Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Bandžiusių žudytis žmonių ir jų artimųjų stigmatizacija. Požiūris į savižudybę per istorijos ir religijos prizmę
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bandžiusių žudytis žmonių ir jų artimųjų stigmatizacija. Požiūris į savižudybę per istorijos ir religijos prizmę

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įžanga. Savižudybė per istorijos prizmę. Savižudybė per religijos prizmę. Šeimos narių ir artimųjų stigmatizacija visuomenėje. Išvados.

Ištrauka

Savižudybė - sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Savižudybe laikomas toks prieš save nukreiptas veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra mirtis. Tačiau kankiniai paprastai nelaikomi savižudžiais, nors jų veiksmai veda į neišvengiamą mirtį. Taip pat nelaikė savęs tokiais net ir į tikrą mirtį vykstantys kariai, nors apie tai yra įvairių nuomonių.
Sudėtinga nustatyti tikslų savižudžių skaičių pasaulyje, kadangi dėl socialinių ar religinių priežasčių tokie atvejai būna nutylimi. Dėl iškreiptų duomenų sudėtinga lyginti įvairių šalių duomenis. Be to, savižudybės faktą nevisada galima tiksliai konstatuoti - savižudybe gali būti laikomas nužudymas žmogaus, kuris buvo gilioje depresijoje, tačiau nusižudymas patenkant į avariją mirčių statistikoje dažniausiai priskiriamas nelaimingiems atsitikimams. Jaunų žmonių savižudybės- rimta šiuolaikinių visuomenių problema. Jaunuoliai dažniausiai atima iš savęs gyvybę dėl seksualinės ir emocinės prievartos, streso, neplanuoto nėštumo, seksualinių orientacijų problemos, meilės, nesutarimų su tėvais. Vyresnio amžiaus žmonės žudosi dėl pinigų stygiaus, bedarbystės, depresijos, dažnai, ypač kaimuose, pasitaiko, kad žmonės žudosi per didelį kiekį suvartoją alkoholio. Žmonės savo gyvybę atima įvairiais būdais: karesi (dažniausiai suauge žmonės), persipjauna venas (šis būdas labiau paplitęs tarp paauglių), prisigeria vaistų. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimą beveik milijonas žmonių nusižudo kasmet, daugiau nei žūsta karuose. Pagal šį tyrimą, pasaulyje savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių. Didžiausias savižudžių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 000 žmonių. Mažiausiai savižudžių - Maltoje, kur dažnai metai praeina be savižudybių.
E. Šneidman - vienas žymiausių XX. a. sociologų - teigė, kad žmogų norintį nusižudyti įtakoja biologiniai, socialiniai ir tarpasmeniniai veiksniai. Mokslininkas sakydavo, kad kiekviena tikslinga savižudybė turi prasmę. "Yra daug beprasmių minčių, bet nėra nė vienos beprasmės savižudybės". Prasmę savižudybei suteikia problema, kurią siekiama išspręsti tokiu būdu, nes žmogui pasirenkančiam šį kelią dažnai atrodo, jog savižudybė yra vienintelė išeitis.
Išskiriami pagrindiniai bruožai žmogaus, kuris galvoja apie mirtį:
• Keturi iš penkių žmonių, norinčių nusižudyti, aiškiai pasako apie savo ketinimus aplinkiniams.
• Dauguma ketinančių nusižudyti žmonių ieško aplinkinių pagalbos, kuri padėtų įveikti dvasinę krizę.
• Dauguma nusižudyti ketinančių žmonių iš tiesų nenori mirti, bet tiesiog nemato kitos išeities.
• Žmonės, kurie norėjo nusižudyti, po išgyventos krizės dažniausiai nesugeba tęsti normalaus gyvenimo toliau.
• Noras nusižudyti - tai laikinas reiškinys, kylantis itin didelių sunkumų metu.
• Po laikino pagerėjimo neretai žmogui vėl gali kilti noras nusižudyti.
• Dauguma savižudžių - psichiškai sveiki žmonės, kurie išgyvena krizę.
• Savižudybės tikimybė nėra susijusi su žmogaus pragyvenimo lygiu.
• Savižudybę galima sustabdyti, paklausus žmogų apie ją, įkalbėjus išsipasakoti apie problemas
Mokslininkas išskyrė 12 psichologinių savižudybės veiksnių, bet iki šiol nėra tokios teorijos, kuri galėtų paaiškinti kas vyksta savižudžio galvoje ir kaip jam galima būtų padėti. Kai kurie tų veiksnių:
• Savižudybės tikslas - sąmonės nutraukimas, pasislėpimas nuo įtampos.
• Bendras postūmis - nepakeliamas psichologinis skausmas.
• Nepatenkinami poreikiai, keliantys skausmą (meilė, rūpinimosi poreikis)
• Bendra emocinė būsena - bejėgiškumas, nevilties jausmas.
• Vidinė pozicija - ambivalencija - tokia būsena, kai vienu metu jaučiami priešingi jausmai.
• Suvokimo savybė - susiaurėjimas, mažas pasirinkimas.
• Bendras veiksmas - pasitraukimas iš gyvenimo.
• Bendras komunikacinis aspektas - pasireiškia savižudybės ženklais (apie 80% ketinančių nusižudyti išsako aiškius žodinius ženklus)
Egzistuoja įvairūs požiūriai į savižudybę. Daugelyje religijų tai yra labai smerktina nuodėmė, kai kuriose šalyse savižudybė laikoma dideliu nusikaltimu. Todėl nuspendėme į savižudybę pažiūrėti per istorijos ir religijos prizmę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-19
DalykasSocialinės psichologijos kursinis darbas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis32.41 KB
Autoriusegle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasMedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bandziusiu zudytis zmoniu ir ju artimuju stigmatizacija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą