Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Pagalba ir altruistinis elgesys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pagalba ir altruistinis elgesys

  
 
 
12345
Aprašymas

Įvadas. Situacijos ypatumai ir motyvacija padėti. Pagalbos motyvacija priklauso nuo turimų galimybių, reikalingų pagalbai. Pagalbos motyvacija padėti kritiniu momentu priklauso ir nuo stebėtojų skaičiaus. Asmenybės faktorių įtaka pagalbos motyvacijai. Teikti pagalbą galime ir iš baimės būti atmesti, sulaukti nepritarimo. Pagalbos objektas.

Ištrauka

Dar Aristotelis altruizmą vadino artimumo jausmu, skatinančiu iš geros valios daryti gera kitiems. Tuo altruizmas skiriasi nuo abipusės naudos; čia nelaukiama jokio atlygio.
Gailestingojo samariečio pavyzdžiu Biblija reikalauja būti nesavanaudiškiems visų žmonių atžvilgiu. Tačiau įvairiausi nusivylimai šią laikyseną apriboja: aukojamės tik tam tikrų žmonių atžvilgiu. Dažniausiai aukojasi draugai. Draugystė yra įvairių lygmenų emocinis sąskambis. Draugai iš dalies atsisako savo interesų vienas kito labui, tačiau netampa vienas nuo kito priklausomi.
C. Rodžerso manymu, pasiaukojimu, altruizmu (geranoriškumu) būtinai turi pasižymėti žmonės, užsiimantys pokalbio terapija, kurios svarbiausios sąlygos yra įsijautimas, pagarba, nuoširdumas žmogui.
Pagalbos teikimas vargo, skurdo ar nelaimės prislėgtam žmogui buvo ir yra didžioji žmogaus pareiga.
Netikėtos nelaimės, nesveika aplinka ar nelengvo gyvenimo sąlygos ne vieną nustumia pasijusti silpnesniu, prarasti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Visais laikais visuomenėje egzistavo moralės norma, skatinanti žmones susimąstyti ne tik apie savo, bet ir pasaulio likimą, pajusti ryšį su visais žmonėmis, suvokti, jog esi priklausomas nuo greta esančiųjų, taigi ir atsakingas už savo artimą.
Natūralu, kad pirmoji pagalbos artimui skelbėja ir skleidėja buvo Bažnyčia, mokydama "mylėti savo artimą kaip save patį". Bažnyčia nurodo konkrečius būdus šiam priesakui įgyvendinti: septyni labdarystės darbai kūnui ir sielai skelbia: alkaną papenėti, trokštantį pagirdyti, nuogą aprengti, pakeleivį į namus priimti, kalinį sušelpti, ligonį lankyti, numirėlį palaidoti.
Už pagalbą žmogus buvo skatinamas, už jos nesuteikimą – baudžiamas, t. y. nuo seno taikomos socialinės sankcijos. Ilgainiui pagalba tapo vertybe jau nepriklausančia nuo išorinio skatinimo.
Dažnoje gyvenimiškoje situacijoje sunku suvokti kiek ir kokia pagalba asmeniui reikalinga, kokia pagalba gali būti teikiama ir ar asmuo priims pagalbą? T. y. kokios pagalbos jam ištiktųjų reikia? Tik įvertinus situaciją sprendžiama ar ji kritiška ir ar reikia įsikišti.
Pvz.: socialinėje tarnyboje lankosi riboto psichinio mąstymo asmuo, reikšdamas priekaištus valdžios institucijoms, medikams, kaimynams. Pokalbio metu paaiškėja, kad jokios siūlomos pagalbos jis nepriims, nes yra įtarus, niekuo nepasitikintis. Vienintelis būdas nuraminti jo emocijas ir priekaištus yra jo kalbos užrašymas baltame popieriaus lape, nes pats jis yra beraštis ir jo supratimu tik taip bus teisingai sprendžiamos visos jo problemos, tik taip jis pajus bent truputį pasitikėjimo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-04
DalykasSocialinės psichologijos namų darbas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasNamų darbai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis8.4 KB
Autoriusieva
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasŽakaitis
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pagalba ir altruistinis elgesys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 5 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Žakaitis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą