Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savižudybės (11)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Savižudybės samprata. Savižudybės etapai. Suicidinis sindromas. Savižudybių priežastys ir riziką didinantys faktoriai. Somatinės ligos. Darbo situacija. Psichikos sutrikimai. Socialiniai veiksniai. Situacija šeimoje. Idealizavimas žiniasklaidoje. Savižudybių tipai. Egoistinės savižudybės. Altruistinės savižudybės. Privalomosios altruistinės savižudybės. "Fakultatyvinės" altruistinės savižudybės. Grynai altruistinės savižudybės. Anoniminės savižudybės. Fatalistinės savižudybės. Maniakinė savižudybė. Melancholinė savižudybė. Įkyrumų nulemta savižudybė. Automatinė savižudybė. Savižudžių dvasinė būsena. Savižudybėms būdingi bruožai. Ambivalentiškumas. Impulsyvumas. Rigidiškumas. Išvados.

Ištrauka

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja aktyvus gyvenimo tempas. Dėl jo žmonės susvetimėja, nebėra glaudaus ryšio tarp asmenų, netgi šeimos nariai kartais neturi laiko, noro ir galimybių labai artimai bendrauti. Šios sąlygos kelia grėsmę visuomenei. Žmonės, prarasdami ryšius su kitais asmenimis, tampa vieniši, jiems trūksta dėmesio, nuoširdžių pokalbių ir paguodos. Toks susvetimėjimas bei įtampa "gimdo" krizes, o vėliau dėl to kyla ir savižudybių rizika.

Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.
Savižudybė - sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Taigi daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti.
Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių.
Žinomas austrų psichiatras Z. Froidas XX amžiaus pradžioje sukūrė psichologinę savižudybės teoriją, kurioje savižudybę kildino iš agresijos, nukreiptos į save ir narcizistinės asmenybės sanklodos. Prancūzų sociologas E.Durkheimas įrodė, jog savižudybės grėsmė tiesiogiai siejasi su žmogaus socialinės integracijos lygiu, t. y. kiek jis jaučiasi didelės grupės dalimi. Kognityvinės psichologijos atstovai pabrėžia nelankstaus mąstymo vaidmenį, kai polinkis daugumą gyvenimo įvykių laikyti grėsmingais perdėtas. Tačiau visos šios teorijos tik dalinai paaiškina šį sudėtingą, tik žmogui priskirtiną aktą, nuolat lydimą daugelio klausimų, į kuriuos pakankamai aiškiai lig šiol negali atsakyti net besigilinantys į šią problemą tyrėjai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-04
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis25.52 KB
Autoriuslaura
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasN. Kuitienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKėdainių J. Radvilos studijų centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savizudybes (11) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • N. Kuitienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą