Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokslas ir švietimas>Švietimo sistemos Lietuvoje analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Švietimo sistemos Lietuvoje analizė

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Švietimo ideologija. Švietimo lygmenys. Aikos informacinė sistema. Švietimas ir demografija. Gyventojų tankumas. Švietimas ir skurdas. Moksleivių sveikata. Valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimas. Uždaviniai, kuriuos švietimui kelia darbo rinka. Profesinio mokymo efektyvumas. Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygiai. Išsimokslinimo įtaka nedarbui. Lietuvos universitetų prestižas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra (22).

Ištrauka

Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva įžengė į itin sparčios kaitos laikotarpį. Šią kaitą skatina tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai: globalizacija, informacinės (žinių) visuomenės sklaida, rinkos principais grindžiama ūkio plėtra, žymų mastą įgavę socialinės diferenciacijos bei atskirties procesai, nepalankios demografinės tendencijos, Lietuvos integracija į Europos Sąjungos ekonominę, kultūrinę bei švietimo erdvę ir kt.
Švietimo sritis valstybės veikloje yra viena svarbiausių, nes būtent per tikslingą, protingą idėjų, kultūros vertybių, taikios pasaulėžiūros sklaidą yra įgyvendinami valstybės tikslai. Būdama labai įvairiapusė, švietimo sritis turi didelę įtaką visuomenei. Pagrindiniai švietimo tikslai yra žmonių informuotumas, kompetencija, orientacija pasaulyje vykstančiuose procesuose, sugebėjimas inicijuoti ir vykdyti projektus įvairiose visuomenės veiklos srityse ir pan. Nuo išsilavinimo tiesiogiai priklauso brandi demokratija, socialinė ir kultūrinė šiuolaikinės visuomenės pažanga. Nuoseklus socialinę, ekonominę, kultūrinę kompetenciją ir pilietinį sąmoningumą diegiantis švietimas turi tapti jauno žmogaus gyvenimo dalimi.
Nors socialinis bei kultūrinis švietimo poveikis pozityviai krašto raidai stiprėja, Lietuvos švietimo sistema dar ne visada įstengia parengti asmenį bei visą visuomenę gyvenimui ir veiklai sparčiai besikeičiančiomis aplinkybėmis. Toliau plėtojant švietimą ypač svarbu pasiekti, kad būtų sutraukyta grandinė, siejanti žemą išsilavinimą, nedarbą ir skurdą. Į kursinį darą įtraukiau tuos švietimo buklės aspektus, kurie turėtų būti nuolat stebimi atliekant švietimo monitoringą.
Kursinio darbo pagrindas – švietimo rodiklių aprašymai. Rodikliai yra švietimo politikai svarbūs duomenys (dažniausiai statistiniai, kai kuriais atvejais – kokybiniai aprašomieji), skirti sistemos būklei bei procesams matuoti, problemoms diagnozuoti bei trumpai ir aiškiai informuoti apie padėtį. Rodikliais pagrįstos būklės apžvalgos yra retrospektyvinės – rodikliai apibūdina padėtį, tačiau negali daryti plačių apibendrinamųjų išvadų ir nurodyti sprendimų.

Tyrimo objektas:

• Švietimo sistimos vystymas ir atitikimas šiuolaikinėms tendencijoms.
Tyrimo tikslai ir uždaviniai:

• Apibūdinti švietimo ideologiją;
• Išanalizuoti demogarafinių, socialinių, ekonominių veiksnių įtaką Lietuvos švietimui;
• Išnagrinėti užimtumo tendencijas, kurios yra susiję su švietimo sistemos būklę;
• Susieti teorines žinias su praktine situacija;
• Surinkti statistinius duomenis ir juos analizuoti;
• Pateikti išvadas ir pasiūlymus;


Sąvokų aptarimas:

1. Ideologija – tai idėjų arba įsitikinimų visuma, išplaukianti iš bendrų tam tikros grupės interesų.
2. Kokybiškas išsilavinimas - ugdymo rezultatų visuma, atitinkanti nacionalinius ugdymo tikslus, reikalavimus ir normas, Europos Sąjungos švietimo siekius, atliepianti asmens ir visuomenės edukacinius poreikius dabar ir ateityje, laiduojanti galimybę tobulėti ir siekti aukštos gyvenimo kokybės.
3. Lygios galimybės įgyti išsilavinimą reiškia, kad visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo socialinių ar demografinių veiksnių, turi vienodas galimybes lavintis įvairių tipų mokyklose ir plėtoti savo gebėjimus.
4. Švietimas visiems - kokybiškas formalusis bei neformalusis švietimas, prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties, lyties, gyvenamosios vietos, ir atitinkantis besimokančiojo poreikius, polinkius bei galimybes.
5. Pagrindinis išsilavinimas plačiąja prasme suprantamas ne vien tik kaip formalus išsilavinimas, patvirtinamas pagrindinio išsilavinimo įgijimą liudijančiu dokumentu, bet ir kaip tinkamos sąlygos kiekvienam žmogui toliau plėtoti savo asmeninį potencialą, įgyti intelektinį savarankiškumą, padėti integruotis į visuomenę ir pasirengti aktyviai dalyvauti visuomenės raidoje, kitaip tariant, ugdyti aktyvų pilietiškumą. Pagrindinio išsilavinimo plačiąja prasme kokybę lemia visa pozityvi asmens patirtis, sukaupta šeimoje, kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės metais, prasmingas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas, aktyvus tėvų ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas su mokykla. Pagrindinis išsilavinimas kloja pamatus visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.
6. Kvalifikacijos lygmuo – tai atliekamų užduočių ar pareigų įvairovė.
7. Atvira mokykla - mokykla, atvira tiek savo socialinei aplinkai, tiek ir kiekvienam besimokančiajam. Ji glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais partneriais, atpažįsta ir padeda formuluoti kintančius regionų ir vietos bendruomenių švietimo poreikius bei lanksčiai tuos poreikius tenkina, parinkdama, kurdama ir pritaikydama ugdymo programas bei formas, padėdama naudotis informacijos šaltiniais. Joje gali mokytis įvairių poreikių asmenys - įvairaus amžiaus, specialiųjų poreikių, praradę motyvaciją, atvykstantys iš kitur (teritoriniu ar geografiniu požiūriu), sugrįžtantys į mokyklą pasinaudoti "antruoju šansu". Atviroje mokykloje ugdomos demokratinės vertybinės nuostatos, skatinamas bendradarbiavimas ir siekiama visuomenės integracijos.
8. AIKOS – (atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema) socialinės analizės ir konsultacijų centras. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-19
DalykasMokslo ir švietimo kursinis darbas
KategorijaPedagogika >  Mokslas ir švietimas
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis166.29 KB
AutoriusJuliana
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasS. Zaicev
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Svietimo sistemos Lietuvoje analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 28 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • S. Zaicev
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą