Bibliotekininkystė

Įvadas. Vartotojų mokymas. Duomenų bazės bei jų apribojimai. Kvalifikacijos kėlimo rengimas. Elektroninių paslaugų organizavimo specifika. Išteklių organizavimas ir prieiga prie jų. Moderniųjų paslaugų įvairovė. Nemokamos ir mokamos paslaugos. Išvados.

Įvadas. Anglijos kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Bibliotekų projektai ir jų tobulinimas Anglijoje. Anglijos verslo, įmonių ir reguliacinės reformos departamentas. "Supaprastinimo planas". Išvados.

Archyvai XIX amžiuje. Archyvų centralizacija ir jos būdai. Nuo XX amžius pradžios iki XX amžiaus antrosios pusės išskirtume šiuos svarbesnius pokyčius. Archyvai konkrečiose šalyse – Prancūzija. Archyvai Lietuvoje nurodytu laikotarpiu. Pirmasis archyvo vedėjas, archyvaras, buvo Nikita I. Gorbačevskis. Kitas archyvo vedėjas buvo I. Sprogis. Kauno gubernijos archyvas. M. Muravjovo muziejaus archyvas. Lietuvos archyvai 1918–1940 metais. Asmenys, nusipelnę Lietuvos archyvams. Konstantinas Jablonskis (1860–1930 metai). Valstybės archeologijos komisija. Valstybės archyvai. Kiti archyvai. Lietuvos archyvai sovietmečiu. Archyvų ir jų valdymo pertvarkymas. Valstybės archyvų veiklos teisinis reguliavimas. 1995 12 05 archyvų įstatymas. Lietuvos valstybinio archyvų fondo nuostatai (1993, 1996 metais). Raštvedybą (vėliau dokumentų valdymą) reglamentavę teisės aktai. Lietuvos valstybinė archyvų sistema. Valstybės archyvai. Archyvų funkcijos.

Archyvai Naujųjų laikų laikotarpiu. Aptariamu laikotarpiu susidarė dvi archyvų grupės: Karūnų archyvai. Įstaigų archyvai. Valstybės archyvų steigimas. Notariniai archyvai. Labdaros organizacijų archyvai. Popiežiaus archyvas. Kolonijiniai archyvai. Publikacijos archyvų. Specialūs archyvų pastatai. Dokumentų autentiškumo reikšmė. Prancūzijos revoliucijos metu. Archyvai naujųjų laikų laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) archyvų teisiniai pagrindai. Lietuvos Metrika. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) institucijų ir kitų organizacijų (luomų) archyvai (iki 1795 m.). Religinės institucijos. Švietimo institucijos. Miestų savivaldos institucijos. Bajorų archyvai. Cechų archyvai.

Archyvų, kaip dokumentus saugančių įstaigų, ištakos ir raida. Archyvai Antikoje (nuo 510 metų pr. Kr. iki V amžiaus po Kr.). Graikiškasis laikotarpis. Romėnų laikotarpis (nuo Romos įkūrimo 753 metais pr. Kr. iki 476 po Kr.). Archyvai viduramžiais (VI–XV amžius). XIII–XIV amžiai (XV amžiaus pradžia). Archyvai viduramžių laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Didžiojo Kunigaikščio (DK) kanceliarijos formavimasis.

Knygotyros namų darbas apie asmeninę biblioteką, bibliofilus. Asmeninė biblioteka. Kolekcija. Asmeninė biblioteka. Knygų kriterijai. Knygos mėgėjai. Autografai ir dedikacijos. Knygų rinkimas.

Įvadas. Asmeninė biblioteka. Bibliofilai. Abėcėlinės kartotekos–katalogai. Knygų rinkimas. Nuosavybės ženklas. Išvados.

Įvadas. Lietuvos aukštosios mokyklos. Vilniaus universiteto biblioteka. Klaipėdos universiteto biblioteka. Kauno technologijos universiteto biblioteka. Vilniaus Universiteto Biblioteka (VUB), Kauno Universiteto Biblioteka (KUB) ir Kauno Technologijos Biblioteka (KTUB) palyginimas. Išvados.

PowerPoint pristatymas. Prancūzija. Prancūzijos Nacionalinė biblioteka šiandien. Repertuarinė bibliografija Prancūzijoje. Chronologinė apimtis. Einamoji valstybinė bibliografija. Knygų prekybos firma "Ašet". Nacionalinės bibliotekos vadovas Ž. Ken‘as. Bibliografija Prancūzijoje šiandien. Valstybinė Prancūzijos bibliografija. Išvados.

Pratarmė. Kalėdų šventė. Bibliografijos rodyklė. Kalėdų papročiai: dovanos, puošyba, dekoracijos, burtai. Šventiniai patiekalai. Scenarijai, eilėraščiai, vaidinimai Kalėdų šventės renginiams. Kalėdų muzika. Kalėdinė liturgija (maldos, meditacija). Knygos (romanai, poezija, novelės), filmai Kalėdų tema. Pagalbinė asmenvardžių rodyklė. Pagalbinė antraščių rodyklė.

Bibliografijos teorija. Dokumento sąvoka. Informacijos vartotojas. Bibliografija. Bibliografinis aptarnavimas. Bibliografuojamų dokumentų turinys. Bibliografijos bibliografija. Ideografinė prognostinė bibliografinė informacija. Bibliografinių žinių struktūra. Dokumentografinė bibliografijos koncepcija. Genetinė struktūra. Funkcinė- loginė struktūra. Tikslai ir uždaviniai. Bibliografavimo procesas.

Kas yra bibliografijos teorija? Bibliografija - vienas iš tarpininkų dokumentinių komunikacijų sistemoje. Informacijos vartotojas. Dokumentinės komunikacijos sistema. Bibliografinės informacijos mikroteorija. Bendra bibliografinės informacijos samprata. Bibliografinės informacijos potencialios egzistavimo formos. Bibliografinės informacijos pagrindinės visuomeninės funkcijos. Bibliografijos samprata. Bibliografijos sandara.

Bibliografija (B) - vienas iš tarpininkų bibliografinės informacijos sistemoje. Bibliografinės informacijos (BI) samprata. Bibliografinės informacijos (BI) empirinės formos. Bibliografinės informacijos (BI) pagrindinių visuomeninių funkcijų genezė, funkcijų atsiradimas. Genetinė Bibliografinės informacijos (BI) struktūra ir jos grafinė išraiška. Bibliografinės informacijos (BI) funkcinė-loginė struktūra. Jos grafinė išraiška. Bibliografinės informacijos (BI) samprata, kaip veiklos sričių visuma. Bibliografijos, kaip veiklos srities komponentai. Bibliografinės veiklos procesų charakteristika (apibūdinti bibliografinį aptarnavimą). Bibliografavimo analizės ir sintezės metodai. Bibliografinis aptarnavimas pagal vienkartines užklausas. Užklausų tipologija bibliografijos rūšys pagal visuomeninę paskirtį. Bibliografijos rūšies kriterijai. Klapijukas. Bibliografijos rūšys pagal kitus požymius. Bibliografinės informacijos (BI) pertinentumas, išsamumas, relevantumas, tikslumas. Kaip apskaičiuoti. Bibliografinių priemonių daugiaaspektės rūšinės klasifikacijos. Bibliografijos mokslo objektas ir struktūra. Apibūdinti 5 mokslo skyrius (metodologija, teorija, istorija, vadyba). Kuo skiriasi metodologija nuo teorijos?

PowerPoint pristatymas. Ekstensyvi veikla. Vartotojai. Aptarnavimas institucijose. Biblioteka įkalinimo įstaigoje. Tikslai. Renginiai. Anketa. Speciali pasiūla. Išvados. Darbas iliustruotas paveiksliukais (3skaidrės).

Esė. Tradicinės bibliotekos funkcijos. Biblioteka ir jos darbuotojai yra nuolatiniame kaitos procese. Informacijos paieška – sudėtingas procesas. Bibliotekininkas, kaip informacijos paieškos specialistas. Paieškos specialistas turi perduoti teorines žinias vartotojui. Virtualus užklausų atlikimas. Elektroniniai bibliotekų katalogai. Bibliotekose stengiamasi atverti vis didesnius fondus.

Bibliotekininkystės vieta mokslų sistemoje. Bibliotekininkystės mokslo objekto versijos šio mokslo raidoje. Sisteminis bibliotekininkystės mokslo objekto požiūris (J. Stoliarovo koncepcija). Pagrindinės bibliotekininkystės mokslo teorinės problemos. Bibliotekininkystės, kaip mokslo disciplinos raida. Bibliotekininkystės studijų raida Lietuvoje. Bibliotekininkystės studijos užsienio šalyse. Šiuolaikinės bibliotekininkystės disciplinos. Bibliotekos vieta kultūros sistemoje (pagal J. Sherą). Bibliotekinės veiklos samprata. Bibliotekos funkcijos visuomenėje. Tiesioginės ir netiesioginės bibliotekų paslaugos – bibliotekų veiklos pagrindas. Bendrasis bibliotekinių paslaugų modelis. Bibliotekininko profesijos vertybės. Bibliotekininko profesinės etikos turinys. Bibliotekų tipai ir rūšys. Nacionalinės bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Viešosios bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Akademinės bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Mokyklų bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Specialiosios bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Šiuolaikinė biblioteka ir jos formos (virtuali, skaitmeninė, hibridinė ir kt.). Tradicinės ir virtualios bibliotekos lyginamoji charakteristika. Bibliotekininkystės mokslo terminija. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas. Lietuviški bibliotekininkystės periodiniai leidiniai. Lietuvos bibliotekų įstatymas ir jo reikšmė Lietuvos bibliotekininkystei. Š.R. Ranganatanas – pasaulinio garso mokslininkas, bibliotekininkas teoretikas. Pirmasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Antrasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Trečiasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Ketvirtasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Penktasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Šviečiamoji bibliotekos funkcija ir jos aktualumas. Informacinė bibliotekos funkcija. Rekreacinė bibliotekos funkcija. V. Biržiška ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. A. Ružansovas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. I. Kisinas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. V. Ruzgas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. Aplankytos viešosios bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos akademinės bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos mokyklų bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos specialiosios bibliotekos tipologinė charakteristika. Bibliotekininkų profesinės organizacijos (IFLA, LBD) ir jų veikla.

Įžanga. Bibliotekininkystės mokslas. Bibliotekininkystės mokslo objektas. Išvados.

Aukštasis mokslas: pagrindinės sąvokos, jų klasifikavimas ir ryšiai. Aukštąjį mokslą reglamentuojantys teisės aktai. Mokslo ir studijų sistema. Aukštosios mokyklos: samprata ir veiklos pagrindai. Mokslinių tyrimų įstaigos: samprata ir veiklos pagrindai. Lietuvos aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai. Universitetas - aukštojo mokslo institucija. Kolegija - aukštojo mokslo institucija. Aukštųjų mokyklų autonomija. Aukštųjų mokyklų steigimo tvarka. Aukštosios mokyklos savivaldos institucijos. Aukštosios mokyklos darbuotojai. Vilniaus universiteto (VU) pagrindiniai raidos bruožai. Vilniaus universitetas (VU) XX - XXI amžiaus sandūroje. Vilniaus universiteto struktūra. Vilniaus Universiteto struktūra: kamieniniai akademiniai padaliniai. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas - bibliotekininkystės ir informacijos rengimo centras. Vilniaus universitetas (VU) Komunikacijos fakulteto struktūra. Komunikacijos fakulteto studijų programos. Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas: pagrindinės veiklos kryptys. KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas: raidos bruožai ir veiklos kryptys.Studijų sistema: tipai, pakopos ir formos. Studijų kryptys, apimtis, trukmė. Studijų programos. Studijų būdai. Studijų procesas (dėstymo kalba, studijų kalendorius, rezultatų vertinimas). Bibliotekininkystės studijos Lietuvoje. Bibliotekos samprata. Biblioteka – socialinė institucija. Lietuvos bibliotekų sistema. Bibliotekų tipologija. Bibliotekos funkcijos.Viešosios bibliotekos samprata. Bibliotekų veiklos teisinis pagrindas. Lietuvos respublikos bibliotekų įstatymas. Tradicinės bibliotekininkystės samprata. Modernios bibliotekininkystės samprata. Biblioteka internete. Virtualios bibliotekos samprata. Skaitmeninimas – kultūros paveldo valdymo būdas: privalumai ir trūkumai. Skaitmeniniu kultūros paveldu grindžiamos paslaugos. Biblioteka ir informacinė visuomenė. Profesinės organizacijos: Lietuvos bibliotekininkų draugija. Tarptautinių bibliotekų organizacijų veikla: IFLA, ALA, ALR. Projektinė veikla bibliotekininkystėje. Bibliotekų, muziejų ir archyvų simbiozė (projektai Calimera, Cultivate). Elektroninis katalogas: apibūdinimas ir paieškos principai. Elektroniniai katalogai Lietuvos bibliotekose. Tęstinis bibliotekininkų mokymas: turinys ir organizavimas.

Pagrindiniai terminai ir sąvokos. Bibliotekininkystės mokslo raida. Bibliotekininkystė Lietuvoje. Bibliotekų tipologija. Mokslinė biblioteka. Akademinės bibliotekos. Viešoji biblioteka. Mokyklų bibliotekos. Specialiosios bibliotekos. Bibliotekos funkcijos. Išorinės funkcijos. Pastoviosios. Vidinės funkcijos (technologinės). Kintančios funkcijos. Metodologija. Bibliotekininkystės paradigmos. Informacijos mokslo ryšiai su kitais mokslais. Bibliotekininkystės vieta kitų mokslų sistemoje. Šiuolaikinės bibliotekų tendencijos. Lietuvos Respublikos bibliotekų sistema. Lietuvos bibliotekų darbuotojai.

Įvadas. Biblioteka ir bibliotekininkas senovėje. Bibliotekininkų rengimas Lietuvoje ir užsienyje. Bibliotekininkų rengimas Lietuvoje. Bibliotekininkų rengimas Latvijoje. Bibliotekininkų rengimas Lenkijoje. Bibliotekininkystės studijos Švedijoje. Bibliotekininko ir pedagogo lyginamoji analizė. Bibliotekininkas ir pedagogas. Išvados. Išnašos.