Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Vaikų teisė į poilsį ir laisvalaikį ir sąlygos jos realizavimui ugdymo institucijose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų teisė į poilsį ir laisvalaikį ir sąlygos jos realizavimui ugdymo institucijose

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Vaiko samprata. Vaikų teisė į poilsį ir laisvalaikį. Vaikų teisės į poilsį ir laisvalaikį įgyvendinimas ugdymo institucijose. Išvados.

Ištrauka

Vaiko teisės yra kaip ir kiekvieno žmogaus teisės. Tai vaiko kaip individo apsauga, ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimas. Vaiko teisės rodo universalų bei ypatingą vaikystės statusą. Vaikystė – laikotarpis, per kurį vaikai greitai keičiasi ir vystosi, taip pat patiria įvairių nuoskaudų bei neigiamą suaugusiųjų poveikį. Vaikų gyvenimas ir augimas priklauso nuo atsakingų už juos rūpesčio ir pastangų. Vaikams būtina pastogė, maistas, mokslas, gydymas, meilė bei apsauga nuo prievartos ir aplaidumo. Jiems taip pat turi būti suteikta galimybė, atsižvelgiant į amžių ir brandumą, naudotis savo civilinėmis bei politinėmis teisėmis šeimoje, bendruomenėje ir valstybėje (Bulotas, 2003). Viena tų teisių ir be galo svarbi vaikui yra teisė į poilsį ir laisvalaikį.
Laisvu laiku, poilsiaudamas vaikas dažniausiai užsiima savo mėgstamiausia veikla – žaidimu, taip pat vaikams yra svarbu bendravimas su savo amžiaus vaikais, pasakų klausymasis, televizoriaus žiūrėjimas, miegas ir kiti įvairiausi užsiėmimai. Kadangi poilsio metu vaikai patiria daug emocijų, išmoksta atsipalaiduoti, pamiršta įtampą, baimę, yra labai svarbu, kad vaikams laisvalaikis būtų kuriamas atsižvelgiant į jų amžių, vystymosi ypatumus. Į tai ypač turi būti atkreipiamas dėmesys ugdymo institucijose, kur vaikai praleidžia daug laiko dirbdami savo darbą – mokydamiesi.
Šio darbo objektas ir yra vaikas bei jo teisė į poilsį ir laisvalaikį.
Darbo tikslas – panagrinėti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį bei susipažinti su šios teisės įgyvendinimu ugdymo institucijose.
Darbo uždaviniai:
• Renkama bei kaupiama literatūra, kurioje supažindinama su vaiko teise į poilsį ir laisvalaikį bei jos įgyvendinimu ugdymo institucijose;
• Atrenkama, analizuojama bei lyginama sukaupta literatūra;
• Sudaromas darbo planas;
• Darbo atlikimas – rašomas referatas, kuriame supažindinama su vaiko samprata teisniuose dokumentuose, vaiko teise į poilsį ir laisvalaikį bei šios teisės įgįvendinimu ugdymo institucijose.
Darbo metodika – teisinės ir metodinės literatūros analizė.


Įvairioje literatūroje bei teisniuose aktuose vaiku vadinamas žmogus dar neturintis pilnametystės. Šiame skyriuje bus paminėtos kai kurios teisės aktuose minimos vaiko sampratos.
Teisiniuose aktuose vaiko sampratos yra panašios. Sagačio pastebėjimu (2006, p. 24-25), "pozityviojoje teisėje žemutinė vaiko amžiaus riba, nuo kurios atsiranda vaiko, kaip fizinio asmens teisinis subjektiškumas, siejama su vaiko gimimo momentu.<...> Tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje riba, skirianti vaiką nuo suaugusiojo, yra vienoda – vaiku laikomas kiekvienas asmuo, nesulaukęs 18 metų." Taip pat Sagatys yra atkreipęs dėmesį į tai, kad "teisės aktuose yra vartojamos kelios "vaiko" sampratos. Jis įvardijamas kaip nepilnametis vaikas, kaip pilnametis vaikas, kaip vaikas, sulaukęs pilnametystės"(2006, p. 26). Pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 11 29d. priimtą Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją "vaiku laikomas kiekvienas žmogus neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau". (2000m., p. 6, 1 str.) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra išskirtas 2 straipsnis "Vaiko sąvoka", kuriame apibūdinama, jog "vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip". (1999m., p. 3) Vėlgi labai panašiai vaikas paibūdinamas Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatymo 2 straipsnyje: "vaikas yra kiekvienas žmogus neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau". Kituose teisiniuose aktuose minima ne "vaiko" sąvoka, o "nepilnamečio". Taip išskiriama yra Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse: "asmenys iki 18 metų vadinami nepilnamečiais, tačiau jie skirstomi į dvi grupes:
1. iki 15 metų grupė – neturintys veiksnumo;
2. nuo 15 iki 18 metų grupė – turintys dalinį veiksnumą".
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse "asmenys nuo 14 iki 18 metų vadinami nepilnamečiais, iki 14 metų – mažamečiais". Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą asmenys iki 18 metų vadinami nepilnamečiais, tačiau yra išskiriamos trys grupės:
1. iki 14 metų;
2. nuo 14 iki 16 metų;
3. nuo 16 iki 18 metų.
Apibendrinant, vaiku laikomas kiekvienas žmogus neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-17
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis17.61 KB
Autoriusjuze
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku teise i poilsi ir laisvalaiki ir salygos jos realizavimui ugdymo institucijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą