Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Metodologinės darnaus vystymosi nuostatos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Metodologinės darnaus vystymosi nuostatos

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Darnaus vystymo ištakos. Darnaus miestų vystymo principai ir tikslai. Pagrindiniai darnaus miestų vystymo principai. Teritorija kaip miesto plėtros realizavimo erdvė. Kompaktiško miesto privalumai ir trūkumai. Darnaus Lietuvos miestų vystymo prielaidos.

Ištrauka

Darnaus vystymo apibrėžimas pirmą kartą buvo suformuluotas 1987 m. Jungtinių Tautų sudarytos specialios Aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje "Bendra mūsų ateitis". Šioje ataskaitoje buvo bandyta išdėstyti darnaus vystymo koncepciją - tai toks vystymas, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, bet kartu nemažina ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius [12]. Daugelis mokslininkų bei politikų kritikavo neišsamų šio teiginio apibrėžtumą ir nevienareikšmes interpretacijas, tačiau iki šiol tai yra pagrindinis ir plačiausiai vartojamas darnaus vystymo apibrėžimas.
Darnus vystymas turi būti pagrįstas ne vien aplinkosaugos ir ekonominių interesų derinimu. Jis turi užtikrinti socialinį teisingumą valstybės viduje bei valstybių santykiuose. Viena didžiausių kliūčių, trukdančių įgyvendinti darnų vystymą, yra skurdas.
"Subalansuoto gyvenimo strategija" (A Strategy for Sustainable Li-ving) buvo paskelbta 1991 m. Pagrindinės šios strategijos nuostatos:
• žmonės nori ne tik išlikti, bet ir privalo gyventi geriau ir pasiturinčiai;
• žmonija iki šiol per mažai rūpinosi aplinka ir neracionaliai naudojo išteklius, todėl atsidūrė ties savo pačios išlikimo riba;
• visuomenės vystymasis ateityje turi užtikrinti, kad ekonominė pažanga bus naudojama ne tik žmogaus, bet ir aplinkos labui.
Darnaus vystymo (sustainable development) terminas į kitas kalbas verčiamas įvairiai - harmoningasis vystymasis, tausojamasis vystymasis, tvarus vystymasis, tvari plėtra, darni plėtra, subalansuotoji plėtra, tolydi (stabili, harmoninga) plėtra.
Darna nėra skaitmeninio balanso tarp visų trijų aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės koncepcijos aspektų, jų tikslų bei poreikių, nors juos derinti yra būtina, ir tai sudaro prielaidas koncepcijai įgyvendinti. Darnos indikatoriai (rodikliai) dažnai yra integruoti ir rodo visuomenės būvį: vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, saugomų teritorijų plotas ir kiti, nesusiję su skirtingų interesų derinimu.
Spartėjant globalizacijos procesams pasaulyje, darnaus vystymo nuostatas įmanoma įgyvendinti tik bendromis tarptautinėmis pastangomis. Nuostatą, kad darnus vystymas yra pagrindinė ilgalaikė visuomenės raidos ideologija, Rio de Žaneiro konferencijoje savo parašais patvirtino 170 šalių vadovai. 2002 m. Johanesburgo konferencijos, kurioje dalyvavo 193 pasaulio valstybių delegacijos, pagrindinė mintis buvo ta, kad jau yra pasiektas darnaus vystymo progresas, tačiau pats procesas vyksta per lėtai. Būtina suderinti priemonių įgyvendinimo planą tarptautiniu mastu.
Dažniausiai skiriamos dvi valstybių kategorijos: išsivysčiusios ir besivystančios šalys. Skirtumų tarp šių valstybių kategorijų yra daug, tačiau jos turi ir bendrų požymių. Besivystančioms valstybėms būdingas labai spartus gyventojų skaičiaus augimas, skurdas, lyčių nelygybės, švietimo ir kitos socialinės problemos. Išsivysčiusios šalys per daug intensyviai nau-doja gamtos išteklius ir labai teršia aplinką.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje Centrinėje ir Rytų Europoje susiformavo pereinamosios ekonomikos valstybės. Šioms valstybėms būdinga tai, kad praėjusio dešimtmečio pradžioje kelis kartus sumažėjo gamybos apimtys, o kartu ir išteklių naudojimas bei aplinkos tarša. Praėjusio dešimtmečio viduryje daugumoje šių šalių ekonomika pradėjo kilti. Šiai valstybių grupei būdingas spartus pokyčių tempas bei mastai, kurie matuojami kartais, o ne procentais, kaip išsivysčiusiose ar besivystančiose šalyse. Vertinant darnų vystymą pereinamosios ekonomikos valstybėse, būtina įvertinti: ar gamtinių išteklių naudojama mažiau dėl ekonomikos nuosmukio, ar aplinkos tarša sumažėjo tik dėl mažiau naudojamų išteklių? Kiekviena valstybė turėtų detaliai išanalizuoti ir suprasti, jei gamtiniai ištekliai bus naudojami gerokai lėčiau nei augs ekonomika, o aplinka teršiama lėčiau, nei bus naudojami ištekliai, tai reikš, kad darnaus vystymo nuostatoms nėra nusižengiama. [12]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai16 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis40.3 KB
AutoriusIna
Viso autoriaus darbų14 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Metodologines darnaus vystymosi nuostatos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą