Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Gamtinė geografija>Gamtinės geografijos konspektai

Gamtinės geografijos konspektai (21 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Atsinaujinantys energijos šaltiniai (3)

    Geoterminė, potvynių, atoslūgių, bangų mūšos, jūrų vandens šilumos, jūrų srovių, upių, saulės, vėjo energijos bioenergetika.
    Gamtinė geografija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-01-17
  • Dirvožemio geografija

    Lietuvos dirvožemio dangos ypatumai. Klimatas. Žiemos laikotarpis. Reljefas. Augalijos dangos pokyčiai poledynmetyje ir įtaka dirvožemių dangos formavimuisi. Supratimas apie skirstymą į tipus, potipius, rūšis, atmainas. Lietuvos dirvožemio rajonai. Ankstesnieji dirvožemio dangos rajonavimai (pagal J. Garmų ir J. Vaitiekūną, J. Juodeikį). Dabartinis rajonavimas (2001 metais). Vakarų zona (6 rajonai). Vidurio Lietuvos žemumos zona (5 rajonai). Baltijos aukštumų zona (8 rajonai). Dirvožemių klasifikacijos. Lietuvos dirvožemiai (tipai, potipiai, rūšys ir skirtumai tarp jų).
    Gamtinė geografija, konspektas(30 puslapių)
    2009-03-30
  • Drėgnieji pusiaujo miškai

    Drėgnieji pusiaujo miškai. Gyvūnija. Beždžionės. Augalija. Epifitai ir vijokliniai augalai. Nykstantys pusiaujo miškai. Geografinė padėtis. Afrikos drėgnųjų miškų gyventojai. Bantai. Klimatas. Darbas iliustruotas nuotraukomis.
    Gamtinė geografija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-11-17
  • Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai

    Uraganas. Kaip uraganas susidaro? Kurie uraganai pavojingiausi? Žemės drebėjimas. Tragiškiausi žemės drebėjimai. Potvynis. Potvynių - atoslūgių kinetinė energija. Cunamis. Nuošliauža. Didžiausios nuošliaužos.
    Gamtinė geografija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-05-17
  • Geografinės zonos

    Ledynai (bendra). Ledynai (gyvūnija). Arktinė dykuma (bendra). Arktinė dykuma (gyvūnija). Tundra (bendra). Tundra (gyvūnija). Taiga (bendra). Taiga (gyvūnija). Mišrieji ir plačialapiai miškai (bendra). Mišrieji ir plačialapiai miškai (gyvūnija). Stepės (bendra). Stepės (gyvūnija). Kserofitų miškai ir krūmynai (bendra). Kserofitų miškai ir krūmynai (gyvūnija). Dykumos ir pusdykumės (bendra). Dykumos ir pusdykumės (gyvūnija). Savanos (bendra). Savanos (gyvūnija). Drėgnieji pusiaujo miškai (bendra). Drėgnieji pusiaujo miškai (gyvūnija). Vertikalusis zoniškumas.
    Gamtinė geografija, konspektas(6 puslapiai)
    2005-10-29
  • Gruntiniai vandenys

    Gruntinių vandenų gylio teritorinė kaita. Gruntinių vandenų mityba. Gruntinio vandens srautas. Gruntinių vandenų ryšys su paviršiniais ir tarpsluoksniniais vandenimis. Gruntinių vandenų zoniškumas. Gruntinių vandenų tipai. Gruntinio vandens poveikis betonui. Gruntinių vandenų mineralizacija.
    Gamtinė geografija, konspektas(3 puslapiai)
    2006-11-08
  • Kaukazo ir Krymo kalnai

    Azijos kalnai: Kaukazas ir Krymas. Nuotraukos. Kaukazo kalnų sistema. Kaukazo ir Krymo kalnų formavimosi istorija. Kaukazo kalnai. Erozinis slėnis.
    Gamtinė geografija, konspektas(5 puslapiai)
    2007-10-18
  • Klimato atšilimas (2)

    Klimato šiltėjimas paskatino kurti naujas hipotezes. Pastarieji metai pateikia vis naujų globaliosios temperatūros rekordų. Oro temperatūros kaitos tendencijos įvairiuose kontinentuose. Koks klimatas Lietuvoje? Kokio klimato tikėtis ateityje? Oro temperatūra. Krituliai.
    Gamtinė geografija, konspektas(4 puslapiai)
    2005-12-06
  • Ledynų ir ledynų tirpsmo vandens suformuotas reljefas

    Įvadas. Ledynų formavimasis. Ledynų masės judėjimas. Ledynų dinamika. Ledynų tirpimas. Transportinė ledynų veikla. Egzarazinė ledynų veikla. Akumuliacinė ledynų veikla. Akvagalaciniai procesai. Geografinis ledynų paplitimas.
    Gamtinė geografija, konspektas(7 puslapiai)
    2009-11-16
  • Medžiai ir jų mediena

    Lapuočiai. Kieti. Paprastasis klevas. Paprastasis ąžuolas. Paprastasis skroblas. Graikinis riešutmedis. Minkšti. Gelsvažiedis tulpmedis. Trapusis gluosnis. Baltasis gluosnis. Spygliuočiai. Paprastasis kadagys. Sibirinė pušis. Europinis maumedis. Baltoji eglė. Vaismedžiai. Paprastoji kriaušė. Miškinė obelis. Šermukšnis. Medžiai egzotai. Baobabas. Ginkmedis. Sekvoja. Ne mūsų krašto medžiai. Bambukas. Cinamonas.
    Gamtinė geografija, konspektas(15 puslapių)
    2007-04-20
  • Mineralogija (2)

    Mineralų cheminė sudėtis: kristalų cheminė sudėtis. Mineralų cheminiai elementai. Cheminių jungčių tipai ir jų struktūrinė charakteristika. Ryšys tarp mineralų cheminės sudėties ir kristalinės struktūros. Vanduo mineraluose. Vanduo kristaluose. Cheminės formulės. Dujiniai, skysti ir kieti intarpai mineraluose. Koloidų reikšmė mineralų susidarymo procesuose. Tankiausio sudėjimo struktūros. Koordinacinio skaičiaus, efektyvaus spindulio sąvoka. Svarbiausi kristalinių struktūrų tipai. Mineralų kristalinių struktūrų defektai. Amorfinės medžiagos. Metamiktinis mineralų struktūrų irimas. Izomorfizmas ir polimorfizmas mineraluose. Izomorfizmo rūšys, vidiniai ir išoriniai veiksniai, sąlygojantys izomorfinius pakitimus mineraluose. Epitaksijos reiškiniai. Nestabili mineralų būsena. Politipija. Gamtoje randamų mineralų kristalų išorė, forma, habitas, pavidalas. Sienelių skulptūra. Lygiagretūs suaugimai. Grūdėtų, slaptai kristalinių, kolomorfinių agregatų morfologija. Drūzos, dendritai, varvekliai, konkrecijos, žeodos, oolitai ir kt. mineralų agregatai. Mineralų individų ir agregatų morfologijos reikšmė. Mineralų tipomorfizmas. Pseudomorfozės. Fizinių savybių priklausomybė nuo sudėties ir struktūros. Mineralų masė, tūris, tankis. Mechaninės savybės: skalumas, lūžis, kietumas. Optinės savybės: šviesos lūžis, blizgesys, spalva, liuminescencija. Magnetinės, elektrinės ir terminės mineralų savybės. Mineralų radioaktyvumas. Šiuolaikiniai mineralų cheminės sudėties ir kristalinės struktūros tyrimo metodai. Kristalografinė, rentgenometrinė, kristalooptinė, terminė, spektrinė, cheminės analizės. Elektroninio mikroskopo, infraraudonosios spektroskopijos ir rentgeno analizatorių taikymo galimybės. Endogeniniai mineralų susidarymo procesai. Egzogeniniai mineralų susidarymo procesai. Metamorfinis mineralų susidarymo procesas. Mineralų sistematikos raida. Mineralų klasifikavimo principai. Šiuolaikinė mineralų sistematika. Grynuoliai metalai ir nemetalai. Paprasti sulfidai ir disulfidai. Paprasti ir sudėtingi oksidai. Hidroksidai. Fluoridai, chloridai, nitratai. Karbonatai. Sulfatai. Fosfatai ir volframatai. Silikatai (bendra charakteristika). Mineralų asociacijos. Svarbiausi magminių uolienų mineralai. Pegmatitai ir jų mineralai. Svarbiausios mineralų asociacijos hidroterminėse gyslose. Sulfidinių rūdų telkinių oksidacijos ir cementacijos zonų mineralai. Geležies, mangano, švino vario ir cinko rūdų mineralai. Metamorfizmo metu susidarantys mineralai. Dūlėjimas ir jo poveikis mineralams. Silikatinių uolienų dūlėjimo plutos mineralai. Svarbiausi sąnašynų mineralai. Cheminis (chemogeninis) nuosėdinių mineralų susidarymas. Biogeninis (organogeninis) mineralų susidarymas. Druskėjančių baseinų mineralų asociacijos. Lietuvos mineralai. Lietuvos nuosėdinių uolienų svarbiausi ir akcesoriniai (šalutiniai) mineralai. Lietuvos kristalinio pamato uolienų pagrindiniai, akcesoriniai ir rūdiniai mineralai. Svarbiausieji meteoritų mineralai.
    Gamtinė geografija, konspektas(24 puslapiai)
    2008-01-19
  • Pasaulio vandenynas

    Pasaulio vandenynas. Vandens sudėtis. Vandens temperatūra. Vandenyno "geometrija". Bangavimas. Srovės. Geologiniai procesai vykstantys vandenynuose. Ardymas. Pernešimas. Vandenyno nuogulų medžiagos šaltiniai. Šelfo arba sublitoralinės nuogulos. Kontinentinio šlaito bei pašlaitės (batialinės) nuogulos. Vandenynų guolio giliavandenės nuogulose (abisalinės arba pelaginės). Facijos sąvoka. Darbas iliustruotas nuotraukomis.
    Gamtinė geografija, konspektas(12 puslapių)
    2008-01-30
  • Pavojingi atmosferos reiškiniai

    Kas yra uraganas? Kaip susidaro uraganai? Kokie uraganai pavojingiausi? Tornadai. Perkūnija. Cunamiai.
    Gamtinė geografija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-03-20
  • Povandeninio pasaulio draugai

    Povandeninis pasaulis. Povandeninio pasaulio gyventojų sugyvenimas. Oxyjulis californica. Aspidontus taeniatus sugyvenimas su lūpažuve. Amphiprion percula) sugyvenimas su aktinija. Aktinijos Adamsia palliata ir vėžio-vienuolio Pagurus prideauxi santykiai. Ryklys ir pirelipa (Remora). Žmogaus įsikišimas. Kriauklės - pinigai. Nykstančios ir išnykusios rūšys. Baltasis lokys. Besparnė Alka. Stelerio jūrų karvė. Mėlynasis banginis. Kašalotas.
    Gamtinė geografija, konspektas(9 puslapiai)
    2010-07-19
  • Rytų Europos lyguma

    Rytų Europos lyguma. Lietuvos žemės. Rytų Europos lyguma.
    Gamtinė geografija, konspektas(5 puslapiai)
    2007-10-18
  • Šiaurės Europos gamta

    Vidos aukštybėse (Norvegija). Kietos senosios uolienos. Plynaukštės ledynai. Kelionė sniego lopinių link. Suomijos salos ir salelės. Tūkstantis salų. Ruoniai, ruoniai... Saulės vonios šaltojoje pakrantėje (Špicbergenas). Laplandija.
    Gamtinė geografija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-12-19
  • Turano lyguma

    Turano lyguma. Klimatas. Turano dykuma. Žemėlapis.
    Gamtinė geografija, konspektas(6 puslapiai)
    2007-10-18
  • Vandenynai

    Pasaulinio vandenyno pažinimo istorija. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumas, jo pasiskirstymas vandenyno paviršiuje. Baltijos jūra, jos duburio raida, dugno reljefas ir nuosėdos. Okeanografijos mokslo ir jūrinių ūkio šakų raida. Baltijos jūros krantai. Lietuvos pakrantės raida ir krantų tipai. Pasaulinis vandenynas ir jo sudėtinės dalys. Cheminių elementų apytaka vandenyne. Biogeniniai elementai. Deguonis ir gyvybiniai procesai. Skeletus sudarantys elementai. Mikroelementai vandenyje. Baltijos jūros charakteristika. Pasaulinio vandenyno geopolitinė, ekonominė ir rekreacinė reikšmė. Jūrinis ledas. Jo susidarymo sąlygos ir paplitimas. Ledai ir navigacija, gamta, gyvasis pasaulis. Gyventojų pasiskirstymas Baltijos jūros pakrantėse. Miestai - uostai. Gyventojai Lietuvos priekrantėje. Pasaulinis vandenynas ir Lietuva - kaip jūrų valstybė. Pasaulinio vandenyno vandens dinamika ir jos priežastys. Šiuolaikinė gamybos plėtra Pasaulinio vandenyno pakrantėse. Traukos prie jūros gamybinė tendencija ir mokslinis - techninis progresas. Pasaulinio vandenyno vandens kilmė. Bangavimas ir bangų rūšys. Bangų dydis. Okeanosferos vandens sudėtis, jos raida. Srovės ir jų klasifikacija pagal genezę, pastovumą, gylį, judėjimo pobūdį, fizinės - cheminės savybės. Pasaulinis vandenynas - susisiekimo priemonė. Jūrų transportas ir pasaulinė prekyba. Potvyniai - atoslūgiai, jų priežastys, dydžiai, pasireiškimo ypatumai ir praktinė reikšmė. Valstybių poreikiai jūriniams krovinių ir keleivių pervežimams. Šiuolaikinis lygis ir perspektyvos. Žemės plutos raidos hipotezės. Vandenynų pluta. Jūrų sąsiauriai ir kanalai: reikšmė jūriniuose pervežimuose. Svarbiausių iš jų apibūdinimas. Vandenynų raida, vandenynų plutos amžius. Šilumos apytaka grandinėje atmosfera - vandenynas - sausuma - dugnas. Jūrų transporto vystymosi perspektyvos, laivų specializacija. Lietuvos jūrų transportas. Litosferos plokščių teorija. Pasaulinis vandenynas — globalinių procesų reguliatorius (klimatas, šiluma, deguonis – CO2). Jūrų uostai, jų išsidėstymas, specializacija, apimtys. Klaipėdos jūrų uostas. Litosferos plokštės. Jūrinių organizmų formų įvairovė. Jų klasifikacija. Pasaulinio vandenyno vientisumas. Gylių pasiskirstymas. Aukščių ir gylių santykiai sausumoje ir jūroje. Pasaulinio vandenyno vandens fizinių-cheminių savybių įtaka gyvajam pasauliui. Fotosintezė ir trofiniai lygiai. Netradicinis jūrų transportas, jo perspektyvos. Vamzdynų sistemos okeane. Vandenynai, jūros ir kiti Pasaulinio vandenyno elementai, jų išskyrimas ir problemiškumas. Atlanto vandenyno duburio apibūdinimas (dugno reljefas, nuosėdinė danga). Tarptautinis teisinis jūrų akvatorijų režimas. Vidaus ir teritoriniai vandenys, jų nustatymo kriterijai, valstybių sienos jūroje. Vandenynų krantai, jų klasifikacija, klasifikavimo principai. Ramiojo vandenyno duburio apibūdinimas (dugno reljefas, nuosėdinė danga). Tarptautinis teisinis jūrų akvatorijų režimas. Kontinentinis šelfas ir 200 mylių ekonominė zona. "Atviros jūros" režimas. Vandenynų dubens geologinė sąranga. Pagrindiniai dugno reljefo elementai. Arkties vandenyno duburio apibūdinimas (dugno reljefas, nuosėdinė danga). Teisinis salynų, sąsiaurių, kanalų režimas. Teisinis Arkties ir Antarkties režimas. Povandeninis žemyno kraštas. Indijos vandenyno duburio apibūdinimas (dugno reljefas, nuosėdinė danga). Pasaulinis vandenynas: gamtinis lygis ir bendras užterštumo įvertinimas. Geocheminės anomalijos vandenyje ir dugne. Pereinamoji zona. Atlanto vandenyno vandens storymės apibūdinimas (vandens temperatūros, druskingumo vertikalus ir horizontalus pasiskirstymas, hidrodinaminiai procesai). Vandenyno teršalai ir jų patekimo keliai. Atskirų akvatorijų užterštumas (lygis) ir apsauga. Vandenyno guolis. Ramiojo vandenyno vandens storymės apibūdinimas (vandens temperatūros, druskingumo vertikalus ir horizontalus pasiskirstymas, hidrodinaminiai procesai). Baltijos jūros gamtiniai - antropogeniniai komponentai, užterštumas ir apsauga. Lietuvos priekrantės problemos. Vidurokeaniniai kalnagūbriai. Indijos vandenyno vandens storymės apibūdinimas (vandens temperatūros, druskingumo vertikalus ir horizontalus pasiskirstymas, hidrodinaminiai procesai). Tarptautinės - teisinės problemos jūrinės aplinkos apsaugos klausimais. Technikos ir mokslinių tyrimų vaidmuo šių klausimų sprendime. Vandenyno dugno nuosėdų pagrindinės klasifikacijos. Arkties vandenyno vandens storymės apibūdinimas (vandens temperatūros, druskingumo vertikalus ir horizontalus pasiskirstymas, hidrodinaminiai procesai). Istorinė vandenyno tyrimų apžvalga. Technikos progresas vandenyno pažinime. Tyrimų reikšmė ir ateitis. Jūriniai tyrimai Lietuvoje. Svarbiausi vandenyno nuosėdų tipai. Pasaulinio vandenyno resursai. Jų charakteristika ir atsinaujinimas. Nuosėdinės medžiagos akumuliacija Pasauliniame vandenyne, pagrindiniai šaltiniai. Nuosėdas sudarantys organizmai (foraminiferai, kokolitai, radioliarijos, diatomėjos). Dujinis Pasaulinio vandenyno režimas (O2, CO2, NH3, CH4, N, P ir kt.). Vandens -atmosferos sąveika. Terigeninės nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Koralų paplitimas Pasauliniame vandenyne, jų sukurtos reljefo formos (rifai, atolai). Atmosferos, okeanosferos, litosferos ir žmogaus veiklos sąveika. Gamtiniai ir antropogeniniai aspektai. Biogeninės karbonatinės nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Fizinė geografinė ir praktinė srovių reikšmė. Planetos šilumos apytaka, vandenynas ir Žemės klimatas. Garavimas ir šilumos pokyčiai įvairiose platumose. Biogeninės silicinės (titnaginės) nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Pasaulinio vandenyno bioproduktyvumas erdviniai ir giluminiai paplitimo dėsningumai. Sezoninė bioproduktyvumo kaita. Šiltėjimo ir šaltėjimo epochos bei garavimo ir kritulių santykis geologinėje istorijoje. Globalinė vandens apytaka fanerozojuje. Vulkanogeninės nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Angliarūgštis, deguonis, azotas: vandenyne, ore, žmogaus veikloje. Jų įtaka klimato pokyčiams. Chemogeninės nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Gamtinės okeanų zonos, jų išskyrimo problema ir charakteristika. Žmogaus ūkinė veikla ir galimi vandenyno pokyčiai. Avarijos ir jų pasekmės. Poligeninės nuosėdos, jų paplitimas Pasauliniame vandenyne. Ozono problema dabar ir praeityje. Karinių kompleksų vaidmuo jo mažėjime. Kosminis spinduliavimas ir gyvybės pokyčiai Sedimentacijos ir akumuliacijos greičiai Pasauliniame vandenyne. Šiuolaikinės Pasaulinio vandenyno problemos, jų tyrimai ir sprendimai. Kompleksinė Atlanto vandenyno charakteristika. Sunkiųjų metalų sąnašynų pasiskirstymo dėsningumai Pasaulinio vandenyno dugne. Vandenyno gyvūnų ir augalijos ištekliai, jų reikšmė, panaudojimas ir atnaujinimas. Kompleksinė Indijos vandenyno charakteristika. Fizinės - cheminės vandenyno vandens savybės. Temperatūrinis, druskingumo ir tankio pasiskirstymas vandens storymėje. Jūrinės žvejybos geografija, šiuolaikinis lygis ir vystymo tendencijos. Žuvies perdirbimo pramonė. Kompleksinė Arkties vandenyno charakteristika. Pasaulinio vandenyno vandens temperatūra, jos pasiskirstymas vandenyno paviršiuje. Kompleksinė Ramiojo vandenyno charakteristika. Vertikalus vandens temperatūros pasiskirstymas vandenyno vandens storymėje. Žvejybos reguliavimas. Jūrinių fermų ir plantacijų kūrimas (akvakultūra, marikultūra). Okeaninio vandens sudėtis ir druskingumas, druskų balansas. Klaipėdos uostas. Jo reikšmė Lietuvai ir vieta kitų Baltijos uostų tarpe.
    Gamtinė geografija, konspektas(40 puslapių)
    2005-10-31
  • Vandenynų geografija

    Vandenynų geografijos mokslo raida, objektas ir tikslai. Kada gautos pirmosios žinios apie jūras ir vandenynus? Pasaulinis vandenynas ir jo dalys. Okeanologija. Vandens apytaka gamtoje. Evapotranspiracija. Terminis rėžimas. Paviršiniai vandenys. Vertikalus temperatūros pasiskirstymas. 3 pasaulinio vandenyno terminės stratifikacijos.
    Gamtinė geografija, konspektas(7 puslapiai)
    2008-03-26
  • Vandenynų geografija (2)

    Ledas. Druskingumas. Deguonis. Vandens masės ypatumai. Bendros tendencijos apie vandens masių ypatumus. Paviršinė struktūrinė zona. Tarpinė struktūrinė zona. Giluminės vandens masės zona. Priedugninė struktūrinė zona. Vandens savybių reikšmė gyviesiems organizmams. Vandens dinamika vandenyje. Srovės. Gradientinės vėjo sukeltos potvynių ir atoslūgių srovės.
    Gamtinė geografija, konspektas(8 puslapiai)
    2008-03-26
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po