Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Depresija (7)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įžanga. Kas yra depresija? Depresijos formos. Depresijos priežastys. Kaip įveikti depresiją? Apibendrinimas.

Ištrauka

Daugelis šiandieninio greito gyvenimo tempo nepakeliantys žmonės skundžiasi juos kankinančia depresija. Bet ar iš tikrųjų žinome, kas yra depresija, dėl kokių priežasčių ji atsiranda, kokias pasekmes sukelia bei kaip ją gydyti. Kaip galima atskirti prasidėjusią rimtą ligą nuo akimirką trunkančio nusivylimo gyvenimu bei aplinkiniais? Rasti atsakymus į šiuos klausimus bandome ne tik mes, paprasti žmonės, bet ir įvairių sričių specialistai: gydytojai, mokslininkai, psichiatrai.
Dažnam iš mūsų gyvenime tenka patirti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas - pyktį, liūdesį, nusivylimą, pažeminimą. Tai normalu visiems sveikiems žmonėms. Tačiau daugybė žmonių po tokių emocijų nebesugeba atsitiesti normaliam gyvenimui, jie pasineria į juos slegiantį liūdesį ir savo ar nesavo noru jame lieka. Tada jau prasideda depresija. Rimta liga, kurią būtina gydyti. Sergant depresija kankina bloga nuotaika, persekioja menkavertiškumo ar kaltės jausmas, nepavyksta atlikti paprasčiausių kasdienių darbų. "Kartais depresija mane taip užvaldo, kad negaliu patikėt, kaip visas pasaulis nesustoja ir nekenčia kartu su manim."(Elizabeth Wurtzel Prozako karta). Dėl depresijos žmogus gali prarasti viską: šeimą, darbą, namus, draugus. Šią ligą dažnai vėliau papildo kitos priklausomybės ligos, tokios kaip alkoholizmas ar narkomanija. Depresija griauna mūsų gyvenimus, skaudina ne tik mus, bet ir aplink mus esančius mylinčius žmones. Kartais žmogus pats gali nesuvokti, jog jį aplankė depresija, tuomet ir šios klastingos ligos gydymas darosi komplikuotas. Bene dažniausiai žmones depresija aplanko vieną kartą gyvenime, tačiau yra atvejų, kai ši liga kartojasi. Sergantiesiems šia liga ateitis atrodo niūri, ir kas baisiausia, dažnai prarandamas noras gyventi. Kaip rodo statistika, nuo 45 iki 60% savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Atrodo sunku suvokti, kaip visai neseniai sveikas buvęs žmogus taip netikėtai gali prarasti bet kokią motyvaciją gyventi, kurti, siekti tikslų. Kaltindami dėl tokio likimo visus iš eilės, tik ne save, darome klaidą, kiekvienas iš mūsų galime padėti tokiems žmonėms, ištarti šiltą žodį ar padovanoti šypseną. Tai gali padėti labiau negu bet kokie medikamentai. Tačiau be žmogiškos pagalbos ir supratingumo egzistuoja daugybė kitų priemonių, kurios padeda įveikti šią sunkią ligą.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m.depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausia mirčių. Suvokdami šios problemos mastą, negalime likti nuošaly nė vienas, juk negali žinoti, kada ši klastinga ir rimta liga aplankys mus ar mūsų artimuosius.
Šio referato tikslas yra supažindinti su depresija, kaip viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, išanalizuoti jos atsiradimo priežastis, simptomus bei formas. Bene svarbiausias dėmesys bus skiriamas šios ligos gydymo metodams aptarti.
Šiandien labai madinga kiekvieną kartą, kai aplanko bloga nuotaika, vadinti tai depresija. Tačiau specialistai šiai ligai apibūdinti turi sukūrę tam tikrą sąlygų sistemą. "Klasikinė" depresija diagnozuojama žmogui, ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:
1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
2. Absoliučiai jokia veikla neteikia malonumo.
3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
6. Psichinis nuovargis
7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
8. Nesugebėjimas susikaupus mąstyti bei priimti sprendimus.
9. Detalaus savižudybės plano rengimas arba realus bandymas nusižudyti.
Iš šių devynių reikalavimų, bent vienas iš dviejų pirmųjų teiginių turi būti teisingas. Pavyzdžiui, jei žmogus kadien su dideliu malonumu naršo internete (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Bet to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.
Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:
1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichinė) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.
Apibendrinant galima teigti, jog depresija nėra universali visų norimų ja paaiškinti dalykų priežastis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-19
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis16.08 KB
Autoriusauxine_zuvele
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Depresija (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą