Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelio teorinė filosofija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelio teorinė filosofija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Aristotelis. Teorinė filosofija. Filosofijos skirstymas. Substancija. Forma ir medžiaga. Daiktų esmė. Priežastis ir tikslas. Energija ir potencija. Bendrųjų principų taikymas (gamtos teorija). Pirmoji priežastis (teologija). Dangaus sritis ir žemės sritis (kosmologija). Siela (psichologija).

Ištrauka

Paskutinė didžioji šio laikotarpio sistema vienodai išvengė materialistinių ir sensualistinių, idealistinių ir racionalistinių doktrinų vienašališkumo ir kraštutinumo. Jos pasaulėvaizdis buvo sudėtingas, apimantis ir idealus, ir materialius dėmenis, tokia pat sudėtinga buvo ir jos pažinimo samprata. Toji sistema – Aristotelio kūrinys – buvo kompromisas, tačiau sukurtas ant visiškai originalaus pamato.
Aristotelis gyveno nuo 384 – 322m. Gimė Stageiros mieste Trakijos pusiasalyje. Kilęs iš šeimos, kurioje gydytojo amatas buvo paveldimas; jo tėvas Nichomachas buvo Makedonijos karalius, rūmų gydytojas. Iš aplinkos, kurioje užaugo, įgijo nemaža empirinių gamtos ir medicinos žinių. 307m. Aristotelis atvyko į Atėnus ir įstojo į Platono akademiją. Praleido joje 20m., pradžioje kaip mokinys, vėliau kaip mokytojas ir tyrinėtojas. Platono mokslo dvasia labai skyrėsi nuo ankstesnio empirinio jo išsilavinimo. Skirtingu lavinimosi pakraipų junginys suformavo savitą jo mąstyseną. Po kurio laiko jis pradėjo kritikuoti Platono doktriną, tačiau iki pat mokytojo mirties pasiliko Akademijoje.
Didelis darbštumas ir didis protas, nesuinteresuota tiesos meilė ir viso gyvenimo pastangų suteikimas į mokslinę veiklą, sugebėjimas organizuoti darbą ir įtraukti žmones į bendrą veiklą, pagaliau palankios išorinės sąlygos ir nepriklausomybė, - visa tai buvo būtina, kad būtų sukurtas toks didingas dalykas kaip Aristotelio mokslas.
Filosofija, tuo metu suprasta plačiausia prasme kaip "tiesos pažinimas", Aristotelio tyrinėjimų dėka taip išplėtė savo apimtį, kad pasidarė aktualus jo skirstymo klausimas. Tokį skirstymą pradėjo Aristotelis pirmiausiai atskyręs logiką kaip pagalbinę discipliną, o paskui padalijęs filosofija į dvi dideles dalis: teorinę ir praktinę. Šią dichotomiją jis grindė dvejopa proto funkcija (būties pradų ir veiklos principų pažinimas) ir dvejopo gyvenimo būdo galimybe (tyrinėtojo gyvenimas ir veiklaus žmogaus gyvenimas).
Praktinėje filosofijoje jis išskyrė dvi svarbiausias sritis, etiką ir politiką, kurioms pavaldžios tokios šalutinės disciplinos kaip retorika, ekonomika ir poetika (nors kadaise etiką laikė atskira sritimi). O teorinę filosofiją jis dalino į tris dalis, į fiziką, matematiką ir pirmąją filosofiją. Šios skirstymo pamatas buvo abstraktumo laipsnis, mažiausias – fizikoje, didesnis – matematikoje (kurią suprato plačiai, be aritmetikos ir geometrijos, priskirdamas jai dar tuos mokslus, kurie iš minėtų dviejų gauna sau pradmenis, būtent: muzika, optika, arba perspektyva, astronomija ir mechanika). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-19
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.24 KB
AutoriusHenrikas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasS. Sabaitė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto edukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelio teorine filosofija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • S. Sabaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą