Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Civilinės teisės principai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Civilinės teisės principai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – smulkiai išanalizuoti dabartinius civilinės teisės principus, jų ryšį su civilinės teisės objektu ir metodu. Civilinė teisė. Civilinės teisės samprata, paskirtis ir funkcijos. Civilinės teisės principai. Civilinės teisės principų samprata. Civilinio teisinio reguliavimo metodas ir objektas. Civilinės teisės principų konkurencija. Civilinės teisės principų funkcijos. Bendrieji civilinės teisės principai. Bendrųjų civilinės teisės principų reikšmė. Civilinių santykių teisinio reguliavimo principai. Nuosavybės neliečiamumo principas. Sutarties laisvės principas. Nesikišimo į privačius santykius principas. Proporcingumo principas. teisėtų lūkesčių principas. Teisinio apibrėžtumo principas. subjektų lygiateisiškumo principas. Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas. Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas. Civilinių teisių įgyvendinimo principai. išvados. Priedai (2).

Ištrauka

Siekiant suvokti teisės prasmę ir jos vaidmenį visuomenės gyvenime, reikia bent trumpai priminti teisės atsiradimo aplinkybes, panagrinėti pagrindines teisės ištakas, jos raidos etapus. Iš bendros istorijos kurso yra žinoma, kad teisė dėl tų pačių ekonominių ir socialinių priežasčių atsirado kartu su valstybe, žmonijai pereinant nuo pirmykštės visuomeninės santvarkos prie civilizacijos.
Pirmykštėje visuomenėje teisės nebuvo ir jos nereikėjo, tačiau ir ten vyravo tam tikra tvarka ir organizuotumas. Svarbiausi žmonių tarpusavio santykiai buvo reguliuojami tam tikromis elgesio taisyklėmis visų pirma papročiais, moralės normomis. Papročiai, kurie susiformavo per ilgą laiką, išreiškė visos giminės ar genties interesus ir reguliavo bendrą žemės ir kitų, nors ir primityvių, gamybos priemonių nuosavybę, kolektyvinį giminės narių darbą, bendrą tegu ir negausių materialinių vertybių pasidalijimą. Dėl daugkartinio taikymo papročiai tam tikromis aplinkybėmis tapo visiems tinkančiomis elgesio taisyklėmis. Jų laikymasis atitiko tiek asmeninius, tiek visos bendruomenės poreikius. Todėl šios visuomenės formacijoje elgesio taisyklių žmonės laikydavosi savanoriškai. Papročių pažeidimą pasmerkdavo giminė (gentis), o prievartos priemonės būdavo taikomos labai retai. Atsiradus privatinei nuosavybei ir visuomenei suskilus į skirtingas socialines grupes su priešingais interesais, buvusios elgesio taisyklės neteko savo bendro pobūdžio ir ne visi visuomenės nariai savanoriškai jas vykdė. Kai kurie papročiai, pavyzdžiui, įtvirtinę giminystės narių lygybę, jų teisę prisidėti prie bendrų reikalų sprendimo, išvien naudotis bendruomenine žeme ir kiti, pasidarė nerealūs. Turtingieji, kurių rankose buvo valdžia, stengėsi primesti engiamiesiems tokias elgesio taisykles, kurios išreikštų tik stipriųjų valią bei jų interesus ir padėtų ginti privatinę nuosavybę. Tokioms elgesio taisyklėms įgyvendinti turtingieji ir panaudojo valstybinę valdžią.
Praturtėjusi visuomenės dalis pasirūpino sukurti naujas socialinio (visuomeninio) reguliavimo taisykles - iki tol nežinotą santykių formą, dabar vadinamą teise.
Teisė iš esmės skyrėsi nuo gimininių bendruomenių santvarkos laikotarpio žmogaus elgesio taisyklių, kurių laikytis buvo suinteresuoti visi visuomenės nariai. Teisės normos išreiškė tik ekonomiškai ir politiškai viešpataujančių socialinių grupių valią, kuri buvo primetama visiems ir įgyvendinama valstybės taikoma prievarta. Gimininės bendruomenės papročiai atsirasdavo savaime, o teisė buvo kuriama sąmoningai žmonių, sudarančių tam tikrus kuriančius teisę valstybės organus.
Unikali vieta pasaulio teisės istorijoje tenka romėnų teisei. Ji vienas iš ryškiausių ir didingiausių antikos kultūros laimėjimų. Romos teisininkai daugiau kaip prieš du tūkstantmečius pirmą kartą teisę padalijo į viešąją ir privatinę. Šis padalijimas amžiams bėgant įsitvirtino teisinėse tradicijose ir egzistuoja iki šiol.
Romėnų teisei buvo atstovaujamos beveik visos teisės šakos, tačiau labiausiai buvo išplėtota civilinė teisė, XII lentelių įstatymuose reguliavusi turtinius ir visų pirma nuosavybės santykius. Puikia elgesio taisyklių argumentacija, formuluočių tikslumu, aukšta teisine technika paaiškinama romėnų teisės neįkainojama vertė būbsimosioms kartoms. Nors Romos baudžiamoji teisė buvo kur kas tobulesnė už Hamurapio įstatymus, tačiau čia, kaip ir anksčiau, buvo įteisintas visiškas vergų beteisiškumas, atkaklus privatinės nuosavybės gynimas, bausmių griežtumas ir barbariškos bausmių formos.
Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu buvo paplitusi paprotinė teisė, reguliavusi santykius tarp feodalų ir valstiečių. Pirmieji rašytiniai paprotines teisės šaltiniai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje, kai didysis kunigaikštis Jogaila Vilniaus vyskupui suteikė "privilegiją", įpareigojančią valstiečius duoti kunigaikščiui duoklę žemės ūkio produktais, mokėti piniginius mokesčius, statyti pilis, tiesti kelius ir t.t. 1468 m. kunigaikščio Kazimiero nurodymu išleistas jo vardu pavadintas teisynas — pirmasis kodifikuotas paprotinės teisės šaltinis Lietuvoje, jame suformuluotos baudžiamosios, administracinės, civilinės teisės ir teismo proceso normos vėliau buvo įtrauktos į visus tris Lietuvos Statutus.
Teisės mokslas nagrinėja teisę kaip specifinę valstybinę teisinę kategoriją ir dažniausiai pateikia tokią teisės sąvoką: teisė — tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.
Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius, atsirandančius tarp lygių ir vienas kitam nepavaldžių asmenų (subjektų).
Civilinė teisė, kaip ir teisė apskritai, yra grindžiama teisės principais, kurių turinį lemia atitinkamos epochos socialinė - ekonominė santvarka, todėl teisės principų turinys yra kintantis.
Darbo objektas – civilinės teisės principai.
Darbo tikslas – smulkiai išanalizuoti dabartinius civilinės teisės principus, jų ryšį su civilinės teisės objektu ir metodu.
Darbo uždaviniai:
Išanalizuoti civilinės teisės principus, jų sampratą, atkleisti reikšmę, konkurenciją ir funkcijas;
Pateikti ir išnagrinėti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus;
Išnagrinėti ar civilinės teisės principų turinys yra pastovus, ar kintantis;
Ar sąžiningumo principas gali būti taikomas nepaisant protingumo ir teisingumo principų reikalavimų;
Darbo tyrimo metodai – teisinių dokumentų ir aktų pateikimas, sulyginimas ir analizavimas, oficialių ir neoficialių, mokslinės literatūros šaltinių analizė ir klasifikavimas.
Darbo struktūra - darbą sudaro 33 lapai.
Profesinės kompetencijos:
Civilinės teisės principų analizė;
Išnagrinėti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus;
Išanalizuoti civilinės teisės principų turinį;
Išanalizuoti sąžiningumo principo taikymą; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-28
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis55.64 KB
Autoriussiga
Viso autoriaus darbų76 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasS. Aviža
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Civilines teises principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 31 puslapis 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • S. Aviža
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą