Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunimas

  
 
 
123456
Aprašymas

Vaiko problemos visuomenėje ir mokykloje. Amžiaus tarpsniai. Paauglys šeimoje ir mokykloje.

Ištrauka

Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi tipiškų bruožų, kurie ilgainiui kinta, suteikdami elgesiui nauja formą. Patys sunkiausi žmogui būna paauglystės metai. Šiuo laikotarpiu vaikai jaučiasi nebe vaikais, bet ir ne suaugusiais, jie jaučiasi negražūs, dažnai praranda pasitikėjimą savo jėgomis, konfliktuoja su suaugusiais.
Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos. Kai kurie autoriai nurodo jas esant tarp 12 ir 18 metų. Po to eina jaunystės periodas. 12-14 metais matyti spartus lytinis brendimas, 15 metai lyg pereinamas tarpsnis, jame prasideda domėjimasis priešinga lytimi, 16-18 metais paauglys toliau bręsta fiziškai, atsiranda abipusė berniukų ir mergaičių draugystė. Paauglystė baigiasi lytinių liaukų subrendimu, jų funkcionavimu, kuris dažnai sąlygoja ir vaisingumą, dėl to paauglystės pabaigoje mergaitės gali pastoti. Žinomas ir ankstyvasis lytinis brendimas. Jis esti tada, kai mergaitės subręsta iki 8 metų, berniukai — iki 10 metų. (A. Gučas. "Vaiko ir paauglio psichologija". Kaunas "Šviesa" 1990. 211p.)
Paauglystėje įvyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Padidėja vaikų ūgis, keičiasi išvaizdą, organizmas, balso tonacija. Tačiau keičiasi ir paauglio charakterio bruožai, jie tampa nenuspėjami ir kartais elgiasi nesuprantamai, dažnai tai kelia didelį nerimą jų tėvams, nes jie gali pasukti ne tuo keliu, kuriuo norėtų jų tėvai, kad pasuktų. Paauglystės pradžiai būdinga nuotaikų nepastovumas, nerviškumas, neramumas, jautrumas, atsiranda emocinė įtampa, seksualinis potraukis. Šių savybių paauglys dažniausiai neįgyja, kai tinkamai organizuoja savo darbą ir poilsį, kai berniukai ir mergaitės gali turiningai praleisti laisvalaikį. Paaugliai linkę save lyginti su kitais, dažnai jiems atrodo, kad draugai daug pranašesni už juos, tas turi įtakos jo jausenai ir dažnai tokie vaikai užsisklendžia savyje. Tačiau, ne visi. Kiti stengiasi save tyrinėti, daryti išvadas, kodėl jo draugai pranašesni, ir keistis į gerąją pusę, tokie paaugliai turi daugiau pasitikėjimo savimi, dažnai tai priklauso ir nuo tėvų auklėjimo, bei socialinės padėties. Vaikai augantys šeimose, kuriose vaikais buvo gerai auklėjamas ir mokomas, turi visai kitas vertybes ir dažnai geriau supranta savo padėtį visuomenėje.
Paauglystėje emocinis ir protinis patyrimas persitvarko, elgesys pasidaro savarankiškesnis, atsikratoma vaikiškos priklausomybės, mėginama į pasaulį pažvelgti suaugusiųjų požiūriu, girdėti vienmečių balsą ir nelikti jam abejingu. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo sudarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas psichologų vadinamas identiškumo formavimusi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-15
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis12.49 KB
Autoriusnesvarbu
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokyklinio amziaus vaikai ir jaunimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą