Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Antisemitizmas ir ksenofobija Lietuvoje. Prevencijos politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Antisemitizmas ir ksenofobija Lietuvoje. Prevencijos politika

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273
Aprašymas

Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistro baigiamasis darbas. Įvadas. Tyrimo tikslas. Atsižvelgiant į temos tyrimo objektą ir dalyką tiesioginis šio darbo tikslas yra išanalizuoti antisemitizmo ir ksenofobijos Lietuvoje prevencijos politikos principus, sąlygas bei antisemitizmo ir ksenofobijos prevencines priemones. Antisemitizmo ir ksenofobijos bei etninių mažumų konceptai. Antisemitizmo ir ksenofobijos samprata. Etninių mažumų samprata. Etninio nepakantumo prevencijos politika. Antisemitizmo ir ksenofobijos prevencijos politika europos sąjungoje. Politikos raida. Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras. Europos sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Antisemitizmo ir ksenofobijos prevencijos politika lietuvoje. Reglamentavimas. Tautinių mažumų politikos strategijos analizė. Nacionalinės antidiskriminacinės 2006–2008 metų programos analizė. Nacionalinės antidiskriminacinės 2009-2011 metų programos analizė. Lietuvos respublikos prokuratūros veiklos 2008 m. Ataskaitos analizė. Lietuvos respublikos prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus parengto apibendrinimo analizė. Antisemitizmo ir ksenofobijos prevencijos politika. Kokybinis tyrimo metodo taikymas. Kokybinio tyrimo imtis. Antisemitizmo ir ksenofobijos lietuvoje. Prevencijos politika: kokybinio tyrimo duomenys. Etninės mažumos. Antisemitizmas ir ksenofobija. Prevencijos politika. Išvados. Rekomendacijos.

Ištrauka

Šiandieniniame pasaulyje žmogaus teisių klausimai yra ypatingai svarbūs, kadangi universalių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas įtvirtina demokratiją, saugumą bei gerovę, užkerta kelią netolerancijai ar net agresijai. Nepakantumas vis dažniau traktuojamas kaip viena iš globalių šiuolaikinio pasaulio problemų, kurios esmė slypi žmonių ir kultūrų skirtumų, kitoniškumo nepriėmime ir neigime. Galima teigti, kad nėra Europos Sąjungoje valstybės , kuriai nebūtų būdingas tam tikras ksenofobijos lygis, nepakantumo, netolerancijos laipsnis. Šiuolaikinė visuomenė neturi imuniteto ksenofobijai, tačiau pagrindinis skirtumas tarp posovietinių ir Vakarų šalių yra tas, kad pastarosios apibrėžia ir tyrinėja šia problemą, plačiai aptarinėja viešajame diskurse, o posovietinėse visuomenėse minėta problema išlieka "antraeilė", kai kuriems politikams ir ekspertams pats žodis tolerantiškumas kelia antipatiją.
Antisemitizmo ir ksenofobijos percepcija, prevencinės politikos analizė yra svarbi, kadangi ksenofobinių apraiškų prevencija yra būtina atviros visuomenės tapsmui bei demokratinės ir pilietinės visuomenės vystimuisi. Kaip buvo teigiama Lietuvos žydų bendruomenės konferencijoje, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama Lietuvos valstybės pilietinės visuomenės dalis, kad antisemitizmo ir ksenofobijos apraiškos, bandymai diskriminuoti piliečius dėl jų etninės priklausomybės kelia pavojų ne tiktai žydų ir kitoms tautinėms bendrijoms, bet ir Lietuvos valstybingumui. Galima teigti, kad etninio nepakantumo nuostatos yra iššūkis ne tiek etninėms mažumoms, kiek pačiai Lietuvos visuomenei bei viešajai politikai. Kaip pastebi prof. Aleksandras Štromas, kad "antisemitizmas toks pat kraupus kaip antivokiškumas, antilenkiškumas, antilietuviškumas, kaip visi priešdėliai "anti-", reiškiantis priešišką nusistatymą" . Formuojant ir įgyvendinant strategiškai viešąją politiką turėtų rūpėti visuomenės atvirumas, etninis solidarumas, nes visa tai yra prielaidos politiniam pliuralizmui ir demokratinei santvarkai. Kaip teigia prof. Bronislovas Kuzmickas, kalbėdamas apie lietuviškąjį tapatumą , kad visuomenės vidaus atvirumas yra išsilaisvinimo padarinys ir kartu esminė tolesnio laisvėjimo sąlyga, kadangi teikia galimybių vaduotis iš baimių, pasyvumo ir dogmatiško mąstymo stereotipų, įskaitant ir tuos, kurie paveldėti ne tik iš sovietmečio, bet ir iš senesnių laikų.
Šiuolaikiniai procesai liberalios demokratijos valstybėse bei posovietinėse politinėse sistemose pasižymi pasitikėjimo praradimu, visuomenės susvetimėjimu, todėl svarbu laiku identifikuoti ir analizuoti etninio nepakantumo nuostatas ir apraiškas, kurios destabilizuoja tiek socialinį, tiek politinį gyvenimą. Tai skatina analizuoti antisemitizmo ir ksenofobijos prevencijos politiką, politinių institucijų ir valdžios atstovų reakciją į įvairaus pobūdžio etninės neapykantos apraiškas, todėl nagrinėjama tema yra aktuali ir atitinkanti laiko realijas.
Lietuva būdama Europos Sąjungos nare atsineša savo individualią patirtį, specifinį etninio nepakantumo problemos suvokimą. Todėl etninio nepakantumo prevencinės politikos analizė ir apibūdinimas yra naudingas ir aktualus siekiant veiksmingos ir efektyvios šios politikos formavimo ir įgyvendinimo tiek nacionaliniu, tiek Europos bendrijos lygmeniu.
Darbe nagrinėjamos problema: tai efektyvus nelygybės ir etninio nepakantumo prevencijos politikos įgyvendinimas Lietuvoje kaip Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Lietuvos Respublikos norminiai aktai, ratifikuoti tarptautiniai teisės aktai, kurie de jure nukreipti prieš antisemitizmą ir ksenofobiją nėra de facto praktiškai efektyviai ir koordinuotai įgyvendinami. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-01-12
DalykasViešojo administravimo diplominis darbas
KategorijaViešasis administravimas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis68 puslapiai 
Literatūros šaltiniai63 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis106.07 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/Dėstytojasprof. dr. Š. Liekis
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasPolitikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Antisemitizmas ir ksenofobija Lietuvoje. Prevencijos politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 68 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • prof. dr. Š. Liekis
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą