Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinis statusas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinis statusas (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Seimas – atstovaujamoji valstybės institucija. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai. Seimo nario teisinis statusas. Seimo struktūra. Seimo kompetencija ir įgaliojimai. Seimo kadencijos. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Pirmame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, vykdomoji valdžia – Vyriausybei. Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str. numato, jog ,,Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus‘‘, 5 str. - ,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas‘‘.
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog Seimas yra viena iš institucijų, vykdančių valstybės valdžią. Seimo įgaliojimams Konstitucijoje yra skirtas V skirsnis. Tai savarankiška valdžių padalijimo doktrinos požiūriu institucija. Parlamento kaip valdžios nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todėl Lietuvos parlamentas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus. Tuo pasireiškia akivaizdus parlamento išskirtinumas.
Tačiau Seimui priskirti įstatymų leidybos įgaliojimai nėra absoliutūs. Pirmiausia Seimas yra saistomas Konstitucijos. Be to, šie įgaliojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Dalį Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų galima keisti tik referendumu. Taip pat Konstitucinis Teismas turi galimybę pripažinti Seimo priimtą įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Respublikos Prezidentas naudojasi veto teise bei turi įgaliojimus, Esant Konstitucijoje numatytoms aplinkybėms, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog Seimą sudaro Tautos atstovai. Tad parlamentas vykdydamas Konstitucijos suteiktus įgaliojimus, vykdo ir t Tautos atstovaujamąją funkciją. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa Tautos valios interesų reiškėju. Tautos atstovavimas garantuojamas demokratinės rinkimų sistemos ir principų.
Išrinktas Seimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais , jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, taigi visi parlamento nariai yra Tautos atstovybė. Seimo narių teisių negalima diferencijuoti, negalima jiems nustatyti nevienodų galimybių dalyvauti Seimo darbe. Nes tuo yra pažeidžiama parlamento narių lygybė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-25
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis26.09 KB
AutoriusJanina
Viso autoriaus darbų21 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasAndrulionis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasMedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinis statusas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 20 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Andrulionis
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą