Nusikalstamos veikos sudėties elementai ir požymiai

Nusikalstama veika. Nusikaltimo sudėties samprata ir reikšmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstamos veikos objektas. Nusikalstamos veikos subjektas. Objektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Išvados.

Lietuvos teisėje skiriami kelių rūšių teisės pažeidimai. Nusikalstamos veikos yra viena iš teisės pažeidimų rūšių. Iš kitų teisės pažeidimų nusikalstamos veikos išsiskiria savo pavojingumu. Nusikalstamos veikos laikomos didžiausią pavojų valstybės stabilumui bei visuomenės narių saugumui kelianti teisės pažeidimų rūšis. Nusikalstamos veikos yra viena iš baudžiamosios teisės reguliavimo dalyko sudėtinių dalių.
Valstybė, gindama save ir visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir jas darančių asmenų, įstatymais uždraudžia tam tikrus poelgius ir nustato teisinio reagavimo priemonių sistemą. Nusikalstamos veikos padarymas užtraukia teisinius padarinius, iš kurių pagrindinis yra baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai yra antroji baudžiamosios teisės reguliavimo objekto sudėtinė dalis. Taigi baudžiamoji teisė yra nusikalstamų veikų padarymo ir jų teisinių padarinių teisė.
Dažnai baudžiamoji teisė suprantama kaip nusikaltimo ir bausmės teisė. Tačiau toks baudžiamosios teisės supratimas nėra tikslus, nes, be nusikaltimo, baudžiamajai teisei priklauso ir baudžiamieji nusižengimai. Be to, nusikalstamos veikos padarymas ne visuomet baigiasi bausmės skyrimu ir jos atlikimu. Baudžiamoji teisė numato atleidimo nuo bausmės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutus.
Mano darbo tikslas išsiaiškinti kas tai yra nusikaltimas, jo sudėties elementus ir požymius.
Sąvoka "nusikalstama veika" yra pakankamai abstrakti ir sudėtinga. Neretai kyla klausimas, kodėl įstatymų leidėjas vienas ar kitas veikas uždraudžia kaip nusikalstamas; kodėl vienomis sąlygomis tas pats veikiamas ar neveikimas yra nusikalstamas, o kitu atveju – ne (pavyzdžiui, aborto darymas yra normali medicinos praktika, tačiau esant tam tikroms sąlygoms – tai nusikalstamas poelgis); kodėl skirtingose šalyse tie patys poelgiai yra vertinami nevienodai:vienose šalyse jie yra nusikalstami, o kitose – tai normalus žmogaus elgesys (vienose šalyse eutanazija yra teisėta, kitose kaip ir Lietuvoje – įstatymu uždrausta ir nusikalstama). Galiausiai,kodėl už žmogaus gyvybės atėmimą žmogus gali gauti apdovanojimą, kitais atvejais – jis gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tai kur ta riba, skirianti teisėtą poelgį nuo neteisėto? Nuo ko ji priklauso? Kas yra bendro tarp visų žmogaus poelgių, baudžiamajame kodekse įvardijamų kaip nusikalstama veika? Nusikalstamos veikos sąvokos teisinė analizė padės mums atsakyti į šiuos teisininkui natūraliai kylančius klausimus. ...