Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Stresai organizacijoje ir jų valdymas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Stresai organizacijoje ir jų valdymas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – ištirti stresų poveikį organizacijoms. Streso samprata. Procesiniai darbinio streso ir sveikatos modeliai. Mičigano modelis. Asmens-aplinkos suderinamumo modelis. Vitaminų modelis. Kiti modeliai. Stresų priežastys ir požymiai. Individo lygmens stresų priežastys. Organizacinio lygmens stresų priežastys. streso požymiai. Streso mažinimo priemonės. Šešių žingsnių programa. Streso mažinimo būdai pagal N. Chmiel. Psichinė savireguliacija. Darbo komandų efektyvumas veikiant stresui. Tyrimas: moterų streso ypatumai skirtingo tipo organizacijose. Išvados.

Ištrauka

Bet kokioje organizacijoje rasime žmogų, kuris vienu ar kitu momentu darbo proceso metu patyrė stresą. Darbinis stresas yra ne tik darbuotojų, bet ir organizacijų bei visuomenės apskritai rūpestis. Daugybė tyrimų ir apklausų rodo, kad darbinis stresas yra dažnas reiškinys. 2007 m. Psichologų asociacijos JAV duomenimis, 1/3 JAV piliečių teigia, patiriantys didžiulį neigiamą stresą. Be to, nebeik kas penktas teigia, kad jie patyrė didelį neigiamą stresą 15 ar daugiau dienų per mėnesį (Harry Mills et al., 2008). Pasak Financial Times, stresas yra didžiausia Europos įmonių problema. (Financial Times, 8 May 2000).
Nustatyta, kad streso (ypač darbinio) mastai ne tik nemažėja, bet ir didėja. Darbinis klimatas organizacijose per paskutinius dešimtmečius labai pasikeitė. Taip susiję ne tik su globalizacijos iššūkiais ekonomikai, bet ir su sparčiu informacinių technologijų vystymusi. Globalizacija ir informacinės technologijos privertė prekėmis ir materialiaisiais dalykais grįstą ekonomiką pasukti prie žiniomis ir paslaugos grįstos ekonomikos (Cooper et al., 2001). Šie pasikeitimai privedė prie per didelio darbuotojų užimtumo: padidėjo darbuotojų spaudimas ir jų darbo tempas (Bousfield, 1999), o atitinkamai ir darbo krūvis (Townley, 2000) bei ilgesnis darbo laikas (Heiler, 1998; Winefield et al., 2002). Maureenas F. Dollardas knygoje "Darbinis stresas paslaugų profesijose" (Occupational Stress in the Service Professions) teigia, kad didėjant darbo kiekiui, darbuotojai vis dažniau turi atlikti sudėtines užduotis, mokytis naujų dalykų, įgyti naujų žinių ir taip susiduria su vis didesniais iššūkiais. Spartus daro tempas ir didėjantis užduočių kiekis vis dažniau priveda prie vaidmenų konfliktų organizacijose – darbuotojams tampa neaišku, ką jie turi daryti, ir ko – ne. Tai atitinkamai sukelia vis stipresnį darbuotojų patiriamą stresą, padidėjusį sergamumą.
Kita vertus, anot jo, technologinė pažanga privedė prie per mažo darbuotojų užimto, kuris taip pat yra vertintinas neigiamai. Tyrimai parodė, kad tie, kurie dirba mažiau nei 6 valandas per dieną, turi tris kartus didesnę tikimybę gauti širdies smūgį nei tie, kurie dirba pilną darbo dieną (Sokejima and Kagamimori, 1998). Taigi, mažai intensyvus, neįdomus darbuotojui darbas taip pat gali sukelti sveikatos problemų.
Darbinis stresas susijęs ir milžiniškomis papildomomis išlaidomis ir tai jau pripažįstama kaip pasaulinė problema. Pavyzdžiui, buvo apskaičiuota, kad su darbu susijusios ligų išlaidos Danijoje sudaro 2,5 proc. BVP, O Norvegijoje – netgi iki 10 proc. (Lunde-Jensen, 1994), visoje Europos Sąjungoje – 5 – 10 proc. (Cooper et al., 1996). Įmonių vadovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad stresas daro poveikį galutiniams rezultatams (Robbins, 2006). Pavyzdžiui, vertinama, kad stresas darbe JAV pramonei kasmet atneša 200 – 300 milijardų dolerių nuostolių dėl pravaikštų, sumažėjusio produktyvumo, darbuotojų kaitos, nelaimingų atsitikimų, darbininko kompensacijos kaštų ir tiesioginių gydymo, teisinio bei draudimo išlaidų (Robbins, 2006). Didžiosios Britanijos pramoninkų konfederacija 2006/2007 m. studijoje, nagrinėjusioje su darbu susijusias ligas, 530 000 darbuotojų teigė, kad jie yra patyrę darbinį stresą, dėl kurio jie turėjo sveikatos problemų.
Darbo autorių nuomone, darbinio streso problema yra ypač aktuali ekonominio nuosmukio laikotarpiu - dažnai darbuotojai turi atlikti tą patį arba didesnį darbo kiekį per mažesnį darbo laiką arba už mažesnį užmokestį. Be to, didėjant darbuotojų atleidimų bangai ir bankrutuojančių įmonių skaičiui vis daugiau darbuotojų nėra tikri dėl savo darbo vietų. Tai turi įtakos jų darbo rezultatams, organizaciniam klimatui bei darbuotojų santykiams - kiekvienas bijo prarasti darbą. Tai automatiškai sukelia ir didesnę įtampa darbe, stipresnį darbinį stresą, dėl ko išauga ir ir įvairių susirgimų tikimybė.
Šio darbo objektas yra stresai organizacijoje ir jų valdymas.
Darbo tikslas – ištirti stresų poveikį organizacijoms.
Tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai:
• Išnagrinėti ir pristatyti streso sampratą ir poveikį organizacijoms;
• Išanalizuoti darbinio streso modelius;
• Pateikti pagrindinius streso požymius;
• Nustatyti, kokios yra pagrindinės stresų organizacijoje priežastys;
• Pateikti pagrindinius streso valdymo būdus;
• Išanalizuoti praktinį tyrimą
Darbo tyrimo metodai. Nagrinėjant temą remtasi mokslinių šaltinių (knygų, straipsnių) turinio analize.
Naudota literatūra. Remtasi lietuvių autorių (J. Kasiulis, V. Barvydienė), užsienio autorių (S. Robbins, M. F. Dollard, N. Chmiel, Ch. Kwok-bun, A. Drach-Zahavy, G. M. Mohr, C. Cooper, Laurie L. Mullins) knygomis ir straipsniais, taip pat internetiniais šaltiniais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-10-25
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis34 puslapiai 
Literatūros šaltiniai28 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis82.11 KB
AutoriusAnyte
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasAtkočiūnienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKomunikacijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresai organizacijoje ir ju valdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 34 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Atkočiūnienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą