Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Antikos mąstytojų gnoseologinės pažiūros
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Antikos mąstytojų gnoseologinės pažiūros

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Antikos mąstytojų gnoseologinės pažiūros. Demokritas. Platonas. Aristotelis. Plotinas. Išvados.

Ištrauka

Filosofija paprastai suvokiama kaip labiausiai komplikuotas ir abstrakčiausias dalykas, nutolęs nuo kasdieninio gyvenimo problemų. Tačiau kiekvienas žmogus, suvokia tai ar ne, turi tam tikras filosofines pažiūras.
Klausimas apie būties prasmę, apie visų daiktų esmę, apie žmogaus vietą pasaulyje – tai mąstymo pagrindas. Todėl filosofija laikoma ir visų mokslų "motina". Klausimai, kuriuos filosofija keldavo nuo antikos iki dabarties, keičiantis aplinkybėms skambėdavo vis kitaip, bet jų esmė visada išlikdavo panaši.
Filosofijai atsirasti ir plėtotis reikia tam tikrų sąlygų. Pirmiausiai reikia laisvos, demokratiškos visuomenės, kurioje nedraudžiama mąstyti ir kalbėti kitaip. Juk, pvz., senovės Egipte, kuriame buvo vergovinė santvarka, atsirado mokslas, bet neatsirado filosofija, kadangi Egipto žynių luomas draudė mąstymo laisvę. Kaip tik dėl to klasikinės filosofijos tėvyne laikoma Senovės Graikija, kurioje įvyko kultūros raidos šuolis.
Filosofijos atsiradimo problema susidomėta jau antikos laikais. Platonas išskyrė psichologinį šios problemos aspektą. Jis manė, kad filosofijos pradžia yra nuostaboje. Aristotelis sakė, kad žmonės pradėjo filosofuoti norėdami išvengti nežinojimo. Bet dėl to jie turėjo suvokti savo nežinojimą. Juk jeigu nežinojimas nesuvoktas, tai ir įveikti jo neįmanoma. Norėdamas kažką pažinti, žmogus turi būtinai įsisąmoninti, suprasti, kad jis to nežino.
Antikoje filosofija buvo suprantama ne taip, kaip ją suprato Naujaisiais ir vėlesniais laikais. Tame laikotarpyje nebuvo atskirų mokslo šakų, todėl filosofija atstovavo visas teorines žinias. Ji siekė savo tezes pagrįsti stebėjimais ir loginiais samprotavimais. Tuo metu filosofas buvo ir visapusiškas mokslininkas. Pvz., pirmuoju Europos filosofu laikomas Talis iš Mileto kartu buvo gydytojas, architektas, geometras, astronomas, nors buvo pirklys, kelionėse po Aziją pamėgęs filosofiją.
Filosofijos istorijos raidoje visos filosofinės kryptys ir mokyklos išskiria tris pažinimo šaltinius: patyrimą, protą ir šaltinį, peržengiantį protinio tyrimo sferą. Ta kryptis, kurios atstovai teigia, kad pažinimo šaltinis yra patyrimas, vadinama empirizmu (gr. empeiria – patyrimas). Ta kryptis, kurios atstovai teigia, kad pažinimo šaltiniai yra protas, vadinama racionalizmu (lot. ratio – protas). Požiūris, kuris pripažįsta be patyrimo, proto ir kitus pažinimo šaltiniu (mistines būsenas, intuiciją ir pan.) vadinamas iracionalizmu (lot. irrationalis- neprotingas). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-18
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis17.16 KB
AutoriusNijolė
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Antikos mastytoju gnoseologines paziuros [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą