Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokslas ir švietimas>Bolonijos procesas – vieningos aukštojo mokslo erdvės kūrimas. Tikslai ir pasiekimai
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Bolonijos procesas – vieningos aukštojo mokslo erdvės kūrimas. Tikslai ir pasiekimai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445
Aprašymas

Įvadas. 1998 m. kovo 25 d. Sorbonos deklaracija. Bolonijos deklaracija dėl Europos aukštojo mokslo erdvės. Bolonijos deklaracija ir Europos aukštojo mokslo globalinis konkurencingumas. Nuo deklaracijos prie įgyvendinimo: organizuota tolesnės veiklos struktūra ir procesas. Bolonijos deklaracija kviečia aukštojo mokslo bendruomenę prisidėti prie reformos ir konvergencijos proceso sėkmės. Prahos konferencija, 2001 m. Bolonijos proceso uždavinių įgyvendinimas. Kaip pagerinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą. Ateities darbai. Aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikatas. Berlynas, 2003 m. rugsėjo 19 d. Pažanga. Kokybės užtikrinimas. Diplomų struktūros: dviejų pagrindinių pakopų sistemos įgyvendinimas. Mobilumo skatinimas. Kreditų sistemos sukūrimas. Diplomų pripažinimas: aiškių ir lengvai palyginamų diplomų sistemos sukūrimas. Aukštojo mokslo institucijos ir studentai. Europos dimensijos skatinimas aukštajame moksle. Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvės patrauklumo skatinimas. Mokymasis visą gyvenimą. Papildomi veiksmai. Įvertinimas. Tolimesnės priemonės – nauji nariai. Tolimesnės veiklos grupės struktūra. ENIC/NARIC tinklų išvados. Lietuvos kolegijų problemos ir galimybės Bolonijos proceso kontekste. Bolonijos proceso įgyvendinimas Europos šalių kolegijose. Kolegijų raida 2000 – 2003 metais. Studijų kokybė kolegijose. Pedagogų kvalifikacija ir mokslinė taikomoji veikla. Tarptautinių ryšių plėtra Lietuvos kolegijose. Bolonijos proceso įgyvendinimas Europos šalių kolegijose. Išvados.

Ištrauka

Žinių visuomenės samprata dar palyginti nauja, tačiau jau toli gražu ne teorinė sąvoka ar koncepcija. Ją naudoja sociologai, politikai, ekonomistai, informatikai ir kitų sričių specialistai, įdėdami savo aplinkai priimtiniausią turinį. Savaip ją įsivaizduoja ir kuria skirtingoms kultūroms ir skirtingo ekonominio bei socialinio išsivystymo šalys ar jų grupės. Tačiau neabejotinas yra daugelio pasaulio šalių nusistatymas savo ateitį pagal turimas galimybes kurti žinių aplinkoje. Dar keblu griežtai ir giliai nagrinėti žinių visuomenės problemas plačiu lyginamuoju kontekstu, nes tai labai nesenai ir be galo spartus bei įvairialypis socialinis, kultūrinis ir technologinis procesas. Žinių visuomenės kuriamos lokalioje aplinkoje, naudojant globalias žinias. Tik dėka jų globalumo bei joms tą savybę suteikusių informacinių technologijų išsivystymo apskritai tapo įmanoma žinių visuomenės idėja. Todėl šiandien racionalu kalbėti apie potencialiąsias šalių ir jų visuomenių galimybes bei lokalias varomąsias jėgas ir mėginti daryti prognostines įžvalgas, nagrinėti atskiras su žinių visuomenės kūrimu susijusias siekiamybes.
Dėl nepaprastų pastarųjų kelerių metų laimėjimų Europos integracija tampa Sąjungai ir jos piliečiams vis konkretesnė ir akivaizdesnė tikrovė. Plėtros perspektyvos ir vis glaudesni ryšiai su kitomis Europos šalimis suteikia šiai tikrovei vis platesnių užmojų. Tuo tarpu mes esame vis didesnės politinio ir akademinio pasaulio dalies bei viešosios nuomonės poreikio labiau suburti Europą ir praplėsti jos ribas liudininkai, ypač kuriant ir stiprinant intelektinį, kultūrinį, socialinį ir technologinį jos potencialą. Žinių Europa jau plačiai pripažįstama kaip nepakeičiamas socialiniu ir žmogiškuoju požiūriu veiksnys, taip pat kaip būtinas komponentas stiprinant ir praplečiant Europos pilietybę, galinčią suteikti jos piliečiams reikiamą kompetenciją priimti naujo tūkstantmečio iššūkį ir drauge suvokti, kad teks dalytis vertybėmis ir priklausyti bendrai socialinei ir kultūrinei erdvei.
Europos, kaip žinių visuomenės, viena pagrindinių siekiamybių turbūt yra ir išliks socialinio gerbūvio siekimas demokratiškai tvarkantis visuomenėse ir saugiai sugyvenant tarp jų. Neatskiriama to pamatinė prielaida yra Europos visuomenės ekonominis konkurencingumas. Europos žinių visuomenė kuriasi kaip labai išsimokslinusi, ir nuolat, visą gyvenimą besimokanti, kurianti ir skleidžianti žinias, inovatyvi ir tolerantiška, atvira permainoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui ir kooperavimuisi. Tarp daugelio šių siekiamybių realizavimo mechanizmų išskirtinę vietą ir svarbą turi švietimas, tyrimai ir jais pagrįstas aukštasis mokslas su unikaliais Vientisųjų Aukštojo mokslo ir Tyrimų erdvių instrumentais.
Taigi kalbant apie švietimą, tai šiuo metu aukštojo mokslo sritis pergyvena didžiausių ir reikšmingiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių laikotarpį. Šio judėjimo, vadinamo "Bolonijos procesu", tikslas yra iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, dėl ko švietimas taptų Europos nuosavybe ir būtų išsaugota jam būdinga demokratinė kultūra. Šios srities švietimo sistemos turi būti skaidrios. Būtina sukurti vieningą mokslo laipsnių hierarchiją tuo pačiu užtikrinant diplomų pripažinimą; aukštasis mokslas turi labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius; ypatingo dėmesio reikalauja mokymosi visą gyvenimą sąlygų užtikrinimas.
Darbo tikslas – išanalizuoti vieningos aukštojo mokslo erdvės sukūrimo tikslus ir pasiekimus.
Darbo uždaviniai:
išsiaiškinti, kas įtakojo vieningos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;
apžvelgti tolimesnius Bolonijos proceso etapus;
išskirti ENIC/NARIC tinklų išvadas;
apžvelgti, kaip šis procesas paveikė Lietuvą ir kitas šalis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-15
DalykasMokslo ir švietimo kursinis darbas
KategorijaPedagogika >  Mokslas ir švietimas
TipasKursiniai darbai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai15
Dydis123.68 KB
Autoriusvitalija
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasL. Žitkus
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bolonijos procesas - vieningos aukstojo mokslo erdves kurimas. Tikslai ir pasiekimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2013-01-26 IP: 78.60.176.32
    Studentas sako

    Darbas yra nenaudingas, nes didziaja dali informacijos galima rasti internete.

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 41 puslapis 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • L. Žitkus
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą