Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Ekonominė statistika>Pagrindinių darbo jėgos rodiklių ir BVP tarpusavio priklausomybės įvertinimas kiekybiniu ir kokybiniu aspektais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pagrindinių darbo jėgos rodiklių ir BVP tarpusavio priklausomybės įvertinimas kiekybiniu ir kokybiniu aspektais

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Statistikos tiriamasis kursinis darbas. Įvadas. Darbo jėgos ir BVP statistinis tyrimas. Dinaminių eilučių apskaičiavimas analizuojant darbo jėgos ir BVP rodiklius. Vidurkių apskaičiavimas. Darbo jėgos ir BVP statistinis prognozavimas. Analitinis metodas – trendo funkcija. Dinaminės eilutės išlyginimas pagal vidutinį absoliutinį padidėjimo ir vidutinį. Didėjimo tempą. Darbo jėgos ir BVP tarpusavio ryšio analizė. Tiesinės koreliacijos koeficientas. Regresijos lygtis. Išvados.

Ištrauka

Darbo jėgą valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis charakteristikomis. Darbo jėgos struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės charakteristikos, gali transformuotis tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių paskatų.
Darbo jėga – tai darbingo amžiaus dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Darbo
jėgos šaltinis yra šalies gyventojai.
Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruojasi įdarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.
Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių darbo, santykis su visais darbingais gyventojais (darbo jėga) procentine išraiška.
Plačiąja prasme į nedarbą galima pažvelgti kaip į vieną svarbiausių neefektyvaus darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių panaudojimo priežasčių. Kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų visiems norintiems ir galintiems dirbti, tai šalis netenka dalies nacionalinio produkto – jis lieka nepagamintas. Įžymus makroekonomikos tyrinėtojas Artūras Okunas pirmasis 1962 m. nustatė nedarbo lygio ir BNP atsilikimo ryšį. Šis ryšys pavadintas autoriaus vardu ir dabar vadinamas Okuno dėsniu.
Okuno dėsnis – tai empirinė nedarbo ir realaus ekonominio augimo (BNP) tempų priklausomybė, pagal kurią realiojo BNP 2-3 proc. pokytis siejamas su 1 proc. nedarbo lygio pokyčiu priešinga kryptimi. Santykis 1:2.5 arba 2:5, t.y. nedarbo lygio santykis su BNP atsilikimu, leidžia apskaičiuoti absoliučius produkcijos nuostolius, susijusius su bet kuriuo nedarbo lygiu.
DARBO TIKSLAS – ištirti darbo jėgos pagrindinių rodiklių ir BVP kitimo ir vystymosi tendencijas. Nustatyti ryšį tarp darbo jėgos rodiklių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) naudojant koreliacijos ir regresijos koeficientus.
UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti darbo jėgos ir BVP struktūrą kiekybiniu ir kokybiniu požiūrių.
2. Įvertinti darbo jėgos ir BVP kitimą, nustatyti pagrindinę vystymosi tendenciją iki 2007 metų.
3. Įvertinti darbo jėgos ir BVP tarpusavio ryšius.
TAIKYTI METODAI:
1.Statistinės medžiagos suvedimas: rūšiavimas, grupavimas, lentelių ir grafikų sudarymas.
2. Statistinės medžiagos analizė.
3. Analizės rezultatų įvertinimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-21
DalykasEkonominės statistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika >  Ekonominė statistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis57.83 KB
AutoriusJelena Rupšienė
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasA. Rimkevičienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pagrindiniu darbo jegos rodikliu ir BVP tarpusavio priklausomybes ivertinimas kiekybiniu ir kokybiniu aspektais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • A. Rimkevičienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą