Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Emocinės būsenos: aistra, baimė, depresija, frustracija

Emocinės būsenos: aistra, baimė, depresija, frustracija

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga. Aistra. Baimė. Depresija. Frustracija. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus gyvenimą nuolat lydi įvairios emocijos – džiaugsmas, liūdesys, nerimas, pyktis ir kt. Ilgesnį laiką trunkanti emocinė būklė vadinama nuotaika. Ji daro įtaką suvokimui, mąstymui, turi įtakos žmogaus veiklumui, dėmesio koncentracijai, atminčiai. Vieniems žmonėms būdingas nuotaikos pastovumas, nebūna arba retai būna ryškios emocijų reakcijos, kitų nuotaikagreit kinta, ją reguliuoja net menkiausi įvykiai. Be to, daugumai žmonių būdingas nuotaikos fonas – vieni esti optimistiškesni, kiti – pesimistiškesni. Daugelio žmonių nuotaiką svyruoja tam tikruose ribose. Tačiau kartais gali kilti labai stiprios emocinės reakcijos, emocijų protrūkiai – vadinami efektais. Skiriami: fiziologiniai ir patologiniai efektai. Fiziologinis efektas yra labai stipri emocinė reakcija į kokį nors dirgiklį, dažniau neigiamą. Šio afekto būsenoje žmogaus būna susijaudinęs, dažnai garsiai kalba, verkia, grasina. Nepaisant ryškaus emocinio susijaudinimo, jis gali teisingai vertinti situaciją, sugeba save valdyti. Patologinio afekto metu sutrinka sąmonė, vasą ligonio veiklą lemia emocijos. Toks ligonis nesugeba įvertinti situacijos bei savo elgesio padarinių. Patologinio afekto metu ligoniai dažnai būna agresyvūs. Sugrįžus sąmonei, jis tik iš dalies prisimena, kas įvyko, arba būna visiška amnezija.
Afektu vadiname trumpalaikį, stiprų teigiama ar neigiamą emocinį išgyvenimą, kuris lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Afektiniams sutrikimams priskiriami depresija, manija. Afekto būsenos pagrindas – vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti.
Jreikovskis aprašo tris pagrindines afekto savybes:
1. "Užburto rato" fenomenas.
2. Itin silpna kontrolė.
3. Blokavimas.
Tie patys bružai būdingi ir teigiamiems afektams, maksimaliems išgyvenimams, pilnutinės laimės momentams.

Emocijos – tai santykio suplinka ir savimi išgyvenimas. Emocijos kyla tada, kai aplinka, daiktai ar reiškiniai tenkina arba netenkina žmogaus poreikius ir visuomenės interesus. Tai yra subjektyvus žmogaus santykis, požiūris į aplinką ir save.


Emocijų sutrikimai:

1. Depresija – psichikos būsena, sovokiama, kaip didelė kančia.
2. Manija – psichikos būsena, kuriai būdinga pakili nuotaika, pasitikėjimas savimi, džiaugsmo jausmas.
3. Euforija – nepagrįstai pakili, linksma nuotaika, lydima pasitenkinimo jausmo. Išnyksta viskas, kas buvo nemalonu.
4. Ekstaė – ypatinga dvasinio pakilimo būsena, žavėjimasis viskuo, šventiška, pakili nuotaika, kuriai būdingas nekritiškas savęs ir objekto vertinimas.
5. Aistra – stiprios emocijos, nukriptos viena linkme. Tai pastovus ir gilus jausmas, apimantis visą žmogaus psichiką ir nukreipiantis mintis ir veiklą viena svarbiausia linkme.
6. Nerimas- laukimas kažko negero, vidinė įtampa. Pacientas nežino, kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas blogo.
7. Baimė – būdingas konkretus turinys, bijo kažko realaus, vykstančio dabar.
8. Panika – ūmus, staiga atsirandantis nerimo priepuolis, lydimas didelės baimės, siaubo ir vegetacinių reakcijų (širdies plakimas, prakaitavimas).
9. Distrofija – staiga kylanti nemotyvuota pikta ir prislėgta nuotaika, kai viduje susikaupusį pyktį pacientas nori išlieti ant aplinkinių, todėl būna įsitempęs, piktas, priekabus.
10. Ažitacija – nerimas, lydimas ryškaus fiinio sujaudinimo.
11. Apatija – visiško abejingumo būsena. Tai liguisto nusiraminimo būsena, kai tarsi sustoja laikas, sustingsta visa aplinka (nebūna nei linksma, nei liūdna, "viskas vienodai").
Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. Tos būsenos skiriasi intensyvumu, ženklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu, į kurį yra nukreiptos.
Panarinėkime dažniau pasitaikančias emocines būsenas.

Aistra yra stiprus išgyvenimas. Tai pakankamai ilga, vienodai intensyvi ir stipri emocinė būsena, stimuliuojanti tam tikrą žmogaus veiklos kryptį. Stiprią ir ilgalaikę aistrą gali sukelti materialinių ir kultūrinių - dvasinių poreikių tenkinimas. Tačiau tai labiau pastovus visą apimantys sąmoningesnis, ramesnis jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantys poveikį žmogaus veiklai, gyvenimo krypčiai ir pan. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Paprastai ji susijusi su valia ir didelio tikslo siekimu. Dažnai ji lemia žmogaus gyvenimo kryptingumą.
Aistra dažnai sėjama su meile, geismu. Dažniausiai kalbant apie aistą žmogus pagalvoja apie malonius dalykus, nors taip yra ne visada. Jug aistra irgi vadinama emocijos sutrikimu, todėl kad aistra gali buti išreikšta, kaip aista žudyti, aistra kankinti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-19
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis18.96 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasButkutė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasViešojo saugumo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Emocines busenos aistra baime depresija frustracija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Butkutė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą