Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Krapai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738
Aprašymas

Įvadas. Tikslas – įvertinti įvairių krapų veislių produktyvumą, cheminę sudėtį ir technologines savybes, ruošiant šviežią, džiovintą ir šaldytą krapų žaliavą, bei nustatyti lakių aromato junginių pokyčius auginimo ir perdirbimo metu. Bendros žinios. Aromatinių medžiagų klasifikacija. Natūralios aromatinės medžiagos. Natūralaus maisto produktų aromato formavimasis. Natūraliųjų aromatinių medžiagų cheminė sudėtis. Eteriniai aliejai. Biologinis eterinių aliejų aktyvumas. Eterinių aliejų vartojimo aromatizavimui privalumai ir trūkumai. Augalų aromatinių junginių analizė. Aromatinių junginių išgavimas iš augalinės žaliavos. Aromatinių junginių išskirstymo bei identifikavimo principai. Mikroekstrakcijai naudojamo pluošto pasirinkimas Mikroekstrakcijos pritaikymas. Maisto produktų aromatizavimas. Bendrosios žinios. Paprastasis krapas. Krapų eterinių aliejų cheminės sudėties tyrimai auginimo ir perdirbimo metu. Tyrimo objektas ir metodai. Augalinė žaliava ir lakiųjų aromato junginių išskyrimas. Dujų chromatografija. Dujų chromatografija – masių spektrometrija. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados.

Ištrauka

Jau senovėje buvo žinoma, kad yra labai daug soduose, laukuose, miškuose ir net dykumose augančių žolelių, kurios ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina sveikatą, padeda greičiau pasveikti sergantiems. Tai prieskoniai, pirmiausiai suteikiantys skonį ir aromatą gaminamam maistui, be to, šios žolelės, augalai yra vitaminų ir įvairių mikroelementų šaltinis, gerina virškinimą, padeda valyti organizmą. Pietų šalyse, kur daugiausiai auginama ir valgoma įvairių prieskonių, retai sergama virškinimo trakto ligomis, žarnyno vėžiu ir net dantų, širdies bei kitomis ligomis. Prieskoniai – tai augalai, turinys daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų.
Didžiuosiuose prekybos centruose norimų žalumynų siūloma ir gegužės, ir lapkričio mėnesiais. Krapai – puikiai visiems pažįstami, bet savo svarbos neprarandantys prieskoniniai augalai. Didelė įvežtinių krapų kaina paskatino mūsų šalies augintojus rimčiau pažvelgti į šių prieskoninių daržovių auginimą. Juolab, kad ir darbų apimtis plečiantiems daržovių perdirbimo fabrikams krapų dažnai trūksta [Dambrauskienė, 2005].
Paprastieji krapai – vertingos žalumyninės daržovės. Pirmą kartą krapai paminėti dar senuosiuose Egipto raštuose. Jie ypač vertinami Švedijoje, kur laikomi nacionaliniu prieskoniu. Lietuvoje labai paplitę ir auginami daržuose kaip prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Dėl greitos brandos ir specifinių derliaus apdorojimo sąlygų pramoniniuose pasėliuose auginami retai. Krapai labai vertingi, juose daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių druskų, geležies, fosforo, kalio. Visos dalys maloniai specifiškai kvepia. Senovėje sakydavo, kad krapai apsaugo maistą nuo "gedimo skrandyje". Krapas tinka kaip pagardas įvairiems patiekalams. Jis aromatizuoja ir vitaminizuoja maistą, suteikia malonų skonį, praturtina vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šviežių lapų dedama į salotas, mėsos patiekalus, žuvies ar daržovių valgius ar sriubas, antruosius patiekalus, beriama ant sumuštinių, skaninamas majonezas. Krapais gardinami jau paruošti patiekalai arba jų dedama 5 min. prieš baigiant virti. Sėklomis skaninami duonos gaminiai, actas, marinatai. Eterinis aliejus naudojamas konditerijos, likerių pramonėje ir parfumerijoje.
Medicininiu požiūriu krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.
Maistiniu požiūriu vertingiausia šviežia krapų žolė; joje gausu askorbo rūgšties, karotinoidų [Yang ir kt., 1996], B grupės vitaminų [Favell, 1998]. Jų džiovinimas ar užšaldymas išspręstų greitai peraugančios ir gendančios žaliavos problemą. Veikiami termiškai krapai netenka dalies vitaminų ir aromato dėl lakių junginių (eterinių aliejų) praradimo [Huopalahti ir Linko, 1983]. Technologinių procesų metu gali suirti augaluose esantis chlorofilas, dėl ko nukentės žaliavos spalva.
Svarbūs faktoriai krapų derliui ir kokybei – jų auginimo būdas ir taikomos įvairios agrotechninės priemonės [Kmiecik ir kt., 2002]. Cheminė krapų vertė priklauso nuo dirvožemio sudėties, papildomo tręšimo, meteorologinių sąlygų [Gupta ir Wagle, 1988; Kovacik, 1994]. Mūsų ir kitų tyrėjų duomenimis, dažna problema šviežioje krapų žaliavoje – didelis nitratų kiekis [Kmiecik ir kt., 2001a; Santamaria ir kt., 1999].

Šio darbo tikslas – įvertinti įvairių krapų veislių produktyvumą, cheminę sudėtį ir technologines savybes, ruošiant šviežią, džiovintą ir šaldytą krapų žaliavą, bei nustatyti lakių aromato junginių pokyčius auginimo ir perdirbimo metu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-16
DalykasMaisto technologijos kursinis darbas
KategorijaKita >  Maisto technologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis37 puslapiai 
Literatūros šaltiniai35 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis310.17 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasRenata Baranauskienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasCheminės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Krapai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 37 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • Renata Baranauskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą