Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Jungo teorija

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Asmenybės struktūra. Archetipai. Asmenybės tipai. Asmenybės vystymasis. Alchemija individuacijos procese. Gyvenimo tarpsniai. Asmenybės keitimo galimybės (psichoterapija). Terapijos fazės. Sapnų aiškinimas ir aktyvi vaizduotė. Apibendrinimas.

Ištrauka

Analitinė psichologija bando paaiškinti pačius įvairiausius žmogaus patyrimo aspektus, jų sąsajas su kultūra, istorija, mitologija ir religija. Šia psichologijos šaka jau domisi ne tik psichologai, medikai, bet ir kultūros, mitologijos tyrinėtojai, meno filosofai, teologai ir kiti.
Susidomėjimas analitine psichologija auga. Ypač ši tendencija ryški dabar, kai vis labiau aiškėja dvasinių vertybių ir dvasinio brandumo svarba tiek individo, tiek visuomenės sveikatai ir gerovei. Kai kurios naujos mokslinės teorijos, įvairūs dvasinio augimo judėjimai savo psichologinių ir filosofinių pagrindų ieško Jungo analitinėje psichologijoje.
Analitinės psichologijos atsiradimas yra neatsiejamas nuo šveicarų mokslininko, psichiatro, psichologo, filosofo Carlo Gustavo Jungo. Jo studijų objektai buvo psichopatologijos studijos ir psichoterapija, asmenybės tapsmo klausimai, asmenybės tipologija, psichologinės istorijos, religijos ir kultūros studijos, hipotezė apie kolektyvinę pasąmonę ir archetipus, alcheminio proceso analizė ir jo simbolikos aiškinimas. Jungas dažnai kritikuojamas dėl to, kad domėjosi tokiais nemoksliniais dalykais kaip vizijos, sapnai, skraidančios lėkštės, astrologija, alchemija irk t. Tačiau pats Jungas aiškinasi tuo, jog jei šie dalykai yra žmogaus patyrimo dalis ir jei žmogus apie juo galvoja, tai gali būti psichikos objektu.
Šiame darbe iš arčiau pabandysime pažvelgti į aukščiau išvardintus, C.G.Jungo nagrinėtus dalykus, nes darbo autorei Jungas ir jo archetipinė teorija yra viena įdomiausių temų, šias žinias teko gilinti ne viename seminare ir klausyti ne vieną paskaitą.

Pradėsime nuo to, kaip Jungas suvokia asmenybę.
C.G.Jungas asmenybę skirsto į tris iš dalies tarpusavyje susijusias sistemas: ego, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę.
Ego (lot. aš) – tai sąmonės centras. Jam priklauso mintys, jausmai, atsiminimai, pojūčiai, suvokimas. Ego padeda mums suvokti save, savo vidinį bei išorinį pasaulius. Ego kontroliuoja informaciją, kuri patenka į sąmonę. Jungas, kalbėdamas apie Ego kaip sąmonės centrą, suteikia jam savotišką privelegijuotą vietą. Būtent Ego atrenka informaciją, užtikrinančią savęs tapatumo jausmą. Būtent nuo Ego galios priklauso asmens pasirinkimai, santykiai su kitomis psichikos struktūromis ir psichologinis komfortas.
Penktadalis, trečdalis, o gal net ir pusė žmogaus gyvenimo prabėga nesąmoningumo būsenoj. Mūsų vaikystė nesąmoninga. Kiekvieną naktį mes nugrimstame į nesąmoningą būseną ir tik tarp prabudimų ir pasinėrimų į miegą mes išlaikome daugiau mažiau aiškią sąmonę, taigi:
Asmeninė pasąmonė. Itin svarbią pasąmonės dalį sudaro iš sąmonės išstumtų ar nuslopintų liguistų nuotaikų, idėjų, fobijų, emocinių išgyvenimų visuma, kuri ir yra individualios, arba asmeninės pasąmonės turinys. Tie išstumti išgyvenimai gali būti tiek malonūs, tiek labai skausmingi.Asmeninės pasąmonės turinys gali bet kada iškilti į sąmonę.
Individuali pasąmonė – tai subjektyvios psichikos išraiška, apimanti gyvenime ilgainiui pamirštą turinį.
Svarbus asmeninės pasąmonės komponentas – kompleksai. Kompleksai – tai tarpusavyje susijusios asociacijos, mintys ar jausmai, sukelti tam tikrų emocijų. Pvz.: siekimas valdyti kitus arba tėvo kompleksas. Kompleksai sudaryti iš šerdies ir kiauto. Kiautas yra tas reagavimo būdas, kuris iškyla kaip komplekso sąlygota reakcija. Komplekso kiautas priklauso nuo asmeninės individo patirties. Komplekso šerdį sudaro archetipinis pagrindas, jame atsispindi universalus žmogiškojo patyrimo modelis. Labai svarbus yra komplekso ir Ego ryšys – kuo kompleksai yra labiau nepriklausomi nuo Ego, tuo sunkiau jie yra prognozuojami ir tuo labiau kontroliuoja gyvenimo situaciją. Dažniausiai kompleksai pasižymi primityvumu ir lemia primityvų individo elgesį. Neįsisąmonintas ir užėmęs Ego vietą kompleksas lemia automatišką individo reakciją. Įsisavinti kompleksai leidžia geriau diferencijuoti elgesio motyvaciją, taip pat suteikia asmenybės vystymosi perspektyvą ir psichologinio komforto jausmą. Kompleksas yra pagrindinė asmeninės pasąmonės struktūrinė dalis.
Kolektyvinei pasąmonei Jungas skyrė daugiausiai dėmesio. Vis labiau gilindamasis į įvairių pasaulio regionų mitologiją, religiją, filosofiją, Jungas vis aiškiau suvokia, kad iš tikrųjų "žmogaus sąmonė savęs nesukuria, o išsiplėtoja iš pirmapradžių nepažįstamų sąmonės gelmių". Kolektyvinė pasąmonė – tai bendras visai žmonijai gelminis psichikos sluoksnis. Čia nėra nieko individualaus. Jungas vadina ją kolektyvine, nes ji sudaryta iš universalių ir nuolatos besikartojančių turinių. Jungas vaizdingai palygina sąmonę su menkute sala bekraščiame audringame vandenyne (pasąmonėje). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-30
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis32.04 KB
Autoriusjoleta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jungo teorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą