Klaipėdos rajono visų ūkių bulvių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė apskaita ir analizė

Įvadas. Statistiniai duomenų apie bulves šaltiniai ir analizės būdai. Statistinių duomenų bulves šaltiniai. Statistinių duomenų bulves analizės būdai. Bulvių plotų analizės būdai. Bulvių derliaus ir derlingumo analizės būdai. Bulvių statistinė analizė. Bulvių plotų Klaipėdos rajone statistinė analizė. Bulvių derliaus Klaipėdos rajone statistinė analizė. Bulvių derlių įtakojantys veiksniai. Bulvių derlingumo Klaipėdos rajone statistinė analizė. Bulvių derlingumą lemiantys veiksniai. Visų ūkių bulvių plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvos. Išvados. Priedai (9).

Bulvės į Europą pateko XV a. pabaigoje — XVI a. pradžioje iš Amerikos. Kad jos yra labai vertingas maisto produktas ir pašaras, pripažinta tik XVII a. Gamyboje labiau jomis susidomėta XVIII a. O jau XIX—XX a. bulvės buvo pradėtos vis plačiau auginti Europos šalyse. Didėjant jų plotams, didėjo ir derlingumas. Lietuvoje bulvės taip pat vis labiau vertinamos, didėja jų derlingumas. Pastaruoju metu bulvių plotai nedidėja, nes jos nebeauginamos pašarui. Dabar labiau rūpinamasi derlingumo didinimu. Geriau įdirbdami žemę, gausiau ją patręšdami, įvesdami sėjomainas, sodindami selekcininkų išvestu derlingesnių veislių sėklą, ūkininkai išaugina po 250 cnt bulvių iš hektaro.
Per pastaruosius kelis metus Klaipėdos rajone bulvių plotai smarkiai nesumažėjo lyginant su visos Lietuvos plotais, todėl ir bulvių derlingumas mažėjo ne taip smarkiai. Remiantis statistikos duomenimis šiame darbe bus analizuojama Klaipėdos rajono bulvių derliaus ir derlingumo rodikliai, deklaruotų bulvių plotų dydžių kitimas per pastaruosius keletą metų, taip pat bus numatomos šio regiono bulvių plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvos.
Kursiniame darbe nagrinėjamas objektas – bulvės Klaipėdos rajone.
Tikslas – analizuoti bulvių ploto, derliaus ir derlingumo statistinius duomenis Klaipėdos rajone visuose ūkiuose, ūkininkų ir šeimos ūkiuose, ž. ū. bendrovėse ir įmonėse 2004 – 2006 m., prognozuoti šiuos rodiklius 2007 – 2008 m.
Metodai : mokslinės literatūros palyginamoji ir loginė analizė, statistinių duomenų įvertinimas, grafinis vaizdavimas.

Ūkininkų ūkių registre nuo 1995 iki 1999 m. buvo registruojami ūkiai, atitinkantys tuometinio žemės ir miškų ūkio ministro įsakymu patvirtintą ūkininkų ūkių registravimo tvarką. Pagal ją ūkininko ūkiu buvo laikoma įsigyta, susigrąžinta privatinėn nuosavybėn arba daugiau kaip trims metams išsinuomota žemėnauda, jeigu naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas yra ne mažesnis kaip 3 ha, o specializuotuose ūkiuose ne mažesnis kaip 0,3 ha. Smulkesni nei 3 ha ūkiai buvo laikomi gyventojų asmeniniais ūkiais. 1999 m., priėmus "Ūkininko ūkio" įstatymą, pasikeitė ūkininko ūkio teisinis – ekonominis statusas. Pagal šį įstatymą gyventojų asmeniniai ūkiai įgijo teisinį pagrindą tapti ūkininkų ūkiais ir naudotis visomis ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis. 1999 m. pabaigoje, įgyvendinant "Ūkininko ūkio" įstatymo nuostatas, žemės ūkio ministerija parengė ir patvirtino naują ūkių registravimo tvarką. Nuo tada ūkininkų ūkių registre registruojami ūkiai, turintys ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės. Mažesni kaip 1 ha ūkiai gali būti įregistruoti deklaravus ne mažesnę kaip 40 MGL pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos per kalendorinius metus, sumą. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų per metus gautų verslo pajamų. ...