Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Ankstyvoji graikų natūrfilosofija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ankstyvoji graikų natūrfilosofija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Filosofų pirmtakai. Natūrfilosofai. Talis (apie 624–546 m. pr. Kr.). Anaksimandras (apie 611–546 m. pr. Kr.). Anaksimenas (apie 585–525 m. pr. Kr.). Herakleitas. Ksenofanas (apie 570 m. pr. kr.,). Parmenidas (apie 540–470). Zenonas Elėjietis (apie 490–430m. pr. Kr.). Empedoklis (apie 492–432 m. pr. Kr.). Anaksagoras (apie 500–425 m. pr. Kr.). Leukipas (apie V a. pr. kr.). Demokritas (apie 460–370 m.pr. Kr.). Pitagoras ( apie 570–500 m. pr. Kr.), pitagorininkai. Išvados.

Ištrauka

"Filosofija‘‘ – graikų kilmės žodis apytikriai reiškia išminties meilę, tad filosofą galėtume vadinti išminties bičiuliu, (philos - bičiulis, sophia – išmintis).
Filosofijos suklestėjimas Graikijoje nebuvo atsitiktinis: tam buvo palankios ypatingos šio krašto sąlygos. Skurdi žemė, be to, jūrų atskirta nuo kitų kraštų, netraukė svetimšalių ir ilgai saugojo nuo karų negandų; tačiau tai skatino kolonizaciją ir vertė graikus bendrauti su kitų kraštų kultūra.
Graikų protui būdingas didesnis domėjimasis aplinkiniu pasauliu nei savo asmeniu, drąsus ir palankus požiūris į tikrovę, aiškumo troškimas, meilė konkretiems dalykams, kartu ir sugebėjimas mąstyti abstrakčiai – visa tai padėjo susiformuoti graikų filosofijai. Filosofijoje graikai pradėjo darbuotis VII a. pr. m. e. Labiausiai suklestėjo klasikiniu laikotarpiu, kuris sutapo su IV a. pr. m. e. Filosofijos kelias į tiesą daugiausia ėjo nuo vieno kraštutinumo prie kito, nuo vienos klaidos prie kitos.
1. RELIGINIAI TIKĖJIMAI – ano meto žmogaus poreikį suprasti ir pažinti pasaulį tenkino religija. Ji sukūrė mitus. Jie buvo pirmasis bandymas suprasti pasaulį. Mitai jungėsi į visumą sudarydami kosmogoniją, aiškinančią, kaip atsirado visas pasaulis.
2. PRAKTINĖS ŽINIOS VII a. Graikijoje buvo jau labai ištobulėjusios. Jie mokėjo gerai skaičiuoti. Vėliau išmoko matuoti erdvę, orientuotis sausumoje ir jūroje, gydyti ligas.
3. GYVENIMO TAISYKLĖS Graikijoje atsirado kaip asmeninės ir visuomeninės patirties išvados. Baigiantis VIIa. įvyko lūžio laikotarpis, kai senasis, natūralesnis, gyvenimo būdas sunyko, o naujasis dar nebuvo susiformavęs ir reikėjo taisyklių, mokančių, kaip elgtis. Tie kurie formulavo šias taisykles buvo vadinami "išminčiais", o visas tas laikotarpis – "septynių išminčių amžiumi".
LAIKOTARPIO POBŪDIS. Tai buvo tipiškas atsiradimo ir vystymosi laikotarpis; jis prasidėjo kukliomis užuomazgomis, negausiomis problemomis, bei neapibrėžtomis sąvokomis, kurias pamažu gausino ir tikslino. To laikotarpio filosofijos problemų apimtis dar buvo ribota. Tiesiogines savo problemas ji mėgino spręsti įvairiai, kol išeikvojo beveik visas savo galimybes.
Filosofija tuo metu plušėjo viena, nepadedama specialiųjų mokslų, kurie dar išvis nebuvo susiformavę.
FILOSOFIJOS CENTRAI atsirado jonėnų Mažosios Azijos pakrančių kolonijose ir Pietų Italijoje. Buvo skiriamos dvi filosofijos raidos linijos: jonėjiškoji ir itališkoji. Jonėnų filosofija siejosi su ikifilosofinėmis praktinėmis žiniomis, o italikų – su religiniais tikėjimais ir mitais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-14
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis23.03 KB
Autoriusonute
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasArlauskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ankstyvoji graiku naturfilosofija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Arlauskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą