Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Programos>Kompiuterinis vaizdų redagavimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kompiuterinis vaizdų redagavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Adobe Premiere. Sony Vegas. Apple Final Cut Pro. Programų palyginimas. Išvados.

Ištrauka

Atsiradus kompiuteriams, atsirado ir nelinijinio vaizdo redagavimo idėja. Iki tol pasaulis žinojo tik linijinį redagavimą. Palyginimui galima sakyti, kad skirtumas tarp abiejų redagavimo tipų atitinka skirtumą tarp garso įrašyto į kompaktinį diską ir garso kasetę. Linijinio redagavimo atveju vaizdas yra perrašomas tiesiai iš vienos juostos į kitą. Norint pasiekti tam tikrą juostos fragmentą, būtina persukti dalį kino ar vaizdo juostos. Būtent dėl nuolatinio juostos persukinėjimo linijinis redagavimas yra nepatogus ir užima daug laiko. Nelinijinio redagavimo atveju vaizdajuostės turinys perrašomas į kompiuterio kietąjį diską skaitmeniniu pavidalu. Tada visa vaizdo medžiaga matoma kaip ant delno: galima akimirksniu karpyti, stumdyti, keisti vietomis vaizdo fragmentus neperrašinėdami ir nepersukinėdami vaizdo kasetės. Galutinis redagavimo rezultatas įrašomas arba atgal į juostą, arba į skaitmeninę laikmeną: CD, DVD. Kompiuteris gali būti panaudotas abiejų tipų vaizdui redaguoti. Linijinio redagavimo atveju kompiuteris tiesiog atlieka tarpinę grandį tarp vaizdo šaltinio ir įrašymo įrenginio. Profesionaliose linijinio montažo sistemose kompiuteris tarnauja ne tik kaip vaizdo stebėjimo įrankis, bet dar ir valdo atkuriančius ir įrašančius vaizdą magnetofonus arba kameras. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vadinamosiose hibridinėse nelinijinio montažo stotyse, kompiuteris skaičiuoja dar ir trimatę grafiką. Bet visos kompiuterio galimybės iš tiesų panaudojamos tik nelinijinio redagavimo atveju, kai pagrindiniai medžiagos apdorojimo darbai atliekami kompiuteryje dalyvaujant kietajam diskui, centriniam procesoriui, vaizdo plokštei ir kitoms kompiuterio dalims. Iki 1998 m. nelinijinis vaizdo redagavimas buvo profesionalių studijų ir televizijos kompanijų įrankis. Paprastiems video mėgėjams ir entuziastams tekdavo tenkintis vaizdo magnetofonu ir linijiniu redagavimu. Tokią padėtį sąlygojo tai, kad vaizdui išsaugoti kietajame diske reikėdavo daug vietos, o ir jį apdoroti – didelės skaičiuojamosios galios. Tačiau pasirodžius "Pentium MMX", o ypač "Pentium II" klasės procesoriams bei talpiems diskams, vaizdo redagavimas tapo prieinamas praktiškai kiekvienam kompiuterio savininkui.
Nelinijinis redagavimo metodas yra modernus redagavimo metodas, kuriuo gali pasiekti kiekvieną kadrą labai lengvai, be didesnių pastangų. Tą patį galima padaryti ir linijinio metodu, karpant ir klijuojant juostas. Bet linijinis metodas yra destruktyvus.
Pirmieji nelinijiniai, nedestruktyvus metodai pradėjo atsirasti su pirmaisiais skaitmeniniais paveiksliukais.
Prieš pradedant redaguoti vaizdo medžiagą kompiuteriu, reikia ją paversti į skaitmeninę formą. Duomenys į diską yra įrašinėjami tiesiogiai arba importuojami iš kito šaltinio. Kai duomenys yra kompiuterio kietajame diske, galima pradėti redagavimo darbus, pasinaudojant kompiuteriu ir viena ar keletu nelinijinių programų, pasirinkdami iš nemenko sąrašo, priklausomai nuo jų sudėtingumo, funkcionalumo, kainos ir kitų ypatybių.
Redaguojant nelinijiniu būdu pirminiai duomenys nėra prarandami ar modifikuojami. Profesionalios redagavimo programos išsaugo visus atliekamus pakeitimus pakeitimų sąraše (angl. Edit decision list). Dėl to gali egzistuoti labai daug modifikuotų originalo versijų, nenaudojant papildomos kietojo disko vietos. Pasinaudojant pakeitimų sąrašu galima lengvai karpyti vaizdus ir sugrįžti į ankstesnius pakeitimus. Vaizdo kokybė dėl to irgi neprarandama, nes nereikia pakartotinai dubliuoti duomenų norint panaudoti skirtingus vaizdo efektus.
Linijinis redagavimas palyginus su linijiniu yra lankstesnis, funkcionalesnis. Darbas redaguojant nelinijiniu būdu daug paprastesnis.
Per paskutinius kelerius metus nelinijinės programinės įrangos kainos sumažėjo tiek, kad ją gali nusipirkti ir paprastas namų vartotojas. Kai kurias programas, kaip Cinelerra galima atsisiųsti nemokamai internetu, o tokios kaip Microsoft Windows Movie Maker ir Apple Computer iMovie yra įtraukiamos į bendrą programų paketą perkant operacinę sistemą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-17
DalykasProgramų kursinis darbas
KategorijaInformatika >  Programos
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis844.7 KB
AutoriusŠarūnas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasMatematikos ir informatikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuterinis vaizdu redagavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą