Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Asmenybės veiklos motyvacijos analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės veiklos motyvacijos analizė

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Darbo tikslas ir uždaviniai. Įvadas. Motyvai. Poreikių hierarchija. A. Maslow poreikių hierarchija. D.C. McClelland poreikių teorija. J. Atkinson siekių motyvacija. F. Herzberg dviejų veiksnių teorija. J. Cannon motyvacijos pusiausvyros teorija. Motyvų konfliktai. Laimėjimų motyvacija. Savo veiklos motyvacijos analizė. Išvados.

Ištrauka

Motyvacija yra viena iš svarbiausių psichologijos temų, nes ji atsako į klausimą "kodėl žmonės daro...?" Dažnai teigiama, kad yra trys motyvacijos savybės, kurias Arnold, Robertson ir Cooper (1995) pavadino kryptimi, pastangomis ir atkaklumu ( direction, effort, persistence).
Motyvacija teikia elgesiui energijos ir jį nukriepia tam tikra linkme. Tai jėga, kuri reiškiasi noru valgyti, lytiniu geismu, troškimu laimėti.
Įsivaizduokime eilinę savo dieną: atsikeliame, pusryčiajame, einame į paskaitas, ieškome knygų bibliotekoje, kviečiame draugus kartu papaietauti ar pasilinksminti... kas lemia tokią mūsų veiklą?
Kas žmogui yra svarbiausia – pailsėti, pavalgyti, apsirengti, judėti, dirbti, mokytis, bendrauti, kovoti, o gal linksmintis?
Be ko žmogus negalėtų gyventi?
Kodėl kartais žmogus atsisako gyvybei būtinų dalykų ir pasirenka pražūtingą veiklą?
Kiek galima rasti būdų tam pačiam poreikiui patenkinti?
Motyvai, skatinantys žmogaus veiklą, išreiškia jo santykį su aplinka, kuris atspindi emociniuose išgyvenimuose. Tenkinant poreikį, emocijos kinta nuo nepasitenkinimo, įtampos, kančios link teigiamų emocijų, priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo. Jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, poreikį patenkinti sunku arba neįmanoma, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatslūgsta, įtampa lieka.
Jokia veikla neprasideda be priežasties, be ją sužadančio stimulo. Įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. Jis tuštuojau prisipildo. Pirmiausia, atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga, varanti vandenį į indą. Taip ir žmogui – susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje, atsiranda jėga – poreikis, skaitinantis šį trūkumą užpildyti. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma, ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų. Jusdamas kokį nors poreikį, pavyzdžiui, norėdamas valgyti, žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką – ieško, kaip galima būtų šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus, kurie padeda numalšinti alkį.
Kiekvienas žmogus, siekdamas patenkinti savo poreikį, elgiasi skirtingai. Vienas, norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą, verda, kepa, dengia stalą, o po to skanauja. Taip jis, tenkindamas maitinimosi poreikį, patiria malonumą. Kitas, mėgstantis pietauti su kolegomis, eina į kavinę. Trečias, norėdamas patikti draugei, kviečia ją į restoraną, taigi patenkina bent keletą poreikių, kurių vienas – maitinimosi. Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. Vadinasi, pajutę norą valgyti, jie turėjo pagalvoti, kaip tai padaryti, išsirinkti tinkamiausią variantą, apgalvoti savo galimybes, ryžtis veikti pagal savo planą ir t.t.
Aplinka teikia žmogui informaciją, kurią kiekvienas subjektas priima kitaip, savaip naudodamas suvokimo ir pojūčių kanalus. Informacija patenka į protą, kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami įvairūs klausimai, numatoma tolesnė veikla, vertinama informacija, kuriamos idėjos, formuojamos nuomonės, lyginama su turimais stereotipais, iškomos priežastys, pagrindimas ir t.t. vėliau perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą. Atlikus tokį darbą, kiekvieną kartą kyla klausimas, ar tai, ką gaunu atitinka mano poreikius, mano tikslus, ar tai mažina mano vidinę įtampą ir nepasitenkinimą, kilusį iš buvusio trūkumo ar stokos. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius, kyla teigiamos emocijos, teigiami atsakomieji jausmai. Jei ne, kyla neigiamos emocijos. Pavyzdžiui, jei tam tikru momentu dominuoja įvertinimo porekis, o žmogus gauna laišką – atsakymą, kad jo padarytas darbas netinkamas, atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebėjimais, kyla poreikis dirbti kitaip. Tačiau jeigu kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą, mes, gavę net ir teigiamą savo darbo įvertinimą, sunkiai juo pasitikėsime.
Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinant žmogų veikti ir atspindėti jo priklausomybę nuo aplinkos. Vadinasi, poreikis yrą pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-30
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis23.99 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasŽilinskaitė
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
FakultetasVadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes veiklos motyvacijos analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Alytaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Žilinskaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą