Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Filosofijos istorijos periodizacija iki Viduramžių
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Filosofijos istorijos periodizacija iki Viduramžių

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Antika (IX amžius pr. Kr. – IV amžius pr. Kr.). Apžvalga. Ikisokratikai. Talis. Anaksimandras. Anaksimenas. Parmenidas. Heraklitas. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Helenizmas ir romėnų epocha (300 metų pr. Kr. – 200 metų po. Kr.). Apžvalga. Stoicizmas. Epikūrizmas. Neoplatonizmas. Plotinas. Išvada.

Ištrauka

"Filosofija" yra graikiškas žodis, pažodžiui reiškiantis "išminties meilė". Šis žodis, nors Graikijoje pradėtas vartoti gana anksti, pradžioje neturėjo tikslios prasmės: jis reiškė išmintį apskritai, žinojimą apskritai, bendrąjį išsilavinimą. Graikai teigė, pimasis šį terminą pavartojo Pitagoras, norėdamas pasakyti, kad išmintis yra dieviškas dalykas ir tik jos meilė yra prieinama žmonėms, bet tikriausiai tai yra vėliau išgalvota legenda.
Tik Platonas filosofijai suteikė naują reikšmę. Nuo nekintančios būties atskyrus kintančius reiškinius, žinojimas pasidalijo į dvi rūšis: į reiškinių pažinimą ir būties pažinimą. Būties pažinimui prireikė naujo termino; šį pažinimą, ir tik jį, Platonas pavadino filosofija. Vis dėlto ir Platonui filosofija nebuvo griežtai apibrėžtas dalykas; ji jam buvo tik esmingiausias, bendriausias, teisingiausias, patvariausias iš visų mokslų.
Ką pradėjo Platonas, susitemino jo įpėdinis Aristotelis, senovės enciklopedistas; jis išlaikė Platono simpatijas bendriausioms problemoms, bet lygiai taip pat jam patiko specialūs tyrinėjimai. Jo paties darbų įvairovė turėjo į paskatinti filosofiją tiksliau atskirti nuo kitų mokslų. Neišsižadėdamas senosios filosofijos dar ikiplatoniškos filosofijos kaip visą žinojimą apimančio mokslo sampratos, Aristotelis iš jos išskyrė "pirmąją filosofiją", kuri aiškina pačias bendriausias daiktų savybes, pačią būtį, ieškodama jos "pradinių principų ir priežasčių". Jai priešpriešino visus kitus mokslus, kuriuos laikė specialiaisiais. Nuo tada filosofijos terminas buvo jau tiksliai apibrėžtas, o jos turinys atribotas nuo kitų mokslo sričių.
Filosofija – tai dar ir:
1. Tiesos, arba žinojimo, ir būties pagrindų mokslas.
2. Tam tikra filosofinių principų sistema.
3. kritinis šių pamatinių doktrinų vertinimas.
4. Mokslas apie tam tikros žinojimo atšakos principus.
5. Principų sistema kaip pagalbinė priemonė sprendžiant praktinius reikalus.
6. Filosofinė dvasia, arba nuostaba.
Jau Platonas ir Aristotelis klausė apie tą žmoguje glūdintį akstiną, kuris duoda pradžią filosofijai; jų nuomone, filosofija prasideda nuo nuostabos. "Nes nuostaba ir anksčiau, ir dabar skatina žmones filosofuoti. O kas klausia ir stebisi, tas jaučiasi nežinąs. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-21
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis24.62 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasSabaitė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasRekreacijos ir sporto vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Filosofijos istorijos periodizacija iki Viduramziu [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • Sabaitė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą