Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Klasikinė mechanika>Klasikinės mechanikos šperos

Klasikinės mechanikos šperos (10 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Kinematika. Statika

    Kinematika. Vektorinis taško apibrėžimo būdas. Slenkamasis judėjimas. Kampinis pagreitis. Taško pagreitis ir projekcijos Dekarto ašyse. Greičių sudėties teorema. Kūno plokščiojo judėjimo dėsnis. Plokščiai judančio kūno taškų greičio skaičiavimas poliaus metodu. Plokščiai judančio kūno greičių skaičiavimas projekcijų teorema. Greičių skaičiavimas taikant greičio centrą. Pagreičių skaičiavimas taikant poliaus metodą. Statika. Slydimo trintis. Riedėjimo trintis. Kūnų sistemos pusiausvyra. Santvaros. Santvaros skaičiavimas mazgų išpjovimo būdu. Santvaros skaičiavimas Riterio metodu. Erdvinė susikertančių jėgų sistema. Jėgos momento taško atžvilgiu vektorius. Erdvinės porų sistemos pusiausvyra. Jėgos momentai koordinačių ašių atžvilgiu. Erdvinės jėgų sistemos redukcija. Erdvinės jėgų sistemos pusiausvyros sąlygos. Plokščios susikertančios jėgų sistemos geometrinė sudėtis.
    Klasikinė mechanika, špera(8 puslapiai)
    2006-10-16
  • Mechanika (12)

    Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas ? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Ką vadiname poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptis? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Sukamojo judėjimo kinematika. Ką vadiname kampiniu greičiu, pagreičiu? Kokios jų kryptys? Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką tvirtina I Niutono dėsnis? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Paaiškinkite, ką tvirtina trečias Niutono dėsnis. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas? Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis? Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti? Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Koks dydis vadiname kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Koks įrenginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacija. Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?
    Klasikinė mechanika, špera(7 puslapiai)
    2006-05-10
  • Mechanika (14)

    Erdvė ir laikas klasikinėje mechanikoje. Lauko sąvoka. Materialusis taškas. Atskaitos sistema. Materialiojo taško judėjimo greitis. Pirmasis Niutono dėsnis. Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Energijos sąvoka. Mechaninis darbas. Centrinis jėgų laukas. Specialioji reliatyvumo teorija. Potencialinės jėgos. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Kinetinė energija. Potencinė energija. Sukamojo judėjimo samprata. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Kietojo kūno inercijos momentas. Heigenso ir Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Judesio kiekio momentas nejudančios ašies atžvilgiu. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. Normalinio ir tangentinio pagreičio ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Mechaniniai svyravimai. Harmoninio svyravimo lygtis ir jos sprendinys. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Matematinė svyruoklė. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Koherentinės bangos. Bangos energija. Tvermės dėsniai. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Idealiai tamprusis ir netamprusis smūgiai. Bangos energija.
    Klasikinė mechanika, špera(4 puslapiai)
    2006-05-30
  • Mechanika (18)

    Tiesiaeigis kintamasis materialiojo taško judėjimas. Kreivaeigis judėjimas. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Materialiojo taško judėjimas apskritimu. Kampinis greitis, linijinis greitis, momentinis kampinis greitis, kampinis pagreitis, posūkio kampas. I Niutono dėsnis. Inercinės atskaitos sistemos. Neinercinės atskaitos sistemos. II Niutono dėsnis. Masės samprata. III Niutono dėsnis. Kūno judesio kiekis. Jėgos impulsas. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Tamprumo jėgos. Huko dėsnis. Trinties jėgos. Gravitacijos jėgos. Visuotinis traukos dėsnis. Išcentrinės inercijos jėgos. Centrifūgos. Kūno svoris ir nesvarumo būsena. Darbas ir galia. Energijos sąvoka. Energijos tvermės dėsnis. Kinetinė ir potencinė energija. Kietojo kūno sąvoka. Masės centras. Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Sukimosi momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija. Inercijos momentas. Pilnutinė energija. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Heigenco teorema. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Darbas ir galia vykstant sukamajam judėjimui. Paskalio dėsnis. Susisiekiančių indų dėsnis. Archimedo dėsnis. Skysčio srovės tolydumo lygtis. Susisiekiančiųjų indų dėsnis. Archimedo dėsnis. Harmoniniai svyravimai. Svyravimų lygtis. Spyruoklinė, fizinė ir matematinė svyruoklės. Bangos lygtis. Infragarsas ir ultragarsas. Santykinė atominė masė. Medžiagos kiekis. Avogardo skaičius. Molinė masė. Idealiųjų dujų izoprocesai. Absoliutinis nulis ir temperatūros skalės. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė dujų kinetinės teorijos lygtis. Vidutinė molekulės slenkamojo judėjimo energija. Vidinės energijos ir šilumos kiekio sąvokos. Pernešimo reiškiniai. Difuzija. Šilumos laidumas. Vidinė trintis. Pirmasis termodinamikos principas. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos principas. Entropija. Skysčių garavimas ir kondensacija. Skysčių molekulinis slėgis ir paviršiaus įtempimas. Drėkinimas. Kapiliariniai reiškiniai. Krista1iniai ir amorfiniai kūnai.
    Klasikinė mechanika, špera(11 puslapių)
    2007-02-19
  • Mechanika (21)

    Erdvė. Laikas. Laikrodžių sinchronizacija. Materialiojo taško kinematika. Poslinkis, greitis pagreitis. Kreivaeigis judesys, jo greitis, pagreitis. Judėjimas apskritimu, kampinis greitis pagreitis. Kietojo kūno judėjimas. Momentinė sukimosi ašis. Inercinės atskaitos sistemos. Galilėjaus transformacijos. Šviesos greitis. Maikelsono ir Morli eksperimentai. Fizo bandymas. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo ir priežastingumo reliatyvumas. Erdviškieji laikiškieji intervalai. Ilgio sutrumpėjimas ir judančio laikrodžio eigos sulėtėjimas. Savasis laikas. Greičių ir pagreičių sudėtis reliatyvistiniu atveju. Jėgos, sąveikos. Niutono dėsniai. Reliatyvistinio judėjimo lygtis. Materialiųjų taškų sistema, jos judėjimas. Jėgos, impulso momentas. Momentų lygtis. Masių centras. Kinetinė energija. Darbas. Potencinis laukas, potencinė energija. Energijos ir impulse tvermės dėsniai. Energijos tvermės dėsni reliatyvistiniu atveju. Rimties energija. Pilnutinė energija ir rimties energija. Sąveikos energija. Ryšio energija. Ryšys tarp masės ir energijos. Logiškas variantas. Sąveikos energija. Ryšio energija. Ryšys tarp masės ir energijos. Gravitacinės jėgos, jų ypatybės. Laisvojo kritimo pagreitis. Gravitacijos energija. Gravitacijos radiusas. Keplerio dėsniai. Kosminiai greičiai. Susidurimai. Tamprūs susidūrimai. Netamprūs susidūrimai. Nereliatyvistinis raketų judėjimas. Inercijos momentas (tenzorius). Cilindro, rutulio, strypo inercijos momentai. Besisukančio kūno kinetinė energija. Fizikinė ir matematinė švytuoklės. Taške įtvirtinto kietojo kūno judėjimas. Giroskopas. Jo precesija. Giroskopinė švytuoklė. Trinties jėgos. Sausa ir skysta trintis. Harmoniniai svyravimai, jų sudėtis, mušimai. Savieji svyravimai. Slopinamieji svyravimai. Slopinimo dekrementas. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Kokybė. Hidrodinamika. Bernulio lygtis. Toričelio formulė. Impulso tvermės dėsnis ištekant iš indo skysčiui atveju. Trinties jėgos skysčiuose. Laminarinis ir turbulentinis tekėjimas. Pasipriešinimo jėgos. Neinercinės atskaitos sistemos. Inercinės jėgos. Nesvarumas. Korolio pagreitis. Strypo spaudimas ir tempimas. Huko dėsniai. Puasono koeficientas. Stangrumo energija. Šlyties ir sukimo deformacijos.
    Klasikinė mechanika, špera(20 puslapių)
    2007-09-19
  • Mechaniniai svyravimai

    Harmoninis svyravimas.Vienos krypties vienodo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties nevienodo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Mūša. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Svyravimo sklidimas. Aplinkos skurdumas ir tamprumo modulis. Bangos energija. Būvio diagramos. Molekulinė kinetinė idealiųjų dujų teorija. Energijos tolygaus pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius arba Maksvelo pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulių laisvojo kelio vidutinis ilgis. Dujų plėtimosi darbas. Pirmas termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Izobarinis procesas. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Karno ciklas. Karno teoremos. II termodinamikos dėsnis. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Ekperimentiniai dėsniai. Realios dujos. Tarpmolekulinė sąveika. Van der Valso lygtis. Realių dujų izotermės. Kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Kristalizacija ir anizotropija. Skysčiai ir jų klasifikacija.
    Klasikinė mechanika, špera(8 puslapiai)
    2005-10-03
  • Medžiagų atsparumas (3)

    Konstrukcijos skaičiuojamoji schema. Konstrukcijų geometrinė forma. Izotropinė medžiaga. Deformacijos rūšys. Tūrinės apkrovos. Paviršinės apkrovos. Linijinės apkrovos. Taškinės apkrovos. Įrąža. Proporcingumo prielaida (Huko dėsnis). Poslinkių mažumo prielaida. Sen-Venano principas. Plokščiųjų pjūvių hipotezė. Superpozicijos principas. Relaksacija. Valkšnumo teorija. Centrinis tempimas (gniuždymas). Statiškai išsprendžiamos sistemos. Statiškai neišsprendžiamos sistemos. Statinio neišsprendžiamumo laipsnis. Standis (standumo modulis). Skersinės deformacijos koeficientas. Santykinės potencinės energijos sąvoka. Laisvumo laipsnis. Statinės pusiausvyros lygtys. Plokščiosios figūros (skerspjūvio) ploto statinis momentas. Ploto ašinis inercijos momentas. Polinis inercijos momentas. Ploto išcentrinis inercijos momentas. Svarbiausios inercijos ašys. Svarbiausi ploto inercijos momentai. Ašinis atsparumo momentas. Inercijos spindulys.
    Klasikinė mechanika, špera(5 puslapiai)
    2005-11-29
  • Medžiagų atsparumas (4)

    Kas laikytina apibendrintąja lenkiamo strypo (sijos) deformacija? Ką vadiname įlinkiu? Ką vadiname skerspjūvio posūkiu (deviacija)? Ką vadiname įlinkių kreive? Kokia priklausomybė sieja skerspjūvio posūkį su įlinkiu? Kokia priklausomybė sieja sijos kreivį su įlinkiu? Kokie ryšiai yra tarp įlinkio, skerspjūvio posūkio, lenkimo momento, skersinės jėgos ir apkrovos intensyvumo? Kaip parašoma diferencialinė įlinkių kreivės lygtis? Kraštinės sąlygos įlinkių kreivės lygties integravimo konstantoms rasti? Kaip išreiškiama sijos lenkimo potencinė energija? Kaip išreiškiama skersinės jėgos įtakojama potencinė energija? Kaip nustatoma sijos pilnutinė potencinė energija? Kokie yra būdai sijos poslinkiams skaičiuoti? Kaip parašomas Moro integralas? Kaip jis taikomas poslinkiams skaičiuoti? Ką reiškia vienetinis lenkimo momentas? Kaip nustatomi vienetiniai lenkimo momentai, kai ieškomas kampinis poslinkis (skerspjūvio posūkis)? Kaip formuluojama grafinio-analitinio būdo taisyklė? Kokios yra diagramų skaidymo taisyklės, kai taikomas grafinis-analitinis būdas? Kaip išreiškiamos sijų standumo sąlygos? Kaip išreiškiamos sijų standumo sąlygos? Kokia kūno pusiausvyros forma vadinama stabilia, kokia – nestabilia, kokia – neutralia? Nuo ko priklauso deformuojamo elemento pusiausvyros stabilumas? ką vadiname kritine apkrova, kritine jėga, kritiniu įtempiu? Ką vadiname klupdymu? Ką vadiname kritine apkrova, kritine jėga, kritiniu įtempiu? Kuriais atvejais ir kodėl Oilerio formulė negalioja? Kas yra strypo liaunumas ir liaunis? nuo ko priklauso tampraus strypo kritinis įtempis? kas yra įtempimų koncentracija, kokios yra jos priežastys? ką vadiname nominaliniu įtempimu? kas yra koncentracijos koeficientas? kokia yra medžiagos plastiškumo įtaka įtempimų koncentracijai? kokią įtaką įtempimų koncentracijai turi koncentratoriaus – skylės, plyšio – forma? kas yra medžiagos irimas? kokia yra pagrindinė Grifitso irimo teorijos prielaida? kas yra kritinis plyšio ilgis? Kiek energijos reikia naujam paviršiui sudaryti trapioje medžiagoje? Kiek maždaug jos reikia plastinėje medžiagoje? Koks yra trapusis ir kvazitrapusis irimas? Ką vadiname sąlyčio įtempiais? Koks įtempių būvis būna ties elementų sąlyčiu? Ką vadiname medžiagų nuovargiu, nuovarginiu irimu? Ką vadiname įtempimo ciklu? Kas yra vidutinis ciklo įtempimas? Kas yra konstrukcinio elemento patvarumas, patvarumo riba, kaip ji žymima? Kaip praktiškai nustatoma patvarumo riba?
    Klasikinė mechanika, špera(5 puslapiai)
    2006-01-11
  • Pagreitis. Niutono dėsniai

    Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Normalinis pagreitis. Kreivumo spindulys. Pilnutinis pagreitis. Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninis darbas. Energijos sąvoka. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Masių centras ir jo judėjimo dėsnis. Vidinės ir išorinės jėgos. Kieto kūno slenkamasis judėjimas. Centrinių jėgų laukas. Lauko stiprumas. Potencialinės jėgos. Smūgis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Sukamasis judėjimas. Kinetinė energija. Potencinė energija. Kampinis pagreitis. Kampinis greitis. Kintamos jėgos darbas. Judesio kiekis. Jėgos momentas. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Inercijos momentas. Heigenso ir Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas.
    Klasikinė mechanika, špera(8 puslapiai)
    2006-05-11
  • Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Pagrindiniai dinamikos dėsniai

    Slenkamojo judesio kinematika: poslinkis, kelias, greitis, pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Atskaitos sistema. Sukamojo judesio kinematika: posūkio kampas, kampinis pagreitis, kampinis greitis. Sąryšis tarp linijinių ir kampinių kinematinių dydžių. Pagrindiniai dinamikos dėsniai. Masės samprata. Kūno impulsas, impulso tvermės dėsnis. Sukimo momentas. Pagrindinis dinamikos dėsnis sukamajam judesiui (II Niutono dėsnis). Kūno inercijos momentas ašies atžvilgiu. Inercijos momentų skaičiavimas. Šteinerio teorema. Impulso momentas, impulso momento tvermės dėsnis. Darbas slenkamajame ir sukamajame judėjime. Kinetinė ir potencinė energija, jų ryšys su darbu. Inercinė ir neinercinė atskaitos sistemos. Inercinės jėgos. Išcentrinė inercinė ir Koriolio jėgos. Priverstiniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Rezonansas. Slopstamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Harmoniniai svyravimai. Laisvieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Spyruoklinė, fizinė ir matematinė svyruoklės. Svyravimų energija. Laisvės laipsnių skaičius. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius Dujų plėtimosi darbas, jų vidinė energija, šilumos kiekis. Grįžtami ir negrįžtami procesai. Cikliniai procesai. Karno ciklas, jo naudingo veikimo koeficientas. Realios dujos. Van-der-Valso lygtis, jos izotermos. Eksperimentinė izotermė. I rūšies faziniai virsmai. Klauzijaus-Klapeirono lygtis, Vienalytės sistemos fazių pusiausvyros diagramos. Trigubas taškas. Pirmas termodinamikos dėsnis, jo taikymas izoprocesams. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius (Maksvelio pasiskirstymas). Tikimiausias greitis. Bangos tamprioje aplinkoje. Plokščios bangos lygtis. Stovinčios bangos, jų lygtys. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Adiabatinis procesas. Puasono lygtis. Redukuotos šilumos kiekis. Klauzijaus nelygybė. Entropija. Antras termodinamikos dėsnis.
    Klasikinė mechanika, špera(7 puslapiai)
    2006-01-20