Lietuvos Respublikos Konstitucija

Įvadas. Konstitucijos rengimo ir priėmimo istorija. Konstitucijos struktūra (sudedamosios dalys). Konstitucijos teisinės savybės. Pagrindiniai konstitucijos bruožai. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijos reikšmė ir išskirtinumas. Konstitucijos taikymo problemos. Išvados.

Temos aktualumas. Konstitucija - (lot. constitutio) nustatymas; pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.
Konstitucija yra valstybės teisinės tvarkos pagrindų nustatymas. Ji reguliuoja valdžių santykius valstybėje ir nustato jos organizaciją ir formą. Konstitucijos principai kaip aukščiausia rašytinė teisė yra aukščiau už bet kurią kitą teisę. Be to, konstitucijos įvairiu mastu nurodo, kokių pagrindinių tikslų savo veikla turi siekti valstybė.
Konstitucija yra svarbiausias įrankis valstybinei valdžiai apriboti ir kontroliuoti. Konstitucijos pirmtakas – 1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas. Vis dėlto šie pirmieji teisiniai įstatai dar nebuvo platūs, jie neapėmė visos valstybės. Savo teises dalinėse srityse užsitikrindavo atskiri luomai. Pirmąsias šiuolaikines konstitucijas turėjo JAV (1776 m.) ir Prancūzija (nuo 1789m.). Padrąsinti šių valstybių raidos, Europos monarchijų piliečiai XIX a. vis garsiau reikalavo (visuotinės) konstitucijos. Dauguma valdovų ilgainiui pasidavė spaudimui ir paskelbė konstitucijas, apribojančias jų teises. Jie savo valstybes pavertė konstitucinėmis monarchijomis. Šiandien dauguma konstitucijų pagrindžia savo įgaliojimą iš apačios. Demokratinių konstitucijų pagrindas yra Tautos suverenitetas – Tauta priima pagrindinį įstatymą.
Konstitucija sudaro stabilų valstybės pagrindą. Todėl natūralu, kad jas pakeisti gerokai sunkiau nei "normalius" įstatymus. Beveik visos konstitucijos atskiriems skirsniams pakeisti numato skirtingus mechanizmus. Pavyzdžiui, skirsnį "Lietuvos valstybė" Lietuvos Respublikos Konstitucijoje galima pakeisti tik referendumu (tam, kad būtų pakeistas pirmasis straipsnis "Nepriklausoma demokratinė respublika", reikia net 3/4 balsų). Kiti skirsniai reikalauja 2/3 Seimo daugumos (dviem balsavimais).
Svarbu ir tai, kad konstitucijos valstybei duoda, kaip minėta, svarbų pamatą. Ji nustato konstitucinę teisę, bet ir nieko daugiau. Kas ant šio pamato pastatoma, kaip konstitucija įgyvendinama praktiškai, kaip ji vystoma toliau ir pripildoma gyvybės, kiek konstitucinė teisė tampa konstitucine tikrove, – visa tai priklauso nuo vyriausybės ir visų piliečių, nuo visos visuomenės. Konstituciniai konfliktai šiame procese yra neišvengiami.
Darbo tikslas:
Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais apžvelgti LR Konstitucijos rengimo ir priėmimo tvarką; išanalizuoti Konstitucijos struktūrą, bei teisines savybes; ištirti funkcijas; atskleisti LR Konstitucijos reikšmę.
Darbo uždaviniai:
Apžvelgti Konstitucijos rengimo ir priėmimo istoriją.
Išanalizuoti Konstitucijos struktūra
Atskleisti Konstitucijos teisines savybes
Ištirti Konstitucijos funkcijas
Atskleisti LR Konstitucijos reikšmę
Darbo objektas: Lietuvos Respublikos Konstitucija
Darbas atliktas: Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais. ...