinimas. Kraštiniai Lietuvos Respublikos taškai. Geometrinis Lietuvos centras. Geopolitinė Lietuvos padėtis. Artimi ir tolesni kaimynai, jų požiūris į Lietuvą. Geopolitinis Lietuvos sienų spaudimas ir kaita. Administracinis Lietuvos suskirstymas. Administraciniai vienetai, jų atsiradimas ir raida. Administracinio suskirstymo istorinė raida. Dabartinis suskirstymas. Valstybinė ir politinė santvarka. Herbas, vėliava, himnas. Svarbiausi valdžios organai miestuose ir kaimuose. Leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia, teisinė valdžia. Žiniasklaida. Valstybinė kalba, partijos ir visuomeninės organizacijos. Geologinė padėtis. Bendrieji geologijos raidos bruožai iki kvartero. Archainė ir proterozojaus eros. Kristalinis pamatas. Lietuvos teritorijos raida paleozojuje, mezozojuje ir kainozojuje. Teritorijos raida Kvartero metu. Apledėjimas ir tarpledynmečiai. Teritorijos raida poledynmetyje. Bendrieji Lietuvos reljefo bruožai. Pagrindinės reljefo formos: žemumos, lygumos, plynaukštės, aukštumos. Dabartinio reljefo ryšys su geologine praeitimi (priekvarteru). Orografinis Lietuvos suskirstymas. Orografinių vienetų apibūdinimas. Upių slėnių ir ežerų dubenų susidarymas ir raida. Dabartiniai veiksniai, keičiantys Lietuvos paviršių. Žemės turtų paieškos ir jų reikšmė. Naudingų iškasenų susidarymo sąlygos ir dėsningumai. Kristalinis pamatas ir jo turtai. Pagrindinių sluoksnių žemės turtai, jų ryšys su geologine praeitimi. Kvartero periodo žemės turtai. Neišsenkantys turtai ir jų panaudojimas. Lietuvos klimato kaita geologinėje praeityje, istoriniais laikais. Svarbiausi Lietuvos klimato bruožai. Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato pereinančio iš jūrinio į sausuminį savybės. Atskiri klimato elementai. Lietuvos klimato ypatumai atskirais metų laikais. Lietuvos klimato rajonai. Ūkinis klimato įvertinimas. Vandenų bendra apžvalga. Požeminiai vandenys, jų tipai, slūgsojimo sąlygos, dinamika, temperatūrų rėžimas. Mineraliniai vandenys ir jų tipai. Požeminių vandenų reikšmė. Paplitimas, panaudojimas, apsauga. Upių tinklo susidarymas ir tankumas. Baseinai, vandenskyros, nuolydžiai. Upių mityba, nuotėkis, temperatūrų rėžimas. Upių reikšmė krašto apgyvendinimui. Didesnių Lietuvos upių apibūdinimas. Kanalai ir jų reikšmė. Ežeringumas praeityje ir dabar. Ežerų kaitos priežastys. Genetinė ežerų dubenų klasifikacija. Svarbiausi Lietuvos ežerai ir ežerynai. Ežerų raida, nuosėdos, hidrochemija, autrafizacija. Ežerų ūkinis panaudojimas ir apsauga. Pelkėdaros procesai Lietuvoje. Pelkių susidarymas ir raida, tipai, augalija. Pelkių apsauga. Kauno, Antalieptės, Elektrėnų marių reikšmė. Kuršių marios ir jos reikšmė. Baltijos jūra – vartai į pasaulį. Dirvožemio susidarymas ir bendrieji bruožai. Dirvodarinės uolienos, jų paplitimas, kilmė. Dirvožemius formuojantys veiksniai. Natūralūs Lietuvos dirvožemiai. Dirvožemio derlingumą įtakojančios priemonės. Lietuvos dirvožemių rajonavimas. Natūralios augalijos istoriniai bruožai. Pelkiniai augalai. Augalų bendrijos. Ekologinė miškų situacija. Pievų tipai, paplitimas, reikšmė. Vidaus vandenų augalijos apžvalga. Ruderalinė ir introdikuota augalija. Parkai ir jų tipai. Vaistažolės. Lietuvos augalijos rajonavimas. Stuburinių gyvūnų suskirstymas. Gyvūnijos kompleksai. Dabartinės faunos raida. Aklimatizuoti gyvūnai. Raudonoji knyga. Faunos įtaka geografinei aplinkai. Saugotinos Lietuvos teritorijos. Saugotinų teritorijų sistema. Rezervatai, regioniniai parkai, draustiniai, jų paplitimas ir reikšmė. Sritys ir rajonai.
    Lietuvos geografija, špera(37 puslapiai)
    2006-01-23
  • Lietuvos rezervatai (5)

    Saugomų teritorijų steigimas. Saugomų teritorijų tikslas ir uždaviniai. Saugomų teritorijų klasifikavimas. Saugomų teritorijų plotų dinamika. Rezervatai. Kamanų rezervatas. Čepkelių rezervatas. Viešvilės rezervatas. Žuvinto biosferos rezervatas. Kernavės kultūrinis istorinis rezervatas. Nacionaliniai parkai. Aukštaitijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinis parkas. Žemaitijos nacionalinis parkas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Trakų istorinis nacionalinis parkas. Regioniniai parkai. Nemuno kilpų regioninis parkas. Metelių regioninis parkas. Labanoro regioninis parkas. Aukštadvario regioninis parkas. Nemuno deltos regioninis parkas. Draustiniai. Valstybiniai draustiniai. Herpetologiniai draustiniai skirti. Ichtiologiniai draustiniai skirti. Entomologiniai draustiniai skirti. Saugomi kraštovaizdžio objektai ir gamtos paminklai.
    Lietuvos geografija, špera(16 puslapių)
    2009-09-21
  • Lietuvos visuomeninė geografija

    Dabartinė Lietuvos ekonominė būklė. Lietuvos vieta pasaulyje pagal socialinės raidos indeksą. Valstybės skolos, jų atsiradimo priežastys. Bendras vidaus produktas (BVP) ir Lietuvos vieta pagal bendrą vidaus produktą (BVP). Svarbiausi eksporto partneriai, jų kaitos tendencijos. Svarbiausios eksporto prekės ir jų grupės. Svarbiausi importo partneriai, jų kainos tendencijos. Svarbiausios importo prekės ir jų grupės. Lietuvos ūkio struktūra feodalizmo laikais. Lietuvos ūkio struktūra carizmo metais. Nepriklausomos Lietuvos ūkio struktūra. Tarybinių metų ūkio struktūra. Lietuvos ūkio struktūriniai pokyčiai Atgimimo metais. Paslaugų geografijos struktūra, kaitos tendencijos. Paslaugų geografijos raidos istoriniai bruožai. Geležinkelių transportas, praeitis, dabartis, perspektyva. Sauskeliai, jų svarba krašto išvystyme. Oro transporto, jo kaitos tendencijos, perspektyva. Vandens ir vamzdžių transportas, perspektyva. Ryšiai, jų sistemos, vaidmuo, ateities perspektyva. Lietuvos kaip tranzitinės valstybės privalumai. Statybų geografija, dabartinė statybų būklė. Sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo geografija. Švietimo ir mokymo geografija. Buitinio gyventojų aprūpinimas, jo būklė, perspektyva. Mažmeninė ir didmeninė prekyba, jos būklė, perspektyvos. Finansų ir kreditų sistema. Bankai ir jų vaidmuo. Turizmo geografija: išvažiuojamasis ir įvažiuojamasis turizmas. Lietuvos turizmo ištekliai, jų paplitimas. Rekreacinė geografija, jos struktūra, ištekliai. Lietuvos elektroenergetika, perspektyva. Kuro balansas ir jo kaita. Energetinė sistema: praeitis, dabartis, ateitis. Hidroenergetika, jos perspektyvos. Vietiniai kuro ištekliai, jų panaudojimo galimybės. Mėsos pramonė: praeitis, dabartis, perspektyvos. Pieno pramonė: praeitis, dabartis, ateitis. Cukraus pramonė, jos perspektyva. Alaus ir kitų gėrimų pramonė, dabartinė padėtis. Vaisių – daržovių konservų pramonė. Konditerijos ir duonos pramonė. Žuvies pramonė: praeities, dabartis, ateitis. Lengvosios pramonės raidos apžvalga. Tekstilės pramonė, jos dabartinė būklė. Trikotažo pramonė, svarbiausios įmonės. Odos ir kailių pramonė, dabartinė būklė. Siuvimo pramonė, svarbiausios įmonės, ateitis. Miško ir medžio apdirbimo pramonė (išskyrus baldų). Baldų pramonė: jos dabartinė būklė. Arklininkystė, jos vaidmuo, dabartinė padėtis, perspektyva. Stiklo ir cemento pramonė, dabartinė būklė. Mašinų ir metalo apdirbimo pramonės struktūra. Elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonė, problemos, ateitis. Žemės ūkio mašinų pramonė: praeitis, dabartis, ateitis. Laivų statyba, aviacijos ir automobilių pramonė. Chemijos pramonės struktūra, istorinė apžvalga. Naftos pramonė, dabarties problemos, ateitis. Trąšų pramonės, dabartinė padėtis, perspektyva. Formacijos pramonė, jos svarba, ateitis. Biochemijos pramonė, gaminama produkcija, perspektyva. Žemės ūkio vieta Lietuvos ūkio struktūroje. Žemės ūkio raidos istoriniai bruožai. žemės ūkio struktūra, kaitos tendencijos. Augalininkystė; jos struktūra, kaitos tendencijos. Svarbiausios grūdinės kultūros, paplitimas, derlingumas. Cukriniai runkeliai – svarbiausia techninė kultūra. Linai – prioritetinė žemės ūkio šaka. Rapsas – paplitimas, panaudojimas, derlingumas. Bulvės – kaip techninė ir pašarinė kultūra. Svarbiausios pašarinės kultūros, jų paplitimas. Daugiametės pašarinės kultūros, jų paplitimas. Vienmetės pašarinės kultūros, jų paplitimas. Pagalbinės augalininkystės šakos, jų svarba. Šiltnamių ūkis, jo perspektyva, auginama produkcija. Gyvulininkystė – svarbiausia žemės ūkio šaka. Galvijininkystė, jos istorinė raida, perspektyvos. Melžiamų karvių ūkis, problemos, perspektyvos. Kiaulininkystė, jos ateities perspektyva. Paukštininkystė, dabartinė padėtis, problemos. Statybinių medžiagų pramonė (išskyrus stiklo ir cemento pramonę). Avininkystė ir ožkininkystė, jų perspektyva. Bitininkystė, kailinių žvėrelių auginimas. Žemės ūkio naudmenos, jų paskirstymas. Dabartiniai žemės naudotojai, jų kaitos tendencijos. Agrarinė reforma, jos esmė, vykdymo eiga, problemos. Medžio perdirbimo pramonė, struktūra, problemos. Pagalbiniai miško verslai, jų reikšmė. Medžioklė kaip pagalbinė ūkio šaka. Strateginės žemės ūkio raidos kryptys. Žemės ūkio finansavimo galimybės. Europos Sąjungos (ES) reikalavimai žemės ūkiui.
    Lietuvos geografija, špera(22 puslapiai)
    2006-05-22